Eglės Kernagytės metų planas

Prieš trejus metus nuo sunkios ligos mirusio maestro Vytauto Kernagio dukra Eglė KERNAGYTĖ su savo vyru sutarė, kad vieną vakarą po Naujųjų jaukiai įsitaisys prie namų židinio ir papunkčiui sudėlios šeimos planą ateinantiems metams. “Niekada nebuvau didelė planuotoja, - šypteli maestro dukra. - Bet gavau vyrą, kuris mėgsta viską konkrečiai sudėlioti, kad vėliau nebūtų didelių netikėtumų. Dabar bandysiu susirašyti, ką reikia nuveikti per metus. Visai įdomu. Žiūrėsime, kas iš to išeis”.

Žinoma, pirmiausia į tą planą įtrauktas kaip tik šiemet, gegužės 19-ąją, minimas a.a. maestro V.Kernagio šešiasdešimtmetis: “Mano brolis tam jau pradėjo labai įnirtingai ruoštis. Mes sujungsime savo pajėgas, kad tas jubiliejus būtų įdomus ir didelis”, - planais dalijasi Eglė.

Pranašystėmis netiki

Rugpjūčio 20-ąją su reklamos režisieriumi Vytautu Dambrausku susituokusi E. Kernagytė, paklausta apie naujus metus, naują vyrą, naują gyvenimą, tik šypsosi: “Tikiuosi, kad 2011-ieji neatneš naujo vyro. (Juokiasi.) Tas vyras jau kurį laiką yra, tikėkimės, kad naujo ir nebebus”.

O jei rimtai, Eglė prisipažįsta bijanti žiūrėti į astrologines prognozes. Kai tavo horoskope parašyta kas nors nelabai gera, nori nenori imi nuogąstauti: kada tas įvyks? “Tegul likimas viską pats parodo, nereikia klausytis tų spėjimų. O jei kalbame apie horoskopus, negalima visiems Vandeniams pritaikyti tos pačios prognozės. Man atrodo, vienaip ar kitaip mes savo likimą patys kalame. Pats žmogus gali susidaryti savo naują metų planą ir bandyti jį įgyvendinti”, - įsitikinusi ji.

Smagybių parkas vaikams

Beje, į metų planą įtrauktos ir džiugios šeimos sukaktys: be mamos Dalios Kernagienės jubiliejaus, sausio 31-ąją Eglė švęs savo pačios gimtadienį, o po trijų mėnesių paminės ir sūnaus Vėjo penkmetį. “Darosi baugu, kad jis šitaip greitai auga. Sūnus yra tikras vėjas: jam jau ne kartą siūta galva, ne kartą priklijuoti priekiniai dantys, - savo sūnų it vijurką apibūdina Eglė. - Bet man smagu, kad jis toks energingas ir su juo niekada nebūna nuobodu, tik jį dar reikėtų pamokyti sėkmingai griūti”.

Tokia didinga proga Eglė sūnų norėtų nusivežti į Disneilendą. Bet kol Eglė ir Vytas taupo pinigėlius kelionei, judrus berniukas dūksta ledo pramogų parke, šalia garsiojo anūkams supilto V.Kernagio kalnelio. Visą šitą grožį, t.y. skulptūras, iš ledo sukūrė Eglės brolis Vytautas, puoselėdamas savo velionio tėvo svajonę. Jau yra pastatytas medinis namukas su tilteliu, sūpynės bei didžiulė čiuožykla, sniego bunkeris, sniego mašina, didžiulis kirminas iš ledo. Taip pat stovi ir ledinis bokštas, į kurio vidų vaikai gali užeiti arba užsikarti ant stogo.

“Kartą draugai atsivežė savo trynukus. Kartu su Vėju ir brolio Nojumi jie taip dūko, kad į terasą išėjusi mano mama pasakė: “Kaip smagu, kai šitiek vaikų duodasi šitame smagumyne”. Gerai, kad vaikams yra sukurta tokia erdvė ir jie visada nori pabūti pas savo Dalytę, kaip jie vadina savąją močiutę”, - džiaugiasi Eglė.

Gal tame metų plane numatytas ir šeimos pagausėjimas? “Manau, kad tam tikrus dalykus reikia planuoti tyliai... Kada tai įvyks, tada galės visi ir džiaugtis. Save įsivaizduoju ne su vienu, galbūt ir ne su dviem vaikais. Šeima ir vaikai man yra labai svarbu. Turiu labai puikų pavyzdį - savo mamą. Ji mane tiesiog žavi kaip asmenybė. Tai ji mane išmokė mylėti šeimą, saugoti šeimos lizdelį, mylėti namus ir kepti obuolių pyragą, kad šie skaniai kvepėtų. Būtent ji mane išmokė viso to atnešti čionai. Lygiai taip pat ir Vyto tėvai - jis iš didelės šeimos, kurioje visi yra kaip vienas tvirtas kumštis. Džiaugiuosi, kad jiedu su Vėju yra labai geri draugai”.

Eglę labiausiai žavi sutuoktinio ryžtingumas ir nebijojimas prisiimti atsakomybės. “Mūsų namuose nuobodu nebūna, - sako ji. - Visko pasitaiko. Ir pasipykstame, ir balsą pakeliame. Manau, kad tai yra normalu. Tie, kurie sako: “Ne ne, mes niekada nesipykstame, mes vienas kitam tik šypsomės”, arba nuobodžiai gyvena, arba nenori pasirodyti esantys normalūs žmonės”.

Tėčio fotografijos

Į metų planą šeima įtrauks ir nuosavo namo idėją. Dabar glaudžiasi jaukiame nuomojamame name, nuo kurio iki Eglės mamos namų vos kelios minutės kelio.

“Visiškai atsitiktinai atsidūrėme šalia. Nedideliame bute jau sunkiai sukomės. Tai yra geras išbandymas, kas yra namas, kas yra sniego kasimas ar židinio užkūrimas. Kol kas tai mūsų visiškai negąsdina, nebent gėlyno ravėjimas. Bet ir prie to priprasime”, - šypsosi Eglė.

Kaip pastebėjo sutuoktiniai, namuose tvyro ypatinga aura. Dar apžiūrint namą šeimininkė įspėjo, kad pasisvečiuoti atvykę žmonės paprastai be ketvirtos valandos ryto neišvažiuoja. Ir tikrai tie namai tapo traukos centru, čia gausiame artimųjų būryje buvo švenčiamos ir Kalėdos.

Žinoma, namuose prieš akis visada turi pasidėjusi tėčio fotografiją, tik per Naujuosius ją paslėpė į saugesnę vietą nuo vaikų. “Nuotrauką turiu ir stalčiuje, ir kartais nešiojuosi įsidėjusi į knygą. Širdy tiek tų nuotraukų ir prisiminimų, kad nereikia daugiau nieko nešiotis. Kartais, kai būna liūdna, atsisėdi ir pasišneki su juo bet kur - mašinoje, kambaryje, vonioje... Tas ryšys nepriklauso nuo vietos. Jeigu išvažiuotum iš Lietuvos, tas ryšys tikrai nebūtų mažesnis. Manau, neverta liesti tos žaizdos ir taip save skaudinti. Mes jį paleidome, bet kartais prisitraukiame arčiau savęs”, - sako ji.