Irūna: Nereikia nusirengti, jei nori būti populiarus

- Jau netrukus LNK projekte "Supermiestas" į pergalę vesi Marijampolės komandą. Nors pati gimei Lazdijuose, užaugai ir iki šiol gyveni Marijampolėje. Sakyk, kas ten tokio stebuklingo?

- Viskas, kas susiję su mano vaikyste, paauglyste, mokykla ir šeima. Gyvenu ten nuo antros klasės. Ten mano draugai, bendraklasiai.

- Kuo marijampoliečiai skiriasi nuo vilniečių?

- Nenoriu nieko blogo pasakyti apie vilniečius, nes nepažįstu daug tikrų sostinės gyventojų, bet pastebėjau, kad marijampoliečiai yra nuoširdesni, tikresni.

- Ar pameni savo pirmas dienas Vilniuje?

- Taip. Iš pradžių Vilnius mane labai sužavėjo, buvau pakerėta - čia tiek daug erdvės, pramogų. Buvo įdomu pažiūrėti, kaip sostinėje gyvena žmonės - vilniečiai elgiasi daug laisviau, jų stilius originalesnis. Bet po kiek laiko supratau, kad man reikia grįžti ten, kur namai, tai yra į Marijampolę. Norėjau ramybės ir tokios koncentruotos aplinkos, kur viskas būtų pasiekiama ranka. Dėl to Marijampolė man ir patinka - per
vieną dieną čia gali sutvarkyti krūvas reikalų, o Vilniuje tam prireiktų kelių.

- Girdėjau, kad ruošiesi ir būstą pirkti Marijampolėje, tad įleisi šaknis ten?

- Planuoju, bet kol kas nerandu tinkamo varianto. Žinoma, kiti stebisi, kodėl ne Vilniuje, juk darbas - čia. Bet man atstumas problemų nesudarys.

- Kuo Marijampolėje didžiuojiesi?

- Savo kalba. Nors ji daug kam kliūva, man - padeda. Negaliu klausyti, kaip vilniečiai ištąso balses, kaip kirčiuoja. Stebiuosi, kaip žmonės išvažiuoja pusmečiui į Vilnių, o grįžę į Marijampolę jau kalba kitaip. Iš manęs šito taip lengvai neišmuši. Anksčiau gal truputį kompleksuodavau dėl savo tarties, bet dabar - visai ne.

- Pamenu, kai kitados nėrei į TV projektų sūkurį galiausiai viskas baigėsi liūdnai - organizmo išsekimu. Ar šį kartą nebijai pervargti, juk tavęs laukia ne tik "Supermiestas", bet ir naujas BTV projektas "Dainuok mano dainą", o kur dar darbas laidoje "KK2 penktadienis" ir koncertai?

- Nedalyvauti "Supermieste" man neleido širdis. Manau, kad šiemet viskas bus gerai. Šis projektas man yra labai artimas. Be abejo, tai atims laiko, bet nemanau, kad sukels tiek streso, kiek ankstesni projektai. Kita vertus, jei pajusiu, kad išsikrauna baterijos - sustosiu.

- O kaip tas baterijas įkrauni?

- Užtenka geros savaitės pabūti vienai ar su tais, su kuriais gera. Man nereikia išvykti mėnesiui į egzotiškus kraštus. Užtenka nuvažiuoti pas močiutę į kaimą.

- Nesi egzotiškų kelionių mėgėja?

- Ne. Dabar mano svajonė yra išvažiuoti į kalnus ir pasilepinti žiemiškais malonumais - slidinėjimu ir pan. Žiema - mano mėgstamiausias metų laikas. Tikiuosi, kad atrasiu laiko tokiai kelionei.

- Nors esi dar jauna, tave drąsiai galima vadinti pramogų pasaulio senbuve. Ar labai pasikeitė pramogų pasaulio užkulisiai per visus tuos metus?

- Ko gero, ne. Čia vis dar yra veidmainiavimo, nenuoširdumo ir konkurencijos. Nors populiaru sakyti, kad jos nėra, ypač tarp moterų dar ir kaip ji egzistuoja.

