Didžioji Aleno Delono meilė

„Diena, kai nustosiu tikėti tavimi, bus paskutinė mano gyvenime“, - šią repliką iš filmo „Kristina“, kurio filmavimo aikštelėje prasidėjo graži, bet tragiška meilės istorija, Romi Šnaider (Romy Schneider) kartojo it užkeikimą. Ji tikėjo Alenu Delonu (Alain Delon) iki paskutinės gyvenimo dienos.

Jų vestuvių visi laukė nuo pirmojo bučinio, bet jos taip ir neįvyko, o romanas truko šešerius ilgus ir kankinamus metus. „Jų istorijos buvo pernelyg skirtingos, kad galėtų susilieti į vieną apysaką su laiminga pabaiga“ - taip apie juos kalbėjo artimiausi draugai. Ir išties - subtili aristokratė ir dešrininko sūnus buvo iš skirtingų pasaulių.

„Šypsokis!“

Romi mama aktorė Magda Šnaider (Magda Schneider) Austrijoje buvo labai populiari. Nenorėdama rizikuoti karjera, Magda dukrą atidavė į internatą, o paskui ši kelerius metus gyveno su seneliais. 15-os ji nusifilmavo pirmajame filme, o 20-ies jau buvo tikra žvaigždė. Trilogija apie Austrijos imperatorienės Sisi gyvenimą atnešė jai didžiulę šlovę. Mergina gaudavo krūvas laiškų su meilės prisipažinimais, buvo lyginama su Greta Garbo ir Marlena Dytrich (Marlene Dietrich), jai buvo žadama puiki ateitis. Jos karjera rūpinosi mama ir patėvis. Tačiau jai mirtinai pabodo sentimentalūs scenarijai, kuriuos tarsi susitarę jai nešdavo režisieriai. Jai iki šleikštulio įgriso vaidinti padorias merginas, ištikimas vokiškoms vertybėms ir idealams. Ji sparčiai brendo ir labiau už viską pasaulyje norėjo pagaliau atsikratyti mamos globos. „Labai mylėjau mamą, ir jos patarimai tikrai buvo naudingi. Tačiau vėliau mane ilgai persekiojo naktiniai košmarai, kuriuose ji man už nugaros piktai šnabždėdavo: „Šypsokis, sakau tau, šypsokis!“ Magda rinkdavosi scenarijus, nepaliaudama mokydavo dukrą, nesivaržydama iki užkimimo ginčytis dėl honorarų. Lemtingojo filmo „Kristina“ scenarijų parinko taip pat ji.

„Pernelyg gražus būti aktoriumi“

Paryžiuje ji buvo puikiai sutikta. Aplinkui sukaliojosi laikraštininkai, blykčiojo fotoaparatai. Ir niekas neatkreipė dėmesio į gražuolį prancūzą, kuris Romi įteikė gėlių puokštę. Tai ir buvo jos būsimasis filmo „Kristina“ partneris - Alenas Delonas. Likimas šio vaikino nelepino, užtat apdovanojo retu patrauklumu. Beje, jaunystėje jis to beveik nesuvokė ir juolab tuo nesinaudojo. Bet kai po eilinio skandalo aludėje, kur dirbo padavėju, buvo išmestas į gatvę, pasirinkimo neliko: reikėjo arba grįžti namo, į provinciją, arba kaip nors bandyti įsitvirtinti Paryžiuje. Mokslui pinigų nebuvo, ir draugų patariamas Alenas pradėjo vaikščioti į kino aktorių atrankas. Visi vieningai tvirtino: „Pernelyg gražus būti aktoriumi“. Tačiau nesėkmė jo nepalaužė - užgrūdintas tarnybos kariuomenėje Indokinijoje, jis tiksliai žinojo, kad anksčiau ar vėliau sėkmė jam nusišypsos. Taip ir įvyko: Kanų festivalyje į jį atkreipė dėmesį amerikietis impresarijus ir nusiuntė A.Deloną į kino bandymus Romoje. Jie baigėsi sėkmingai. Būsimosios žvaigždės laukė 7 metų sutartis Holivude, bet kino aktoriaus karjerą jis vis dėlto pradėjo Prancūzijoje.

