Kai parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių kalbančių, vaikštančių, spurdančių žaislų, Eduardas Fedotovas (25) siūlo vaikams patikėti pasaka, stebuklu ir atgaivina vaikų pieštus piešinius. Kokį žaislą vaikas susikuria vaizduotėje, tokį Eduardas ir pagamina. Jo verslas „My Real Buddy“, prasidėjęs nuo šiltos pasakos apie stebuklingąjį dėdę Buddy, su kuriuo neretai draugų yra sutapatinamas ir pats Eduardas, šiandien ne vieno vaiko fantaziją pavertė žaisliuku.
- Kada supratote, kad reikia pasirinkti verslininko kelią?
- Manau, jau nuo mažų dienų buvo aišku, kokia linkme eisiu ir kad stengsiuosi kurti savo verslą. Todėl ilgai nesvarstydamas pasirinkau ir verslo vadybos studijas ISM universitete. Dažnai mokyklą baigęs žmogus dar nebūna atradęs savęs ir nežino ką pasirinkti. O aš manau, kad pasirinkau teisingai, atradau save ir gavau naudingų žinių. Sužinojau, kaip įkurti savo verslą, o ne dirbti kitiems.
- Dabar turite savo prekių ženklą „My Real Buddy“. Nuo ko prasidėjo ši veikla?
- Sėdint ant sofos ir generuojant idėjas, dažniausiai geros negimsta. Visos dėmesio vertos mintys kyla netikėtai. Taip ir ši veikla prasidėjo netikėtai, nuo paprastos idėjos. Šiuo metu labai sparčiai plėtojamos technologijos, vis labiau populiarėja kompiuteriai, planšetės. Vaikams rodomuose filmukuose daug smurto, blogio, juose visai neliko gėrio. Neretai skubančioje visuomenėje vaikai auga stokodami tėvų dėmesio. Taigi norėjau, kad vaikai patikėtų stebuklais ir sukurta pasaka apie stebuklingąjį dėdę. Norėjau, kad vaikai siųstų piešinius, tikėdami, kad dėdė Buddy gali juos atgaivinti ir paversti žaislais.
- Kokia tai veikla?
- Šią veiklą puikiai apibūdina pasaka apie stebuklingą dėdę Buddy (buddy - angl. „bičiulis“). Baddy – seneliukas, gyvenantis savo trobelėje ir turintis stebuklingų galių. Vaikai siunčia jam savo piešinius, o jis murmėdamas slaptažodžius juos atgaivina ir siunčia vaikams. Taigi vaikai mums siunčia savo piešinius, o mes juos pagaminame. Pasakos moralas – viskas įmanoma, tereikia labai norėti ir labai tikėti. Lygiai taip pat ir gyvenime ar versle. Tik sėkmingam verslui dar reikia daug pastangų ir, žinoma, neprarasti tikėjimo. Tuo vadovaujamės patys ir norime, kad ir vaikai tuo patikėtų.
- Parduotuvių lentynos lūžta nuo pačių įvairiausių žaislų, kalbančių, vaikštančių. Kuo išskirtiniai jūsų pagaminti žaislai?
- Visų pirma tai šiek tiek stebuklingi žaislai, skatinantys vaikų kūrybiškumą, nes juos vaikai susikuria patys. Maža to, vaizduotėje susikūrę vienokius ar kitokius padarus, vaikai sukuria ir tam tikrus bendravimo su jais modelius. Gavę pagamintą žaislą, vaikai su juo bendrauja. Pačių kurti žaislai vaikams yra artimesni, šiltesni ir keliantys daugiau sentimentų. Jie turi visiškai kitokią reikšmę. Tokį žaislą atidėję į šoną ir, pavyzdžiui, 18-ojo gimtadienio proga vėl padovanoję vaikui, tėvai grąžins vaikystės sentimentus. Suprantu, kad parduotuvėse daugybė visokių žaislų, tačiau jie tikrai nėra tokie šilti ir mieli. Dažnai tėveliai mums pasakoja istorijas, kad vaikai labai prisiriša prie mūsų pagaminto žaisliuko, nešasi jį į mokyklą, darželį, kartu miega ir panašiai. Jis tampa vaiko draugu. Mums tai pats geriausias įvertinimas. Labai malonu gauti gražių atsiliepimų apie tai, ką darai.
- Tačiau maži vaikai dažnai nemoka dailiai piešti. Ar sunku įgyvendinti jų fantazijas?
- Piešinių gauname įvairių. Jauniausiam vaikui, atsiuntusiam savo kurtą piešinį, buvo 2 metukai. Kai pamatėme, ką jis nupiešė, išsigandome, tačiau galutinis rezultatas patiko ir mums patiems. Vyriausias vaikas, atsiuntęs savo piešinį, buvo dvylikametis. Vaikų gebėjimas piešti skirtingas, tačiau kuo netaisyklingiau, kreiviau, natūraliau nupieštas piešinys, tuo jis šiltesnis ir mielesnis. Atsiranda vaikų, kurie nupiešia knygučių ar filmukų herojus, tačiau tie žaislai būna ne tokie asmeniški, panašesni į parduotuvėse pardavinėjamus. Mums patiems visada kur kas maloniau gaminti žaislus, gimusius vaiko vaizduotėje.
