G.Martirosianaitė - Ararato kalno moteris

- Debiutuoji unikaliame televizijos projekte „Delfinai ir žvaigždės“, ko tikiesi iš šio projekto?

- „Delfinai ir žvaigždės“ – pirmasis toks televizijos projektas pasaulyje, tad jis tikrai nusipelnė unikalaus ir vienintelio vardo. Jaučiu didelę atsakomybę ir garbę debiutuoti būtent šiame pačių šviesiausių ir gražiausių emocijų projekte. Delfinai – užburiantys gyvūnai, žmogui dovanojantys vidinę harmoniją ir sunkiai paaiškinamą laimės jausmą. Patikėkite manimi, delfinai sužavėtų ir patį rūsčiausią žmogų. Net priverstų jį plačiai nusišypsoti. Šis projektas ne tik jo dalyviams, bet ir visiems televizijos žiūrovams dovanos neįkainojamą galimybę prisiliesti prie stebuklingo delfinų gyvenimo. 

- Ar nenukentės kiti jūsų darbai?

- Mes, moterys, juk sugebame daryti daug darbų vienu metu, o svarbiausia – visus juos gerai! Brangiausia ir širdžiai mieliausia veikla – darbas radijo stotyje „M-1“. Apie tokį darbą galėjau tik pasvajoti. Taip pat jau kiek daugiau nei pusmetį savo dėmesį ir energiją skiriu odinių aksesuarų ženklui „Oh!Skin“. Noriu ir toliau tobulėti bei atrasti save vis naujose srityse.

- Kam turėtum būti dėkinga už tai, kad tau taip sekasi? Likimui ar sau - už didžiules pastangas?

- Pirmiausia esu dėkinga tėvams, tai jie sudėjo mano asmenybės pamatus, į kuriuos atsispirdama einu į priekį. Galėčiau būti dėkinga ir likimui, ir žvaigždėms, ir Dievui už tai, kur esu šiandien. Neslėpsiu – esu dėkinga ir jiems. Bet visuomet stengiausi viską daryti šimtu procentų, nes esu grynų emocijų, jausmų ir net tikslų žmogus. Aš moku sunkiai dirbti, ilgai ir kantriai mokytis, stipriai mylėti ir, kai reikia, nekęsti. Nors man teko įsitikinti, kad vienas telefono skambutis gali sujaukti visą gyvenimą ir ateities planus, tai nejaugi reikia dėkoti tik likimui? Jei taip, dar kartą – ačiū! (Šypsosi.)

- Išbandei modelio, aktorės, laidų vedėjos, žurnalistės ir kūrėjos amplua.  Ar tai reiškia, kad dar neradai širdžiai artimos veiklos?

- Tai reiškia, kad visos šios veiklos yra artimos širdžiai ir lengvai suderinamos. (Šypsosi.) Įvairi veikla, nauji išbandymai, tikslai, siekiai ir jausmai yra gyvenimo prieskoniai. Vieni jų – subtilūs, kiti – išraiškingi ir net atimantys žadą, bet tik dėl jų turiu galimybę iš tikrųjų gyventi. Be viso to gyvenimas, kaip ir maistas, būtų prėskas.

- Nuo to laiko, kai buvai karūnuota, praėjo jau daug metų. Neerzina, kad vis dar esi pristatoma kaip „Mis Lietuva 2008“?

- Oho, jau tiek daug laiko praėjo? (Juokiasi.) Žinoma, neerzina! Juk karūna plačiau atvėrė duris į pasaulį ir naujas galimybes. Kai jos buvo pravertos, tik nuo manęs priklausė, kas vyks toliau. Tad prie šio titulo pridedu vis naujus savo pasiekimus bei darbus ir visiškai nesvarbu tai, kad jie man atrodo gerokai reikšmingesni nei pergalė konkurse, bet nenoriu išbraukti nė vienos gyvenimo minutės.

- Ar nekyla pagunda kartais pasinaudoti savo grožiu ir moteriškais kerais?

- Kerai juk ir suteikti tam, kad kartais galėtumėme jais pasinaudoti! Gudri ir išmintinga moteris mokės jais pasinaudoti taip, kad niekas to nepastebėtų, bet tikslas būtų pasiektas.

- Kas, tavo nuomone, moterį labiausiai puošia ir kas jos įvaizdžiui kenkia?

- Moteris – jausminga būtybė, tad ją puošia šviesios ir teigiamos emocijos. Įsimylėjusi moteris juk švyti. Iš tolo pamatysite ją, einančią gatve. Man liūdna, kad šiandienė moteris vis dažniau tampa tik kūnu... O liūdniausia tai, kad dažniausiai ji pati pasirenka tokia būti.