Dvi Romi

Vaidmenį filme „Kristina“ jam parūpino draugai. Sutikęs būsimąją partnerę oro uoste ir įdėmiai ją apžiūrėjęs, jis pagalvojo, kad niekad nesutiko nuobodesnio žmogaus, kaip ta raudonskruostė biurgerė. Ir filmavimo aikštelė virto tikru mūšio lauku. Jie sunkiai pakentė vienas kitą, audringai bardavosi. Alenas atvirai šaipydavosi iš Romi, buvo šiurkštus ir nemandagus, o ji nesuprato, kaip galima bučiuoti tą netašytą stuobrį, tegu ir „ne iš tikrųjų“. Tačiau po truputį Romi jame įžvelgė tai, kuo nepasižymėjo nė vienas iš jos padorių gerbėjų su tobulomis manieromis ir nepriekaištinga praeitimi. Ji pamatė gyvybinę jėgą, aistringumą ir tai, ką vėliau kino kritikai pavadins „tikrumu“. Alenas mylėjo gyvenimą ir nebijojo to parodyti. Jam buvo visiškai nepriimtinas bet koks formalumas ir todėl Romi manieringumas taip smarkiai jį nervino.

Tą žingsnį, kuris skiria neapykantą nuo meilės, Romi žengė pirmoji. Filmuojant antrąją „Kristinos“ dalį Austrijoje, ji prisipažino Alenui meilę. Šeimoje kilo skandalas, bet R.Šnaider ryžtingai nutraukė santykius su mama ir patėviu ir paskui mylimąjį išvyko į Paryžių. Jausmai perpildė jos širdį. Dienoraštyje ji įrašė: „Aš norėjau tuojau pat tapti prancūze viskuo!“ Tačiau viskas klostėsi kiek kitaip. „Į mane žiūri kaip į linksmą, simpatišką, bet kvailą genialaus, puikaus, neprilygstamojo Aleno draugužę numeris toks ir toks“, - skundėsi Romi. Vėliau įvyko sužadėtuvės, kurias A.Delonas vos ištvėrė. Pasipūtusios austrų aristokratijos dvasia jam, mačiusiam patį gyvenimo dugną, kėlė tokį įniršį, kad jis vos tvardėsi nepabėgęs iš ceremonijos. Mintis, kad Romi, žvaigždė ir turto paveldėtoja, pamilo jį, skurdžių iš Prancūzijos užkampio, buvo nepakeliama. Bet būtent šią mintį visaip rutuliojo reporteriai.

O Paryžiuje jis... persikūnijo. Elegantiškas karininkas, kurį A.Delonas vaidino filmavimo aikštelėje, virto bet kaip apsirengusiu vaikinu, kuris visai nesiekė to, ko taip troško Romi: užsidaryti su mylimuoju jaukiame bute ir burkuoti ten visas dienas. Alenas buvo tikras energijos kamuolys ir kas vakarą kur nors lėkdavo iš namų. Jis nenuilsdamas ieškojo naujų pažinčių, kurios praverstų darant karjerą. Jis flirtavo, vakarieniavo, susitikinėjo ir megzdavo intrigėles su reikalingais žmonėmis, visiškai nebandydamas varžyti savo sužadėtinės laisvės. „Meile mano, jeigu tau kas nors nepatinka, tu visada gali išeiti!“ - vis kartodavo jis.

Vėliau A.Delonas prisipažins: „Romi - vaikas visuomenės, kurios nekenčiu labiau už viską pasaulyje. Per penkerius metus aš taip ir nesugebėjau sunaikinti joje to, kas jai buvo diegiama visus 20 ankstesnio jos gyvenimo metų. Gyvenau su dviem Romi. Vieną iš jų beprotiškai mylėjau, antrosios taip pat beprotiškai nekenčiau“.

