Didvyris, pleibojus, pamišėlis

Auksinis berniukas

Hovardas Robardas Hjuzas jaunesnysis gimė 1905 metų gruodžio 24-ąją verslininko Hovardo Hjuzo vyresniojo, kompanijos „Hughes Tool Company“, gaminančio gręžimo įrenginius, įkūrėjo šeimoje. Jo gimimas tapo tikru stebuklu viltį susilaukti vaikų jau praradusiems tėvams. Gimdymas taip pat buvo labai sunkus, ir gydytojams vos pavyko išgelbėti motiną. Medikai moteriai pareiškė - šis vaikas jai bus vienintelis. Galbūt būtent todėl motina tiesiog drebėdavo dėl mažojo Hovardo, ją apimdavo neįsivaizduojamas siaubas dėl kiekvieno jo persišaldymo. Mokykloje Hovardas mažai bendraudavo, beveik neturėjo draugų. Užtat inžinieriaus talentas prabudo anksti: 12 metų berniukas namų dirbtuvėse sukonstravo motorinį dviratį, paskui radijo siųstuvą ir pradėjo savarankiškai mokytis Morzės abėcėlės. H.Hjuzą vyresnįjį džiugino sūnaus laimėjimai. Jis tikėjosi, kad sūnus tęs jo verslą, visaip skatino jo eksperimentus, dosniai skirdamas jiems pinigų. Bet sistemingo išsilavinimo Hovardas Hjuzas jaunesnysis taip ir neįgijo. Jis metė mokyklą, lankė kai kurias paskaitas universitete, tačiau daugiausia laiko leido golfo klube. Vaikinas anksti pamėgo šį žaidimą ir jis labai greitai padarė lemiamą įtaką jo gyvenimui.

Gyvenimo tikslai

1922 metais Hovardas neteko mamos, o dar po dvejų metų mirė tėvas. Giminaičiai ir H.Hjuzo vyresniojo firmos akcininkai manė, kad vaikinas dar nepasirengęs pakeisti firmos įkūrėjo, bet Hovardas pademonstravo charakterį. Jis galėjo per teismą išsireikalauti teisę tvarkyti tėvo palikimą. H.Hjuzas sužinojo, kad bylą nagrinėsiantis teisėjas mėgsta golfą ir pasiūlė sužaisti keletą partijų.

Bendraudamas su juo teisėjas pamatė, kad Hovardas yra visai brandus žmogus, ir vėliau paskelbė nuosprendį vaikino naudai. Taip 1924 metais jis tapo vienvaldžiu tėvo įmonės savininku. Savo dienoraštyje H.Hjuzas įrašė tris tikslus: tapti geriausiu golfo žaidėju pasaulyje, geriausiu lakūnu ir geriausiu kino prodiuseriu. Sunku pasakyti, ar H.Hjuzas gerai žaidė golfą, bet šį žaidimą išnaudojo naujoms pažintims užmegzti ir įvairioms deryboms.

1925 metais jis pradėjo kino pramonės užkariavimą. H.Hjuzas tapo nepriklausomu agentu, ėmė savarankiškai prodiusuoti ir kurti filmus. Jau trečiasis jo prodiusuotas filmas „Du arabų riteriai“ pelnė „Oskarą“ už geriausią komedijos režisūrą. 1930 metais ekranuose pasirodė filmas „Pragaro angelai“, skirtas Pirmojo pasaulinio karo lakūnams. H.Hjuzas ne tik prodiusavo filmą, bet ir režisavo ir net atliko dalį sudėtingų aviacijos triukų ir per vieną vos nežuvo. 1932 metais H.Hjuzas prodiusavo filmą „Veidas su randu“, tapusį filmų apie gangsterius klasika. Į kino verslą H.Hjuzas grįžo kelis kartus, po Antrojo pasaulinio karo nusipirko „RKO Pictures“, trečiąją šalies studiją po „MGM“ ir „Warner Bros“. Jo kino projektai buvo grandioziniai, bet gana dažnai nenusisekdavo ir neatsipirkdavo. H.Hjuzas metė kino verslą XX a. 6-ajame dešimtmetyje, taip ir netapęs geriausiu prodiuseriu, bet vis dėlto palikęs pėdsaką Holivudo istorijoje.