- Kokių matai pradedančiųjų, kopiančių į muzikos olimpą, klaidų?

- To gal nepavadinčiau klaida, bet visi turi tokį norą padaryti ką nors kitaip, deja, niekam to pasiekti nepavyksta. Kuriasi naujos grupės, skelbiasi, kad bus kitokios, darys viską kitaip, bet vis tiek išeina į sceną su tokiu pat repertuaru, su tų pačių autorių dainomis.

- Jūsų grupė muzikos padangėje gyvuoja jau daugelį metų. Koks to populiarumo receptas?

- Aš tiesiog būnu savimi. Be to, turi mylėti tai, ką darai. Jei nemylėsi, tavo vietą greitai užims kitas. Kai matai, kad visko per akis, reikia sustoti ir pailsėti. Tada atsikvepi ir matai, kad be to negali gyventi. Pasakysiu banaliai - reikia labai norėti ir nenuleisti rankų net tuomet, kai atrodo, kad viskas jau prarasta.

- Daugeliui išlikti padeda įvairiausi skandalai...

- Aš niekada nebuvau skandaliste ir niekada tokia nebūsiu. Esu žinoma, atpažįstama gatvėje, turiu darbo, man to užtenka. Kad visa tai pasiekčiau, nereikėjo jokių skandalų. Be to, ramiai sau gyvenu Marijampolėje, dėl to daug kur net nedalyvauju. Nemėgstu visų tų "afterių". Manęs tai nedomina.

- BTV šou "Dainuok mano dainą" pasirodysi viena - be grupės. Gal planuoji pradėti solinę karjerą?

- Sunku pasakyti. Artimiausi planai - "Supermiestas", "Dainuok mano dainą", o paskui bus matyti. Ateis vasara, o kartu su ja - ir koncertų maratonas. Gal rudenį, nors tada bus vėl nauji darbai. Nesakau, kad visai nenoriu solinės karjeros, bet dar, matyt, neatradau tos savęs, kokią norėčiau matyti scenoje.

- O kokią norėtum matyti save scenoje?

- Kitokią. Nors ir taip nesu standartinė. Mano kūno sudėjimas nėra tipinės ilgakojės gražuolės. Aš - gyvas įrodymas, kad norint prasimušti ir išlikti pramogų pasaulyje nebūtinos ilgos kojos ir didelės iškirptės. Juk mūsų su Mariumi (aktoriumi Mariumi Jampolskiu - red. past.) duetas gyvuoja jau penkerius metus. Tai tik įrodo, kad nebūtina nusirengti, jei nori būti populiarus.

- Turi kokių nors tabu scenoje?

- Labai gerbiu sceną, todėl tabu man yra alkoholis. Be to, visada stengiuosi būti punktuali, niekada dar nebuvome nuvylę užsakovų nei dėl ligos, nei dėl kokių nors kitų priežasčių.

- Esi išbandžiusi ir aktorės duoną - prieš keletą metų vaidinai seriale "Drąsos kaina". Ar dar norėtum žengti į filmavimo aikštelę?

- Taip, mielai. Vaidindama seriale supratau, jog nebūtina turėti aktoriaus diplomą, kad galėtum sukurti vieną ar kitą vaidmenį. Žiūrovui tu esi įdomus kaip asmenybė, o ne kaip personažas. Labai norėčiau dar išbandyti savo jėgas kokioje nors komedijoje. Man patinka iš savęs pasijuokti, pakvailioti.

- Gal prisimeni savo ekstremaliausią pasirodymą?

- Pamenu, dar su grupe "Mokinukės" koncertavome gamtoje. Ten buvo pastatyta scena ir netikėtai dingo elektra. Mums teko dainuoti per garsiakalbius. Laimei, visi suprato, kad neturime kitos išeities. Kitą kartą, pamenu, per vieną koncertą, kai jau dainavo paskutinę dainą, visi žiūrovai staiga ėmė plūsti į sceną ir mus spausti. Buvome be jokios apsaugos, tad teko tiesiog pabėgti.

