Verslininkas, publicistas, mokslininkas, išradėjas, filosofas. Politikos lyderis, masonas. Anot vieno biografo, "vienintelis JAV prezidentas, kuris juo niekada nebuvo". Be to, jis išrado žaibolaidį, supamojo krėslo konstrukciją bei posakį "Laikas - pinigai". Jis tobulino diplomatijos ir kompromiso meną. Tikėjo egzistuojant Dievą, tačiau laikėsi požiūrio, kad žmogus turi pasikliauti savo protu ir patirtimi, o ne religijomis.
Faktai
1706 m. sausio 17 d. gimė Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin).
B. Franklinas gimė Bostone (JAV), gausioje Džošua Franklino (Josiah Franklin) ir jo antrosios žmonos Abijos Folga (Abiah Folger) šeimoje. Tarp 17 vaikų jis buvo penkioliktas.
Tėvas buvo emigrantas iš Anglijos. Jis virė muilą ir liejo žvakes.
Dėl lėšų stokos šeimoje Bendžaminas lankė tik dvi mokyklos klases. Būdamas dešimtmetis dirbo tėvo amato dirbtuvėse.
Išsilavinimo siekė savarankiškai.
Nuo dvylikos metų dirbo pameistriu vyresniojo brolio spaustuvėje.
1727 m. Filadelfijoje atidarė savo spaustuvę.
1729 m. nusipirko ir kelis dešimtmečius leido laikraštį.
1930 m. tapo civiliniu Deboros Rid (Deborah Read) vyru.
Debora ir kitos moterys
Bendžaminas su Debora susipažino dar būdamas 18 metų, kai nuomojosi kuklų kambarį jos motinos namuose. Debora netrukus tapo Benžamino meiluže. Tačiau tuomet merginos motina, kuri buvo našlė, nedavė leidimo jiems tuoktis dėl jo dažnų kelionių ir finansinio nestabilumo. B. Franklinas pažadėjo panelei Rid dažnai rašyti iš Anglijos, tačiau pažadus greitai pamiršo. Jis parašė vieną vieninelį laišką, kuriame teigė nežinantis, kada sugrįš. Vėliau savo autobiografijoje jis tai įvardijo kaip didelę klaidą.
Kol Bendžaminas buvo Anglijoje, Debora ištekėjo, tačiau veikiai vyras ją paliko pabėgęs nuo savo skolininkų ir kaltinimų poligamija į Vest Indiją. Paaiškėjo, kad jis turėjo dar vieną moterį, kurią vadino žmona ir su kuria gyveno.
Likusi gyvanašle, Debora nekėlė kojos iš namų. Kai gavo pranešimą apie vyro mirtį, santuoka su Franklinu, kuris rodė jai dėmesį graužiamas kaltės, tapo realia galimybe. Bendžaminas nuoširdžiai gailėjosi ją įskaudinęs ir tai pripažino viešai.
Jiedu kartu praleido nedaug laiko, nes Debora bijojo jūros ligos ir negalėjo keliauti. Bendžaminas neaplankė žmonos Londone net tada, kai 1769 m. ji parašė laišką, jog ilgisi ir jaučiasi nelaiminga. Netrukus po to Debora patyrė insultą, prarado kalbos dovaną, jai sušlubavo atmintis. 1774 m. ji mirė, kai B. Franklinas buvo išvykęs į Angliją. Palaidota Filadelfijoje. B. Franklinas po žmonos mirties dar nugyveno 16 metų. 1790 m. buvo palaidotas šalia jos.
1932 Debora Franklinui pagimdė sūnų, bet jis mirė sulaukęs vos ketverių metukų
1743 m. gimė dukra Sara.
Debora kaip savo vaiką užaugino ir nesantuokinį Franklino sūnų.
Yra žinoma, kad 1754 m. Franklinas Bostone užmezgė pažintį su Ketrin Rei (Catherine Ray) ir iki gyvenimo galo su ja palaikė glaudžius ryšius.
1777 m. Franklinas Paryžiuje taip pat susipažino su filosofo Klodo Andriano Helvecijaus (Claude Adrien Helvetius) našle. Ji vadinama paskutiniąja Bendžamino meile. 1779 m. Franklinas jai pasipiršo, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Šiaip ar taip, jų santykiai tęsėsi iki 1785 m., kol Franklinas išvyko į Ameriką. Iki jo mirties jiedu rašė vienas kitam meilės laiškus.
1731 m. įkūrė pirmąją viešąją biblioteką JAV.
1727 m. įsteigė klubą, kuris 1743 m. virto Amerikos filosofijos draugija.
1751 m. įsteigė Filadelfijos akademiją, kuri vėliau tapo Pensilvanijos universitetu.
1752 m. išleisti Franklino laiškai Kolinsonui - knyga, pavadinta "Elektros bandymai ir stebėjimai". Ji buvo išversta į pagrindines Europos kalbas ir tapo elektrinių reiškinių vadovu, o Franklinui keli universitetai suteikė garbės daktaro laipsnį. Netrukus jis nutolo nuo fizikos ir pasuko į politiką.
1754 m. Anglijos kolonijų Amerikoje kongrese iškėlė Septynių kolonijų sąjungos idėją.
Nuo 1757 m. iki 1775 m. atstovavo kolonijoms Didžiojoje Britanijoje. Tuo metu Šiaurės Amerikoje brendo svarbūs politiniai įvykiai, ir B. Franklinas tapo vienu iš nepriklausomybės paskelbimo iniciatorių bei Jungtinių Amerikos Valstijų kūrėjų.
1775 m. buvo antrojo Kontinentinio kongreso narys.
1776 m. tapo vienu iš Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorių.
