2 nuotr.Žudikas maniakas, žinomas Džeko Skerdiko pravarde, galėjo būti cigarų gamintojas Hajamas Hajamsas (Hyam Hyams), gyvenęs miesto rajone, kuriame vyko žmogžudystės. Tokią prielaidą daro Sara Baks Horton (Sarah Bax Horton), bylą tyrusio Londono policininko proproanūkė, rašo laikraštis „The Telegraph".
Džekas Skerdikas darbavosi Vaitčepelyje ir gretimuose Londono rajonuose XIX a. pabaigoje. 1888 m. jo aukomis tapo penkios moterys, kurios vertėsi prostitucija. Įmanoma, kad aukų būta daugiau, bet daugumos tyrinėtojų nuomone nuo Džeko Skerdiko rankos žuvo mažiausia penkios moterys (vadinamasis kanoninis penketas).
Žudiko pravardė yra paimta iš laiško, atsiųsto į Londono Centrinę naujienų agentūrą. Jo autorius prisiėmė atsakomybę už žmogžudystes. Tačiau daug kas mano, kad laišką sukūrė to meto laikraštininkai. Nusikaltėlio tapatybė liko neatskleista iki šiol, nes jis taip ir nebuvo sučiuptas.
Pati padirbėjusi detektyve S.Baks Horton aptiko žmogaus, vardu Hajamas Hajamsas pėdsakus ir apie jį paskelbė tokius faktus:
*Gyveno rajone, kuriame vyko žmogžudystės;
*Kadangi gamino cigarus, buvo įgudęs darbuotis peiliu;
*Buvo epileptikas ir alkoholikas, ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėse;
*Per nelaimingą atsitikimą patyrė traumą ir po to nebegalėjo dirbti pablogėjus fizinei sveikatai;
*Ne kartą smurtavo prieš žmoną, įtardamas ją neištikimybe;
*Buvo sulaikytas, kai griebėsi smurto prieš žmoną ir motiną.
Liudininkai Džeką Skerdiką apibūdindavo kaip maždaug 35 metų vyrą, kuris negalėjo sulenkti rankos ir kuris vaikščiojo sulenkęs kelius. Įvairių medicinos įstaigų ir psichikos ligonių prieglaudų įrašai rodo, kad H.Hajamsas patyrė traumą, dėl kurios negalėjo „sulenkti arba ištiesti kairės rankos".
Jo eisena taip pat buvo nelygi, keliai nebeišsitiesdavo. H.Hajamsas sirgo ir itin sunkios formos epilepsija, jį reguliariai ištikdavo priepuoliai. 1888 m., kai vyko žmogžudystės, jam buvo 35-eri. „Pirmą kartą istorijoje Džeką Skerdiką galima identifikuoti pagal būdingus fizinius požymius kaip Hajamą Hajamsą", - pareiškė S.Baks Horton.
Medicininiai įrašai rodo, kad H.Hajamso psichinio ir fizinio silpnumo laikotarpiai sutampa su Džeko Skerdiko įvykdytų žmogžudysčių laiku. Liudytojai teigė, kad žudikas maniakas buvo „vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo", maždaug 165-173 cm ūgio, buvo apibūdinamas kaip „tvirtas ir plačiapetis". Pasak S.Baks Horton, H.Hajamso ūgis siekė apie 170 cm. „Sprendžiant iš jo nuotraukos, jis buvo pastebimai plačiapetis", - sakė ji.
Pasak S.Baks Horton, žudyti H.Hajamsą pastūmėjo pablogėjusi fizinė ir psichikos būklė, kurią dar apsunkino alkoholizmas. Žmogžudystės baigėsi 1888 m. pabaigoje, kai cigarų gamintoją policija sulaikė kaip „valkataujantį pamišėlį". 1889 m. H.Hajamsas pateko į Kolni Hečo psichiatrijos ligoninę Londono šiaurinėje dalyje, kurioje buvo iki mirties 1913 m.
H.Hajamsas buvo įtrauktas į maždaug šimto įtariamųjų „ilgąjį sąrašą", bet, pasak S.Baks Horton, vėliau iš jo išbrauktas, neteisingai nustačius jo tapatybę. „Prireikė gan daug darbo, kol buvo nustatyti jo teisingi biografiniai duomenys. Hajamo Hajamso asmenybė anksčiau niekada nebuvo nuodugniai tyrinėta kaip įtariamojo", - teigia Londono policininko proproanūkė.