- Pamenu istoriją, kai tave persekiojo itin įkyrus gerbėjas. Ar dabar tokių pasitaiko?

- Būdavo, ir dabar yra vienas, kuris be perstojo rašo žinutes, nori su manimi atlikti dainą, patekti į pramogų pasaulį, susitikti. Aš tokius dalykus ignoruoju, nes manau, kad tokie žmonės yra nenuspėjami. Normalus gerbėjas tiesiog prieitų po koncerto ir susipažintų.

- Ar su gerbėju nueitum į pasimatymą?

- Ne. Nesileidžiu į tokias avantiūras. Esu atsargi. Be abejo, yra tikimybė,  kad šitokiu būdu galima sutikti sau skirtąjį, bet manęs kol kas niekas taip stipriai nepakerėjo, kad sutikčiau eiti į pasimatymą. Tikiu, kad savo antrąją pusę surasiu savaime.

- Esi išranki tam vieninteliam?

- Neturiu jokių didelių kriterijų, tiesiog turi "prilipti". Man nėra skirtumo, ar jis bus šviesus, ar tamsus, aukštas ar žemas, su pilvuku ar be jo. Tiesa, vieną kriterijų turiu - 10 metų yra limitas, kiek už mane jis galėtų būti vyresnis. Apskritai kalbant apie vyrus esu labai atsargi ir neprisileidžiu prie savęs bet ko.

- Sunku užkariauti tavo širdį?

- Nepasakyčiau, kad sunku, bet pasistengti reikia. Dauguma vyrų banaliai galvoja, kad, nupirkę merginai kokteilį, ją sužavės. Manęs tuo nepapirksi.

- Sukiesi pramogų pasaulyje, kokių netikėtų gandų apie save girdėjai?

- Vienas populiariausių - kad aš ir Marius esame pora. Gal kažkas ir šiandien dar taip galvoja. O šiaip girdėjau visokių pasakymų - pavyzdžiui, kad esu mažvaikė ir pan. Turiu savo televizinį įvaizdį ir daug kam atrodo, kad tokia esu ir gyvenime. Bet nulipusi nuo scenos ir uždariusi televizijos duris esu labai rami, atsargi, turiu gerą humoro jausmą. Namuose mėgstu vaikščioti apsirengusi patogiais drabužiais. Kartais žmonės net po kelis kartus atsisuka įsitikinti, ar čia iš tiesų Irūna Puzaraitė.

- Renkiesi kasdienai patogius drabužius ar vis dėlto aukštakulniai tavo garderobe irgi atranda savo vietą ir laiką?

- Renkuosi tuos drabužius, kurie man tinka. Turiu ir gražių drabužėlių, bet niekada jais nevilkiu. Kartais net iš vakaro pasiruošiu, kad rytoj jau tikrai avėsiu aukštakulnius, iš ryto pasižiūriu į juos ir įsispiriu į sportinius batelius. Nemėgstu puoštis.

- Esi labai liekna. Atskleisk - tai genai ar dietos?

- Kokią figūrą Dievulis davė, tokią ir turiu. Pasportuoju nebent per koncertus, kai porą valandų reikia strypčioti ant aukštakulnių. (Šypsosi.)

- O kaip rūpiniesi savo grožiu? Ar makiažas tavo kasdienis palydovas?

- Kai nedirbu, dažytis nemėgstu. Namuose duodu veidui pailsėti. Kita vertus, manau, kad žmonės tave myli ne už tai, kad šiandien tavo plaukai susukti ar ištiesinti, jie myli tai, ką mato sklindant iš tavo akių. Pati kartais net pastabų gaunu, kad eidama į sceną galėčiau ir ryškiau lūpas pasidažyti, ir batelius kitokius apsiauti, bet aš sakau - o koks skirtumas? Jei žmonės tave myli, nežiūrės, ar tavo batai raudoni, ar salotiniai. Man išvaizda nėra pirmoje vietoje.

- Kokių tikslų užsibrėžei šiems metams?

