Sausio 23 d. Los Andžele miręs 87 metų legendinis Amerikos televizijos laidų vedėjas Laris Kingas (Larry King) per savo daugiau kaip 60 metų trukusią karjerą tiesioginiame eteryje bendravo su tūkstančiais pasaulio įžymybių. Laris mėgo uždavinėti trumpus, tiesmukiškus ir nesudėtingus klausimus, į kuriuos, jo manymu, paprastai atsakoma geriausiai, ir jis neklydo. Pavydūs kolegos, nepasižymėję nė kruopelyte jo žavesio, populiarumo, ir neuždirbdavę nė pusės to, ką uždirbdavo jis - karjeros piko metais jo pajamos siekė dešimtis milijonų dolerių, - kaltino šį pažiūrėti neišvaizdų žmogų, dėl savo žavesio ir intelekto turėjusį nepaprastą pasisekimą tarp moterų, kad jis atseit nesiruošdavo interviu, kaip kiti vedėjai, surinkdavę „išsipūtusius dosjė".

Kaip sakė L.Kingas, jis niekada nenorėjo būti vertinamas kaip žurnalistas. Būtent todėl prie jo, ne kaip prie įkyraus žurnalisto, iš kurio bet kurią akimirką galima laukti ne tik klastingo klausimo, bet net ir „demaskavimo" tiesioginiame eteryje, o kaip „savo", paprasto vyruko linko ir prezidentai, ir garsenybės. Ir vos ne rašydavosi pas jį į eilę.

Svečiuose pas Larį Kingą

Pokalbis prožektorių įkaitintoje studijoje dažnai virsdavo paprastu seniai nesimačiusių draugų pasišnekučiavimu apie gyvenimą. L.Kingo manierą bandė kopijuoti daugelis laidų vedėjų, bet žiūrovai, tiek Amerikoje, tiek kitose šalyse, daugiau kreipdavo į tokių vedėjų išvaizdą ir aprangą, iškirptės gylį, sijono ilgį ir šukuoseną, o ne į pokalbio turinį. Todėl tokios programos ir virsdavo tiesiog rėksmingais, kartais net skandalingais šou, kurių dalyviai nuolatos pertraukinėja vieni kitus. Gerbk tą, kas tave žiūri, kartodavo L.Kingas.

Kai svečio nesisekdavo prašnekinti, L.Kingas nesinervindavo, nesiblaškydavo, nespausdavo pašnekovo, o meistriškai išlaikydavo pauzę, kaip tas E.Hemingvėjaus žvejys, kuris metų metus laukia savo laimikio. Kai pašnekovas „užsivesdavo", jis galėdavo taip pat greitai ir aistringai palaikyti dialogą, tarsi boksininkas, pajutęs priešininko silpnybę, apipildamas jį lavina žaibiškų klausimų. Šiuo gebėjimu prisitaikyti prie to, kas sėdi priešais ir jausti auditorijos nuotaikas, ko ji nori išgirsti iš studijos svečio, Lariui Kingui neabejotinai nebuvo lygių. „Televizijos interviu Mohamedas Ali", kaip L.Kingą vadino CNN, laikraščiui „The New York Times" pasakojo: „Visi kitų šou vedėjai ima interviu iš savęs. Svečiai jiems yra atrama. O man svečiai yra svarbiau už viską". Mokėjimu prašnekinti, „įlįsti į sielą", su juo galėjo lygintis tik Opra Vinfri. „Aš esu laidininkas, jungiantis žiūrovus ir pašnekovą, - interviu sakė L.Kingas. - Užduodu geriausius klausimus. Išklausau atsakymus. Bandau stebėti pašnekovo ir auditorijos nuotaiką, tikėdamasis, kad publika pati pasidarys išvadas. Studijoje esu ne tam, kad daryčiau išvadas. Aš ne pokalbių šou iš muilo operų serijos vedėjas. Todėl stengiuosi su manimi esantį studijoje žmogų parodyti iš geriausios pusės."

Jis buvo nepranokstamas profesionalas, galėjęs prakalbinti absoliučiai bet kurį pašnekovą, nepriklausomai nuo šio regalijų, įgaliojimų ir nekalbumo.

Iš valytojų - į vedėjus

Lario Kingo kelias į pasaulinę šlovę buvo sunkus ir akmenuotas. Žydų emigrantų iš Austrijos ir Baltarusijos sūnus gimė 1933 m. lapkričio 19 d. Brukline. Jo tikroji pavardė - Lorensas Harvis Zeigeris. Lario šeima gyveno neturtingai, mokėsi jis nekaip, bet svajojo dirbti radijuje ir visais būdais ieškojo kelių savo svajonei įgyvendinti. Kartą Laris atsitiktinai susipažino su CBS žurnalistu ir jo pasiteiravo: kaip patekti į radiją? Šis patarė jam vykti į Floridą, kur naujokui be patirties buvo daugiau galimybių gauti darbą.