- Esi viena stilingiausių Lietuvos merginų, o neseniai pristatei aksesuarų liniją bei prekės ženklą „Oh!Skin“. Iš kur ta kūrėjos gyslelė?

- Su mada pirmą kartą susidūriau šešiolikos metų, kai išvykau pradėti modelio karjeros Japonijoje. Nuo tos minutės ji visuomet šalia. Idėja kurti odinius aksesuarus ir įkurti prekės ženklą „Oh!Skin” kilo iš poreikio paįvairinti kasdienybę. Viduje kirbėjo noras kurti aprangos detales, kurios dailiosios lyties atstovių aprangai suteiktų žaismės, netikėtumo ir leistų joms drąsiai derinti naujas tekstūras, formas ir spalvas. Šie odiniai aksesuarai skirti moteriai, kuri, nepaisydama kasdienių rūpesčių, stovėdama prieš veidrodį gali sau pasakyti: „Šiandien velniškai gerai atrodau!“

- Kas tau yra moteriškumas?

- Moteriškumas - tai vaizdas, jausmas, kvapas, aistra. Tai gebėjimas žvilgsniu ar prisilietimu pasakyti daugiau nei žodžiais. Tai didelė moters paslaptis, o jų geriau neatskleisti! (Šypsosi.)

- Yra kokia nors moteris, kuria labai žaviesi ar galbūt netgi pavadintum savotišku autoritetu?

- Tai mano mama! Ji žavi ir įstabi moteris. Tikiu, kad žvelgdama į mane ji mato save, nes nuo mažų dienų ją stebėjau, mokiausi, gerbiau ir žavėjausi. Mama, atrodo, dirba šimtus darbų, sugeba atrodyti nepaprastai žavingai kiekvieną dieną, vis dar veda iš proto savo mylimą vyrą ir išaugino dvi puikias dukras. Dažnai pagalvoju, kad noriu būti kuo panašesnė į ją, bet nemažą dalį charakterio ypatybių perėmiau iš tėčio. Tad kartais tenka išgirsti jos prašymą: „Gabruže, persipilk šiek tiek daugiau mano kraujo.“ Šypsausi, kai ji taip sako, ir neprieštarauju, nes ji kaip visuomet teisi... Bet! Karštai ir stipriai mylėti išmokau iš tėčio, o kad būčiau tokia, kurią verta mylėti, mokiausi iš mamos.

- Kokiu credo vadovaujiesi gyvenime?

- Dirbk taip, lyg tau nereikėtų pinigų. Mylėk taip, lyg niekada nebūtum įskaudintas. Šok, lyg niekas tavęs nematytų.

- Populiarumas tau našta ar malonumas?

- Ilgainiui tai tampa darbo ar gyvenimo dalimi. Daugelis peikia pramogų pasaulį, kiti, priešingai, žavisi jo spindesiu, bet man atrodo, kad tikras gyvenimo spindesys slepiasi visai ne fotoaparatų blykstėse ar žurnalų puslapiuose. Vertingiausi dalykai gyvenime – meilė, pasitikėjimas ir tikėjimas. Vadovaujantis šiais jausmais pavyks gyventi ryškiai ir iš tikrųjų!

- Graži, talentinga. Ar sunku vyrui užkariauti tavo širdį?

- Niekada nekūriau svajonių vyro portreto, nes buvau tikra – kai pamatysiu jį, žinosiu, kad tai Jis! Širdies nereikia užkariauti, ji pati renkasi, kada plakti stipriau. Man telieka klausyti širdies balso, juk žinau, kad jis manęs niekada neapgaus. Mane kartą pavadino Ararato kalno moterimi. Matyt, iš tėčio paveldėtas armėniškas kraujas kartais užverda! Mano jausmai ir emocijos yra ryškios, jausmingos ir stiprios, tad ir širdį užkariaus tas, kuris privers užvirti tą pasiutusį kraują. (Juokiasi.) 

- Šiuo metu esi laiminga?

- Didžiausia laimė išmokti džiaugtis šia diena, nelaukti rytojaus, pirmadienio ar pavasario. Aš po truputį suprantu, kad nėra kelio į laimę. Pati laimė yra kelias. Noriu išmokti branginti kiekvieną minutę. Ar šiuo metu esu laiminga? Turbūt... Juk turiu minučių ir valandų, kai galiu garsiai sušukti „Aš laiminga!“.


Gabrielės Martirosianaitės dosjė

Gimė: 1991 m. vasario 23 d. Kaune

2007 metais pradėjo modelio karjerą

Konkurso "Mis Lietuva 2008" nugalėtoja, konkurso "Mis pasaulis 2008" dalyvė

2014 m. baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete

Nuo 2014 rugsėjo mėn. radijo stoties „M-1” laidų vedėja

Odinių aksesuarų „Oh!Skin“ kūrėja

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“