M.Šnaider su skausmu širdyje stebėjo dukters romaną. Savo potencialų žentą ji niekino. Bet Romi mylėjo tik jį. Beprotiškai mylėjo. Savo draugei, garsiai rašytojai Fransuazai Sagan (Francoise Sagan), ji prisipažino, kad Alenas - jos gyvenimo vyras ir kad ji pasirengusi atiduoti viską, kad tik taptų jo žmona. O jis neskubėjo vesti. Jo karjera įsibėgėjo, ir štai jis jau tarp penkių geriausių Prancūzijos aktorių. Jis, kaip ir anksčiau, nenori varžyti savo laisvės. Per pertraukas tarp filmavimų jie stengiasi kartu praleisti nors kelias dienas, bet susitikimai vis retėja ir trumpėja. Ir čia kilo skandalas. Laikraščiai išspausdino A.Delono nuotrauką su gražuole, sėdinčia ant jo kelių. Alenas nutraukia ryšius su Romi vienu ypu, nemąstydamas, ir veda Natali Bartelemi (Nathalie Barthelemy) - tą pačią gražuolę iš nuotraukos, ir pora netrukus susilaukia sūnaus.

„Baseinas“

Romi nesinorėjo gyventi - kam gyventi, jeigu tas, kurį mylėjo labiau už gyvenimą, taip lengvai ją išdavė? Vėliau, grįžusi iš Holivudo į Vokietiją, Romi susipažino su teatro režisieriumi Hariu Mejenu (Harry Meyen) ir jai pasirodė, kad ji rado tikrąją meilę. Pora susituokė, gimė sūnus Davidas. Sūnus jai tapo viskuo - paguoda ir apdovanojimu už kančių ir savęs išsižadėjimo metus. Bet kartą jai paskambino A.Delonas: spėjęs išsiskirti su Natali, įsipainiojęs į kažkokį nešvarų reikalą, jis buvo apimtas gilios depresijos ir jam labai norėjosi prisiminti, koks jausmas būti mylimam besąlygiškai. Būtent todėl jis išsireikalavo, kad jo partnerė filme „Baseinas“ būtų Romi. Ji negalvodama sutiko. Filmavimasis „Baseine“ Romi tapo taip sunkiai įgytos laimės pabaiga. Puolusi padėti Alenui, ji jau nebegalėjo atgauti dvasios pusiausvyros. Jie susitikinėjo vis dažniau, Romi santuoka ėmė byrėti - įžeistas vyras atsisakė susitaikyti su raguoto sutuoktinio vaidmeniu. Jie išsiskyrė, paskui H.Mejenas prasigėrė ir nusižudė.

1975 m. R.Šnaider ištekėjo už savo asmeninio sekretoriaus Danielio Bjazinio (Daniel Biasini), jiems gimė dukra Sara, bet santuokos tai neišgelbėjo, 1981 m. jie išsiskyrė. Šis laikotarpis buvo sunkiausias aktorės gyvenime. Jos karjera buvo sėkminga, bet tai buvo panašu į bėgimą nuo savęs - sunkios depresijos, stiprūs migdomieji, alkoholis tapo jos nuolatiniais palydovais. Vienintelė paguoda buvo vaikai. O 1981 m. liepos 5 d. įvyko tragedija: 14-metis Davidas, lipdamas per geležinę senelės namų tvorą, paslydo ir nukrito ant aštrių strypų, kurie jo kūną pervėrė kiaurai. Berniukas nukraujavo. Sūnaus mirtis Romi galutinai palaužė. Bet ji toliau dirbo, nuo vienatvės gelbėdamasi filmavimo aikštelėje, gyvendama tarsi sapne. Atomazga netruko ateiti. Praėjus metams po sūnaus mirties, ji buvo rasta negyva bute Paryžiuje. 43 metų aktorė mirė sustojus širdžiai. Tačiau spauda dar ilgai rašė, kad ji tiesiog nusprendė nebesikabinti į gyvenimą, kuris jai buvo toks negailestingas.

Jos laidotuves organizavo A.Delonas. Šiandien jam 76-eri, jo gyvenime buvo daugybė moterų. Jis vis dar gražus. Ir vis dar laisvas.