Aviacijos didvyris

Aviacija jis susižavėjo būdamas 14-os, kai pirmą kartą paskraidė dvisparniu lėktuvu. Vėliau baigė aviacijos mokyklą ir 1928 metais įgijo piloto licenciją. Tačiau tiesiog skraidyti H.Hjuzui buvo maža. 1932 metais jis įkūrė bendrovę „Hughes Aircraft Corporation“, ji projektavo ir kūrė lėktuvus. Tuomet Hovardui buvo 27-eri, jis tapo jauniausiu šalyje tokio masto pramonininku. Lėktuvus H.Hjuzas išbandydavo pats, nepaisydamas rizikos, pranokdamas greičio, skrydžio aukščio ir nuotolio rekordus. 1938-aisiais H.Hjuzas ėmė ruoštis skrydžiui aplink pasaulį Niujorko pasaulinės parodos proga. 1938 metų liepos 10-ąją H.Hjuzas ir dar penki ekspedicijos dalyviai išskrido iš Niujorko oro uosto. Apsilankę Paryžiuje, Maskvoje, Omske, Jakutske, Aliaskoje, Mineapolyje, liepos 14 -ąją sėkmingai grįžo į Niujorką. Naujasis rekordas buvo 3 dienos 19 valandų 8 minutės ir 10 sekundžių, atstumas 23 612 km. Niujorko gatvėse didvyrius sutiko apie milijonas žmonių. H.Hjuzas kartu su Čarlzu Lindbergu (Charles Lindberg) ir Džeimsu Dulitlu (James Doolittle) tapo vienais iš legendinių Amerikos pilotų. Už savo laimėjimus jis buvo apdovanotas JAV Kongreso aukso medaliu.

Dėl Hovardo Hjuzo verslininko gyslelės nesutariama iki šiol - vieni jį laiko verslo genijumi, kitiems atrodo, kad sėkmingų ir nevykusių projektų skaičius buvo daugmaž vienodas. Vis dėlto į gyvenimo pabaigą jo turtas buvo vertinamas ne mažiau kaip 1,4 mlrd. dolerių, jis buvo turtingiausias Amerikos žmogus. Savuosius verslo projektus H.Hjuzas įgyvendindavo, papirkinėdamas reikalingus žmones, taip pat ir senatorius, Kongreso narius ir kandidatus į prezidentus. Ir atrodydavo, kad H.Hjuzo visai nejaudina galimas korupcinių ryšių demaskavimas. Spėjama, kad milijardierius buvo glaudžiai susijęs su Amerikos specialiosiomis tarnybomis, pirmiausia CŽV, atlikdavo jų užsakymus, o CŽV užtikrindavo užnugarį H.Hjuzo planams.

