 |
Dovilė Filmanavičiūtė kažkada buvo žinoma tik saujelei radijo stočių klausytojų atlikėjos „Miss Sheep“ vardu. Paskui jos muzika buvo įvertinta muzikiniuose apdovanojimuose, kuriuose ji, atsiimdama metų debiutantės statulėlę, rėžė per visa šalį nuvilnijusią kalbą ir įkando ne tik Oksanai Pikul, bet ir kitoms labiau pasimaivyti nei padainuoti mėgstančioms atlikėjoms.
1 nuotr.
Kad ir kur ji beatsidurtų, visada pasižymėjo iškalba. Todėl netrukus tapo viena mėgstamiausių televizijos projektų komisijos narių. Šiemet jos gyvenimas nusispalvino dar naujomis spalvomis, o pagrindiniu projektu tapo buvimas mama. Šią penktadienio popietę, 17.30 val., LNK laidoje „Bus visko“ Dovilė papasakos apie savo gyvenimą, kuris apsivertė aukštyn kojomis ir privertė stoti akistaton su naujais, kartais itin sudėtingais iššūkiais.
„Būna labai daug silpnumo akimirkų, kai pagalvoju: aš parduosiu tą vaiką. Ir kai kažkas klausia, kaip tu taip gali kalbėti, aš sakau, kad galiu taip kalbėti, nes aš taip jaučiuosi”, – sako Dovilė.
Prieš motinystę laidos herojės gyvenimą sudarė ne tik dainavimas ir sėdėjimas komisijos kėdėse, bet ir rimtas darbas vienoje žinomiausių ir daugiausiai apdovanojimų gavusių reklamos agentūrų. Moteris sako, kad sukimasis tokioje aplinkoje ne tik suteikia šansą realizuoti savo begalinį kūrybinį potencialą, bet turi ir kitą, tamsesnę, pusę. Todėl prisimindama etapą, kuomet dar negalėjo vadinti savęs mama, moteris atvirauja: „Mes augom ir brendom su dideliais tėvų ir aplinkos lūkesčiais. Būtinai turi kažką pasiekti, kažkam kažką įrodyti, uždirbti krūvą pinigų. Ir tada, aišku, nuo to varymo ir bandymo tuos lūkesčius pateisinti, pervargsti. Mano industrijoje visas tas nuovargis malšinamas barais ir alkoholiu, o kitą dieną, po tų barų ir taurelių, tu vėl eini dirbti ir tuos lūkesčius puoselėti. Ką čia vyniot į vatą, aš gyvenau labai egoistiškai. Dabar kai pagalvoju, kur buvo mano sveikas protas – tūsinausi kaip beprotė ir dirbau irgi žiauriai daug”.
Gyvenimas pasikeitė Dovilei susilaukus sūnaus. „Bus visko“ laidoje moteris ne tik atskleis, kaip susidoroti su užgriuvusiais motinystės rūpesčiais ir pačia savimi, bet ir su pasikeitusiais santykiais su vyru. „Aš netikiu tom nesąmonėm, kai sako, kad praėjo dešimt metų ir staiga supratom, kad vienas kito nebemylim. Reikia kažką daryti, kad vis dar mylėtum tą žmogų. Reikia disciplinuotai kurti tas tradicijas – eiti pabūti į viešbutį arba prisiminti, kaip atrodo ta skalbimo mašina, kokie ten jos išmatavimai, kur ten dar gali savo užpakalį padėti. Ir turi tuos santykius išlaikyti. Juk tai yra tavo pora, tavo meilė ir tavo sekso partneris. Ne tik vaiko tėvas”.