- „My Real Buddy“ dienos šviesą išvydo visai neseniai. Ar daug lūkesčių pasiteisino?
- Veikla dar jauna. Jai maždaug 8 mėnesiai. Nuveikėme nemažai: išleidome iliustruotą knygelę - pasaką apie dėdę Buddy. Vaikams, įsigijusiems knygelę ar gavusiems ją dovanų, žaisliuką pasiuvame nemokamai. Iš „My Real Buddy“ išsirutuliojo ir natūralių audinių vaikiškų drabužėlių linija. Visko, ko norėjome, dar nepasiekėme, tačiau po truputį judame į priekį.
- O kokie jūsų ateities užmojai?
- Žvalgomės į užsienio rinkas, matome perspektyvų keliauti. Galvojame apie naujus produktus vaikams, kuriuos taip pat gamins dėdė Baddy. (Šypsosi.)
Kai pradėjome veiklą, keli žaislai iškeliavo į Angliją, Airiją, Paryžių. Kai kurie - užsienyje gyvenantiems lietuviams, kai kurie - mus socialiniuose tinkluose pastebėjusiems užsieniečiams. Tačiau rimtai planuojame tapti visaverčiais užsienio rinkos dalyviais. Nors užsienyje panašių veiklų yra, mes pranašesni: mūsų žaislai kainuoja mažiau, yra kokybiški ir didesni nei gaminami svetur. Ten dažniausiai panašius projektus vykdo pavieniai asmenys, o mes siekiame sukurti savotišką bendruomenę, atpažįstančia dėdę Buddy. Taip pat norisi išleisti šiltą ir pamokantį, galbūt trimatį filmuką apie tai, kaip dėdė atgaivina vaikų piešinėlius. Norisi, kad žilasis seneliukas taptų vis geriau atpažįstamas. Idėjų yra ir daugiau, tačiau kol kas jų nesinori atskleisti.
- Ar vaikų svajonių realizavimas – jūsų verslas?
- Aš matau perspektyvų, matau, kur tai gali keliauti ir panašiai. Tačiau šiuo metu iš šios veiklos išgyventi neišeina. Kaip ir kiekvienas verslas, šiam reikia daugybės investicijų ir laiko. Kadangi tikiu, kad tai perspektyvu, žinau, ko siekiu ir kur einu, tam ir skiriu savo laiką bei investicijas.
- Kokios dar veiklos turite?
- Iš „My Real Buddy“ išsirutuliojo labai daug atšakų. Kiekvieną atšaką vadinu projektu ir planuoju, kad ateity visi jie susieis į bendrą visumą. Vienas tokių projektų - iš vaikiškos drabužėlių linijos visai netikėtai ir netyčia išsirutuliojusi moteriškų laisvalaikio drabužių kolekcija „Coo coo“, pagaminta iš natūralių audinių: vilnos, medvilnės, kašmyro. Tiesiog atsirado paklausa. Kitas šiuo metu vykdomas projektas – unikalus ledo restoranas. Nors užsienyje panašių restoranų ir viešbučių yra, pas mus Lietuvoje to dar nebuvo. Pačioje miesto širdyje – Rotušės aikštėje - iš ledo pastatysime restoraną, į kurį šventėms galėsime pakviesti tautiečius iš viso pasaulio. Šis mūsų projektas nuo panašių užsienio skirsis tuo, kad nebus įrengtas pastato viduje. Tai bus atskiras restoranas iš ledo, įsikūręs atviroje erdvėje. Dar vienas numatomas projektas bus susijęs su Informacinių technologijų sektoriumi. Tiesiog bandau išuostinėti visas sritis ir pateikti savo idėjas, naudingas žmonėms. Dažnai viena idėja tempia kitą, vienas projektas padeda išgyventi kitam.
- Panašu, kad jums netrūksta kūrybiškumo. Ar tai svarbi verslininko savybė?
- Manau, kiekvienas turi pasižymėti kūrybiškumu. Skaičiavimai ir pasvarstymai lemia, ar idėjos išvysta dienos šviesą, tačiau visi turi būti kūrybiški. Vien kūrybiškumo ir gerų idėjų nepakanka. Esu įsitikinęs, kad puikių idėjų turi visi, tačiau ne visi ryžtasi jas įgyvendinti ir nuleidžia rankas net nepabandę. Reikia neužsisėdėti savo komforto zonoje, pasiryžti ir spirtelėti sau į užpakalį. Svarbu neprarasti tikėjimo ir optimizmo, nes dažnai sunkios, rodos, beviltiškos, situacijos tampa naujų minčių idėjų ir darbų pradžia. Ir savo svajonėms įgyvendinti nebūtina turėti didelės pinigų sumos sąskaitose.
DOSJĖ:
Gimimo data: 1987 12 17
Studijos: verslo vadyba ir analitika (ISM universitete)
Laisvalaikio pomėgiai: bėgiojimas, slidinėjimas, verslo žurnalai ir straipsniai
Gyvenimo moto: nieko nėra neįmanomo
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“