Liga, laikyta keistuoliškumu

H.Hjuzo asmeninis gyvenimas buvo ne mažiau painus ir sudėtingas kaip ir kiti biografijos aspektai. Jis buvo dukart vedęs ir užmezgęs dešimtis romanų su Holivudo žvaigždėmis, bet, regis, taip ir nerado asmeninės laimės. Moterims patiko protingas, patrauklus milijardierius, aviatorius, pasirengęs po jų kojomis pakloti visą pasaulį. Tas, kurių jo kerai neveikė, H.Hjuzas, kaip sakoma, nusipirkdavo, kad paskui galėtų lengviau nusivilti ir išeiti. Jo vienintele tikra meile yra vadinama aktorė Ketrina Hebern (Katharine Hepburn). Jie drauge gyveno apie metus, bet paskui išsiskyrė, išlaikydami draugiškus santykius. Hovardas neturėjo vaikų. Moterys nesiryždavo gimdyti nuo žmogaus, pasižymėjusio nenuspėjamomis keistenybėmis. Apie tikrąją tų keistenybių prigimtį žinojo tik artimiausi žmonės. Jau nuo 5-ojo dešimtmečio pradžios H.Hjuzui pradėjo reikštis psichikos ligos požymiai. Jis galėdavo dingti dvi savaites, valkatauti, prisistatydamas svetima pavarde, o paskui grįžti prie normalaus gyvenimo. Kuo toliau, tuo liga reiškėsi stipriau. Nuo 6-ojo dešimtmečio vidurio H.Hjuzas pradėjo gyventi kaip atsiskyrėlis, mėnesius neišeidamas iš namų. Jis buvo pamišęs dėl švaros, rankas iki kraujo trindavo valomosiomis servetėlėmis. Aptarnaujantį personalą jis pradėjo rinktis iš mormonų, laikydamas šios religinės srovės atstovus „švariais“, nes šie laikėsi griežtų taisyklių. H.Hjuzas reikalavo, kad laikantis griežtų taisyklių būtų ruošiamas ir valgis. Pavyzdžiui, mėsą ir daržoves reikėdavo supjaustyti tiksliai pusės colio storumo gabaliukais. Jis matuodavo dydį specialia šakute. Jo ramybę saugojo visa armija apsaugininkų, o su savo darbuotojais jis bendraudavo rašteliais, tad jie mėnesius nematydavo boso akis į akį.

1966 metais H.Hjuzas persikėlė į Las Vegasą. Apsigyvenęs vieno viešbučio apartamentuose, jis tūnojo ten taip ilgai, kad savininkai pradėjo daryti užuominas - atseit laikas išsikraustyti. Tada H.Hjuzas tiesiog nusipirko viešbutį. Paskui jis nusipirko didžiausius miesto viešbučius ir kazino, kai kuriuos infrastruktūros objektus, televizijos kanalą ir oro uostą. Apie 1970 metus H.Hjuzas kontroliavo kone trečdalį pajamų, gaunamų Las Vegase. Bet 1970-aisiais H.Hjuzas išvyko iš Las Vegaso taip pat netikėtai, kaip atvyko. Psichikos liga sparčiai progresavo. Paskutiniaisiais gyvenimo metais H.Hjuzas važinėjo iš vienos vietos į kitą, lydimas savo apsaugos, pasirengusios užtikrinti atsiskyrėlio ramybę bet kurioje vietoje. Žmogus, iš aplinkinių reikalavęs švaros ir servetėlėmis nutrindavęs odą nuo rankų, nesikirpo, nesiprausė ir mėnesius nekeisdavo baltinių. Jis nereguliariai maitinosi ir per dienas žiūrėdavo mėgstamus filmus, gulėdamas lovoje. Tuo metu H.Hjuzas vartojo labai dideles dozes stiprių vaistų ir tapo nuo jų priklausomas.

1976 metų balandžio 3-iąją jo būklė staigiai pablogėjo. Skraidinamas į Hiustoną lėktuve jis mirė. Buvo paimti mirusiojo pirštų atspaudai, norint įsitikinti, kad tai tikrai Hovardas Hjuzas - išsekusiame kūne neliko jokių kadaise įspūdingo pleibojaus ir Amerikos numylėtinio bruožų. Milijardieriaus testamentas taip ir nebuvo rastas, vaikų jis neturėjo, ir palikimo dalybos tarp įvairiausių tolimų giminaičių ir pretendentų į H.Hjuzo artimuosius užsitęsė ilgus metus.

Hovardas Hjuzas nugyveno nuostabų gyvenimą, kuris ir dabar įkvepia rašytojus ir režisierius kurti naujus kūrinius apie žmogų mįslę. Tik kažin ar tokio gyvenimo, kokį nugyveno vienas iš paslaptingiausių Amerikos herojų, galima pavydėti ir kam nors linkėti patirti ką nors panašaus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"