22 metų Laris išties išvyko į Majamį, kur jam pavyko įsidarbinti nedidelėje radijo stotyje. Bet apie eterį iš pradžių nebuvo nė kalbos - entuziastas dirbo padėjėju, nešiodavo kavą, o kartais ir valydavo studiją. Ilgai laukta diena atėjo 1957 m. gegužės 1-ąją. Dėl kažkokios priežasties neliko kam vesti muzikinės laidos ir į priekinę fronto liniją buvo mestas Laris. Bet, kaip pasakė jo viršininkas, jo pavardė darbui eteryje netiko. Naujos ilgai ieškoti nereikėjo: vadovo akys nukrypo į gulintį ant stalo laikraštį, kur buvo išspausdinta likerio King‘s Wholesale Liquor reklama. „O kodėl ne Laris Kingas?" - paklausė šefas. Taip likus vos penkioms minutėms iki pirmojo gyvenime tiesioginio eterio jaunas žurnalistas įgijo legendinį slapyvardį, vėliau pakeitusį jam tikrąją pavardę.

Naujokas susidorojo ir tapo nuolatiniu laidų vedėju. Netrukus veiklus Laris sugebėjo išsikovoti teisę kalbinti pašnekovus. Pirmuoju tapo nedidelio restoranėlio padavėjas, tačiau netrukus L.Kingui pavyko paimti interviu iš tais laikais žinomo dainininko Bobio Darino, ir mažai kam žinomas radijo laidų vedėjas tapo vietos įžymybe.

1971 m. L.Kingo reputacija smarkiai nukentėjo dėl kaltinimų pasisavinus vieno iš verslo partnerių pinigus, jis neteko darbo. Jam teko pradėti viską iš pradžių. Tikras proveržis įvyko 1978 m., kai L.Kingas radijo stotyje „Mutual Broadcasting Network" pradėjo vesti pokalbių šou: studijoje pasirodydavo svečias, iš kurio L.Kingas imdavo interviu, o paskui klausimus užduodavo žiūrovai, skambindavę telefonu, po jų pokalbio tema dar būdavo aptariama. Savo stilių L.Kingas atrado gana greitai. Jam buvo svarbu sukurti komfortiškas sąlygas tam, su kuriuo šnekasi, ir iš svečio išpešti kuo daugiau informacijos. „Imdamas interviu niekada nesakau „aš". Esu tik tarpininkas", - sakė vedėjas.

Televizijos eterio karalius

Elementariausių klausimų, „klausimų iš gatvės" stilius tapo Lario Kingo vizitine kortele, kaip ir paraitotos rankovės, petnešos ir akiniai. Mokėjimas uždavinėti klausimus paprastai ir tiksliai, nesusireikšminti pačiam Larį Kingą labai išpopuliarino. Laikui bėgant jo programą pradėjo transliuoti šimtai JAV radijo stočių. Po kelerių metų laida patraukė CNN įkūrėjo T.Ternerio (T.Turner) dėmesį ir jis pasiūlė vedėjui rengti panašią laidą televizijoje.Taip gimė laida „Larry King Live", eteryje išsilaikiusi 25 metus ir už tai patekusi į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausiai egzistavusi laida, transliuota tuo pačiu kanalu, tuo pačiu laiku ir su tuo pačiu vedėju.

Programa „Laris Kingas tiesioginiame eteryje" tapo tikra pasaulinės televizijos legenda. Per 25 metus eteryje buvo kalbinti politikai, šou verslo žvaigždės, visuomenės veikėjai ir verslininkai iš viso pasaulio, laikę garbe atsidurti vienoje studijoje su Didžiuoju Lariu. L.Kingo laidoje dalyvavo visi JAV prezidentai. Beje, kai kurių šaltinių duomenimis, L.Kingas pakalbino net 60 tūkst. žmonių. L.Kingas pelnė daugybę profesionalių apdovanojimų, gavo žvaigždę Holivudo „Šlovės alėjoje". Jis save vaidino kine, tapo ne vieno animacinio filmo herojumi ir pats įgarsindavo tokius savo „klonus". 2010 m. gruodžio 16 d. pasišnekučiavęs su A.Švarcenegeriu (A.Schwarzenegger), L.Kingas paskelbė, kad programa „Larry King Live" baigta. Tai įvyko ne dėl reitingų mažėjimo ar bosų nepasitenkinimo - Laris pareiškė, kad nori daugiau laiko skirti šeimai. Bet 2012 m. nepriklausomoje Ora TV jis pradėjo naują šou „Larry King Now".

Viskis, cigaretės ir kitoks nesaikingumas

Nors profesinėje srityje L.Kingas - sektinas pavyzdys, kitose gyvenimo srityse ne viskas buvo tobula. Po laidos vedėjas ilgus dešimtmečius leisdavo sau išlenkti taurę viskio, o pridėjus dar keturis kasdieninius pakelius cigarečių viskas baigėsi širdies operacija. Tačiau pasveikęs L.Kingas neatsisakė ankstesnių gyvenimo džiaugsmų. Jis buvo 8 kartus vedęs, dukart tuokėsi su ta pačia moterimi, o tokį nepastovumą pats vadino „truputį nenormaliu". Paskutinioji jo žmona Šon Sautvik (Shawn Southwick) už jį buvo jaunesnė 26 metais.

L.Kingas yra išreiškęs pageidavimą, kad po mirties jo kūnas būtų užšaldytas, ateityje jį gal būtų galima prikelti ir jis galėtų tęsti karjerą televizijoje. „Manau, norėčiau, kad būčiau užšaldytas ir tai būtų vienintelė viltis grįžti. Mano žmona sako: „O jei tu grįši po 200 metų? Ir nieko nepažinosi?" O aš sakau: susirasiu naujų draugų", - pasakojo laidų vedėjas leidiniui „The Hill".