J.Sakalauskas: “Vaikystėje visai nesidomėjau teatru, nemėgau baleto”

Populiariosios muzikos mėgėjams dainininkas Jonas Sakalauskas žinomas kaip grupės “el Fuego” narys. Klasikinio žanro gerbėjai jį pažįsta kaip operos solistą, kompozitorių, už šiuolaikinių operų pastatymus jau apdovanotą Auksiniu scenos kryžiumi. Kruviniesiems Sausio 13-osioms įvykiams paminėti jis sukūrė oratoriją “Noctis” ir ją pristatė Lietuvos televizijos bokšto tunelyje. Kūrinį dedikavo tėčiui, aktyviam laisvės gynėjui.

- Kaip kilo mintis sukurti oratoriją “Noctis”, kurią dedikavai savo tėčiui Antanui Sakalauskui, aktyviam laisvės gynėjui?

- Mano tėtis buvo aktyvus laisvės gynėjas, todėl Sausio 13-oji mūsų šeimoje yra pagrindinė laisvės šventė. Turbūt niekam to nesakiau, nes tik dabar prisiminiau, kad jau prieš 10 metų norėjau sukurti kūrinį, kuriuo išreikščiau “requiem” pobūdžio skausmą. Ilgai nešiojausi savyje mintį parašyti ką nors sukrečiančio. Praeitais metais prieš tėčio mirtį jam pažadėjau parašyti jam kūrinį. Oratorijoje išreiškiau kraupius savo vaikystės išgyvenimus, kai prieš 20 metų mano tėvas buvo sužeistas, tvyrojo nežinia dėl jo sveikatos. Taip pat išreiškiau savo poziciją dėl Sausio 13-osios. Norėjau prisidėti prie visų, mininčių šią svarbią datą. Mūsų šeimoje ta data labai svarbi. Su tėvais kasmet ateidavome prie laužų, dalyvaudavau “Laisvės kelio” bėgime. Tačiau norėjau surasti naujų minėjimo formų. Sausio 13-ąją skamba daug kūrinių, kurie menkai susiję su šia data. Džiaugiuosi galėjęs rasti kitokių erdvių, įterpti naujos muzikos.

- Kurdamas oratoriją emocijų sėmeisi iš savo paties prisiminimų. O kaip gimė libretas?

- Skaičiau knygą “Lietuva 1991 01 13 Dokumentai, liudijimai, atgarsiai”, kuri visada yra mano kambaryje. Rėmiausi savo tėvo prisiminimais, tekstais iš knygos. Paėmiau dalį garsų iš dokumentinės vaizdo medžiagos. Paskui jau kūriau partitūrą orkestrui.

- Kodėl oratorijos pastatymui pasirinkai tokią keistą vietą - Lietuvos televizijos bokšto tunelį?

- Dėl kelių priežasčių. Pradžioje norėjau daryti kantatos oratoriją. Didelę, monumentalią, bet nebuvo tam sąlygų. Bažnyčių, kuriose norėjau statyti kūrinį, vadovybės nesutiko. Nežinau, ar nepatikėjo kūriniu, ar tomis dienomis buvo užimtos patalpos, ar tiesiog nenorėjo. Todėl nutariau ieškoti autentiškos vietos, kuri tiesiogiai susijusi su Sausio 13-osios įvykiais. Susitikau su Lietuvos televizijos bokšto vadovybe, ir ji man pasiūlė labai įdomią ir nepelnytai užmirštą vietą, kurioje niekada nevyko jokių renginių. Televizijos tunelis pasirodė puiki meninė erdvė. Kiek žinau, per tą tunelį į bokštą įsiveržė kareiviai. Tunelis turi keistą aurą, tai kaip laisvės simbolis.

- Minėjai, kad repetuoti tunelyje nebuvo labai patogu - šalta, drėgna...

- Tunelis tikrai nėra labai šildomas. Kai kur yra vandens, bet labai nedaug. Iš principo tunelyje galima dirbti, bet neilgą laiką, nes pasidaro šalta. Todėl su orkestru ir solistais kartais eidavome repetuoti į šildomas patalpas, kad žmonės nesušaltų. Tačiau Sausio 13-oji nėra patogi šventė. Nemanau, kad tą dieną reikia sėdėti šiltame klube, gurkšnoti gėrimą ir klausytis pasakojimų.

- Esi vienas iš kompozitorių ir dainininkų, populiarinančių šiuolaikinį operos žanrą. Įkūrei šiuolaikinių operų festivalį, už savo kūrybą esi apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Ar opera lydi tave nuo vaikystės?

- Vaikystėje visai nesidomėjau teatru, nemėgau baleto. Pradžioje klausiau sunkesnės muzikos, grojau ir kriokiau sunkiojo metalo grupėse. (Šypsosi.) Bendravau ne tik su metalistais, bet ir reperiais, reiveriais, “depešistais”. Visos muzikos man buvo įdomios, tačiau 16-os norėjau daryti popmuzikos atlikėjo karjerą. Taip jau susiklostė, kad pradėjau mokytis chorvedybos, paskui ir operinio dainavimo. Vaidinau studentiškame teatre, pats šokau baletą. (Šypsosi.) Tada supratau, kad man labai patinka opera, teatras, literatūra. Baigiau operinį dainavimą. Opera sujungia du labai svarbius dalykus - teatrą ir muziką. Dabar bandau prisidėti prie operos populiarinimo. Ateityje noriu kurti muzikinius filmus, miuziklus, videooperas, šokių operas, kantatas, - viską, kas susiję su muzikiniu teatru.

- Ką tavo gyvenime reiškia grupė “el Fuego”? Juk dauguma žmonių tave pažįsta kaip šios grupės narį.

- “el Fuego” - svarbi mano gyvenimo dalis. Su ja žmonėms nešu lengvos, švelnios muzikos dozę, nes žmonės to pasiilgo. Populiariosios skambesys man asocijuojasi su gėrio doze. Viliuosi, kad žmonės, kurie domisi “el Fuego” kūryba, vėliau galbūt susidomi ir opera. Mūsų grupė - kaip tramplinas į sudėtingesnę. Turiu siekį brandinti publiką, lavinti jos muzikinį skonį, propaguoti klasikinį vokalą, atrasti naujas formas.

DOSJĖ

GIMĖ: 1982 m. vasario 13 d.

IŠSILAVINIMAS Lietuvos muzikos ir teatro akademija, operinis dainavimas. Įgytas magistro laipsnis.

VEIKLA: Šiuolaikinio operos festivalio NOA (Naujosios operos akcija) įkūrėjas, organizacijos “United voises” steigėjas, projektų vadovas, kompozitorius, dainininkas, grupės
“el Fuego” narys.

APDOVANOJIMAI: Už monospektaklį-operą “Izadora” kartu su kūrybine NOA grupe pelnė Auksinį scenos kryžių. Vokietijoje vykusiame festivalyje “OperOderSpree” gavo publikos simpatijos prizą už vokiškosios dainos “Lied” interpretaciją.