Nuo 1776 m. iki 1785 m. dirbo JAV ambasadoriumi Prancūzijoje.
B. Franklinas yra vienas iš JAV Konstitucijos autorių.
1790 mirė būdamas 84 metų.
Citatos
Palaimintas tas, kuris nieko nelaukia, nes tik jis nepatirs nusivylimo.
Kvailio širdis - jo lūpose, o išminčiaus lūpose - jo širdis.
Maži berniukai turi savo žaisliukus, seni berniukai - savo, skiriasi tik kaina.
Jeigu nori, kad tau visada įtiktų, apsitarnauk pats.
Pasakyk man - ir aš pamiršiu, mokyk mane - ir aš įsiminsiu, įtrauk mane - ir aš išmoksiu.
Kalčiausi visada tie, kurių čia nėra.
Jeigu norite nusikratyti įkyraus lankytojo, paskolinkite jam pinigų.
Nekreipkite dėmesio į smulkius trūkumus. Jūs turite ir didelių.
Prieš rodydamas į mano dėmę, pirma nusiplauk savo pirštą.
Jeigu jūsų galva vaškinė, neikite į saulę.
Verčiau gerai padaryti, o ne gerai pasakyti.
Paskolink pinigų priešui - ir įgysi draugą. Paskolink draugui - įgysi priešą.
Santuoka be meilės gimdo meilę be santuokos.
Užčiaupti kvailiui burną - nemandagu, bet leisti jam tęsti - žiauru.
Saugokis jauno gydytojo ir seno kirpėjo.
Mylėkite savo priešus, nes tik jie byloja jūsų klaidas.
Pasipūtėliai negali pakęsti kitų pasipūtimo.
Šiame pasaulyje dėl nieko negali būti tikras, išskyrus mirtį ir mokesčius.
Tas, kuris aukoja laisvę dėl saugumo, nevertas nei laisvės, nei saugumo.
Lengviau užgniaužti pirmąjį troškimą, nei patenkinti visus, kurie kils po jo.
Didelis grožis, galia ir turtai iš tikro nenaudingi, bet gera širdis pranoksta viską pasaulyje.
Nėra tokio blogo žmogaus, kuris slapta negerbtų gėrio.
Jeigu žmonės tokie blogi turėdami religiją, tai kokie jie būtų be jos?
Ateistas - tai nelaimingas vaikas, veltui bandantis save įtikinti, kad neturi tėvo.
Tarnauti Dievui reiškia daryti gera žmonėms, nors daugelis renkasi lengvesnį būdą - melstis.
Kai darai gera kitam, tu darai gera sau.
Pyktis visuomet turi pagrindo. Bet jo nepakanka.
Kas pradėta pykčiu, baigiasi gėda.
Geriausias būdas susigrąžinti praeitį - tai prisiminti viską, ką išgyvenai.
Kas turi kantrybės, gali turėti visko, ko trokšta.
Bijok daryti žmonėms bloga, ir tau nereikės bijoti nieko kito.
Brolis ne visada draugas, bet draugas - visada brolis.
Turbūt iš visų mūsų įgimtų aistrų sunkiausia palaužti puikybę: kad ir kaip ją maskuotum, kad ir kaip su ja kovotum, dusintum, marintum, - ji vis tiek gyva ir kartkartėmis išsiveržia. Net jeigu aš nuspręsčiau, jog visiškai ją nugalėjau, tikriausiai puikuočiausi savo kuklumu.
Vienas "šiandien" vertas dviejų "rytoj".
Matyti lengva - sunku numatyti.
Geriausia, ką galite duoti savo priešui - tai atleidimas, oponentui - kantrybė, draugui - jūsų širdis, vaikui - geras pavyzdys, tėvui - pagarba, motinai - elgesys, dėl kurio ji jumis didžiuotųsi, visiems žmonėms - gailestingumas.
Karūna negydo galvos skausmo.
Geriausi vaistai - poilsis ir susitvardymas.
Naudojamas raktas visuomet blizga.
Nuovargis - tai minkščiausia pagalvė.
Tam, kuris nori gyventi taikoje ir ramybėje, nederėtų sakyti visko, ką jis žino, ir vertinti visko, ką mato.
Rinktis draugų neskubėk, jų keisti - juo labiau.
Žmogus gyvena ne tuo, ką valgo, o tuo, ką suvirškina. Tai tinka ir protui, ir kūnui.
Nedidelis puikybės sužeidimas gerai atsiperka ateityje.
Dabar ateizme žioji tokios skylės, kad pro jas labai gerai pastebimas Dievas.
Visi filosofai demonstruoja savo išmintį sentencijomis ir kvailumą - poelgiais.
Visi nori gyventi ilgai, bet niekas nenori būti senas.
Didis žmogus paprastai pražudo save pats.
Patirtis - tai mokykla, kurioje pamokos kainuoja labai brangiai, tačiau tai vienintelė mokykla, kurioje galima ko nors išmokti.
Kaip atsirado Žemė, kurioje aš gyvenu? Ar ji - vienintelė gyvenama planeta? Iš kur aš kilęs? Kur aš esu? Kokia prigimtis to, ką aš matau? Kokia prigimtis visų šių nuostabių fantomų, kurių grožis taip mane vilioja? Ar aš buvau anksčiau, iki pradėjau egzistuoti? Ar būsiu, kai manęs nebebus šiam pasauly? Kokia būtis buvo prieš tai, kol pajutau savo egzistavimą? Kokia būtis bus po to, kai jo nebejausiu? Viso to niekada nesužinos net didžiausi genijai - jie filosofiškai paistys niekus, kaip tai dariau ir aš...
