E.Merfis: „Auksinio gaublio“ medžioklė

Žvaigždžių valanda

Aktorius, kuriam buvo lemta išgarsėti serija filmų apie „policininką iš Beverli Hilso“, gimė kelių eismo policijos karininko šeimoje. E.Merfio tėvas mirė, kai būsimajai žvaigždei buvo vos 8-eri, bet berniukui pasisekė ta prasme, kad patėvis vaiką auklėjo kaip savo sūnų ir visaip skatino jo domėjimąsi teatru ir kinu. E.Merfis nuo žemesniųjų klasių dalyvavo visuose mokyklos spektakliuose. O nuo 15 metų pradėjo reikštis kaip humoristas - scenoje skaitydavo savo sukurtus humoristinius tekstus aktualiomis temomis. Paskui jis buvo pakviestas į klubą „Bay Area Comedy Club“, kuriame karjerą kadaise pradėjo Robinas Viljamsas (Robin Williams) ir Vupi Goldberg (Whoopi Goldberg). Tačiau ankstyvieji garsaus komiko pasirodymai šiandien patiktų ne visiems: E.Merfis dažnai leisdavo sau netaktiškai pajuokauti apie kitas tautybes, religijas, homoseksualus ir net sergančiuosius AIDS. Praėjus keleriems metams artistas suprato, kad „juodai“ juokauti nereikėjo, ir viešai atsiprašė dėl nekorektiškų ir įžeidžiamų žodžių.

Kautynės dėl „Gaublio“

Pasirodydamas scenoje, komikas ilgai svajojo filmuotis kine. Ir kartą juodaodžiam vaikinui vėl nusišypsojo sėkmė: jis buvo pakviestas į žinomą Amerikos televizijos laidą „Šeštadienio vakarą tiesioginiame eteryje“. Po dalyvavimo televizijos šou, kuriame atliko keletą įsimintinų ir įdomių vaidmenų, aktorių žmonės pradėjo atpažinti gatvėje. O 1982 m. E.Merfio svajonė pagaliau išsipildė: jis debiutavo ėmęsis užkietėjusio nusikaltėlio vaidmens filme „48 valandos“. Kino kritikai komedinį įtempto siužeto filmą priėmė labai šiltai ir net pavadino vienu sėkmingiausių komedijos žanro filmų apie policininkų ir nusikaltėlių susirėmimus. Niekas nenustebo, kai Volterio Hilo (Walter Hill) filmas buvo pripažintas metų filmu, o pats E.Merfis nominuotas „Auksiniam gaubliui“. Tačiau trokštamas apdovanojimas išslydo iš rankų - prizą gavo Benas Kingslis (Ben Kingsley). Aktorius vėliau su kartėliu prisiminė: „Negaliu pasakyti, kaip troškau šio apdovanojimo. Tai būtų ženklas, kad išties esu talentingas kino aktorius, kad išties galiu tęsti. Bet, deja...“

Jau kitais metais E.Merfis gavo šansą atsigriebti. Jis nusifilmavo kino filme „Pasikeisti vietomis“, kuriame meistriškai suvaidino neišsilavinusį juodaodį gatvės sukčių Bilį Rėjų Valentainą. Tačiau istorija pasikartojo: kino kritikai ir paprasti žiūrovai entuziastingai priėmė filmą, E.Merfis buvo nominuotas „Auksiniam gaubliui“, o apdovanojimą gavo kitas aktorius - Maiklas Keinas. Dar po metų E.Merfis buvo tikras, kad atsirevanšuos. Tuo metu ekranuose pasirodė pirmasis filmas iš serijos apie „policininką iš Beverli Hilso“, kuriame juodaodis aktorius atliko veiklaus policininko Akselio Foulio vaidmenį. Visi neabejojo, kad trečiasis kartas nemeluos ir E.Merfis galop gaus „Auksinį gaublį“, bet aktoriui ir vėl nepasisekė. Liko džiaugtis tik tuo, kad jo herojus užėmė 78-ąją vietą „100 puikiausių visų laikų personažų“ sąraše.

Svajonių prizas

Likimo ironija, kad pirmasis apdovanojimas, skirtas humoru trykštančiam E.Merfiui, buvo „Auksinė avietė“, garsiausia kino pasaulio antipremija. O pelnė jis ją už savo debiutą kaip scenaristas ir režisierius, filmą „Harlemo naktys“. Nors komedija žiūrovams patiko, dauguma kritikų menininko benefisą sutiko šaltai ir filmą net pavadino blogiausiu 1989 m. filmu. Tačiau E.Merfis nepasidavė, jis kaip visada norėjo įrodyti pasauliui, kad geba daugiau, ir parašė scenarijų dar keliems filmams. Deja, jie visi buvo atmesti, o tai, suprantama, artistą nuvylė: „Man buvo labai skaudu, kad publika visiškai nevertino manęs kaip rimto režisieriaus. Juk aš norėjau kurti klasiškus filmus, džiuginti publiką... O rezultatas, matyt, buvo nekoks...“ Taip jau išėjo, kad vienas populiariausių XX a. pabaigos komikų, kurio filmai yra mėgstami visame pasaulyje, kritikų pripažinimo sulaukė tik 2007 m., ir visai ne už komišką vaidmenį. 2006 m. aktorius nusifilmavo pirmajame nekomediniame filme - muzikinėje dramoje „Svajonių merginos“, kuriame atliko ritmenbliuzo atlikėjo Džeimso Erlio vaidmenį. Filmas buvo nominuotas daugybei kino apdovanojimų, įskaitant „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“. O E.Merfis po daugelio metų ir nesėkmingų nominacijų pagaliau buvo įvertintas pirmuoju „Gaubliu“.

Reikia įvertinti juodaodį artistą - 25 metus siekdamas „Auksinio gaublio“, jis nenustojo tobulėti. E.Merfis niekada neapsiribojo kinu: jis tęsė pasirodymus scenoje, garsino populiarius animacinius filmus, filmavosi Maiklo Džeksono (Michael Jackson) klipuose ir net dainavo grupėje „The Bus Boys“.

Parengta pagal priedą „TV publika“