- Išmokti groti gitara, kurią gavau per Kalėdas, ir gerai pasirodyti "Supermieste". Juk prieš ketverius metus buvome antri - šiemet būsime pirmi.

- Vasario 12-ąją švęsi savo 25-metį. Kaip minėsi šį jubiliejų?

- Vasario 21-22 dienomis pasilikau laisvą savaitgalį, tai buvo vienintelė data, kurią galėjau "rezervuoti" sau. Žinau, kad grįš pora draugų iš Airijos, grįš pusseserė iš Londono, gal nuvažiuosime į Druskininkus, gal pasilepinsime kokiomis nors procedūromis. Man tai bus daug geresnė šventė negu triukšmingas vakarėlis.

- Kokią esi gavusi geriausią gimtadienio dovaną?

- Niekada tokių dalykų nesureikšminau, bet vieną dovaną pamenu iki šiol. Gavau tokį didelį - gal kvadratinio metro - savo portretą. Jis iki šiol kabo mano kambaryje ant sienos.

- Esi Vandenis, ar tiki horoskopais?

- Sakoma, kad Vandeniai yra organizuoti, mėgsta būti dėmesio centre. Mokyklos laikais tikrai tokia buvau. Jokie renginiai nepraeidavo be Irūnos. Organizuodavau viską - nuo klasės vakarėlio iki mokyklos šimtadienio.

- Kokios savybės dabar tau padeda, o kokios trukdo?

- Tas naivus nuoširdumas kartais man pakiša koją, bet po truputį jau pradedu atsirinkti žmones, su kuriais galiu būti atvira. Paprastumas ir bendravimas man padeda. Galiu lengvai susibičiuliauti su visai nepažįstamu žmogumi. Gal kartais esu per daug atsargi, daug ko bijau.

- Turi kokių nors fobijų?

- Aukščio. Nors kai pradėjau slidinėti, žiūriu, kad man visai neblogai sekasi. Panašu, kad turėjau peržengti save, bet reikėjo, kad kas nors mane pastūmėtų. Pati nebūčiau išdrįsusi.

- Beprotiškiausias poelgis gyvenime?

- Vaikystėje nusikirpau plaukus. Buvau gal kokioje šeštoje klasėje, kai nuėjau pas bendraklasės mamą ir paprašiau, kad mane apkirptų. Namo grįžau be savo ilgų kasų. Dabar galvoju, kad galėjau to ir nedaryti. Tiesa, dabar irgi nusikirpau, bet šį kartą tai nebuvo klaida. (Šypsosi.)

- Gal pameni, kokį sudėtingiausią sprendimą gyvenime teko priimti?

- Dabar, ko gero, tie sprendimai ir vyksta. Vis dar sprendžiu, kur geriau apsistoti - ar tikrai Marijampolėje bus taip, kaip tikiuosi. Be to, pramogų pasaulis nėra jau toks rožėmis klotas, juk niekada nežinai, ar televizija tave dar laikys, ar ne. O ką be scenos ir televizijos dar galėčiau daryti?

- O ką galėtum?

- Baigiau aukštąjį, ir nors ekonomika nėra pats mėgstamiausias mano dalykas, tikiu, kad reikalui prispyrus galėčiau ją perprasti. Darbo nebijau, blogiausi atveju išvažiuosiu į užsienį braškių skinti. Net ir tokia patirtis man būtų įdomi.


DOSJĖ

Irūna Puzaraitė gimė 1990 m. vasario 12 d. Lazdijuose. Šiuo metu gyvena Marijampolėje

Būdama ketverių pradėjo dainuot "O lia lia" kolektyve, vėliau tapo viena iš narių grupėje "Mokinukės". Šiuo metu yra grupės "Studentės" dainininkė ir koncertuoja duete kartu su aktoriumi Mariumi Jampolskiu.

LNK eteryje veda laidą "KK2 penktadienis"

2010 m. filmavosi seriale "Drąsos kaina"

Baigė ekonomikos bakalaurą

Turi sesę Inetą ir brolį Adrijų

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“