Atostogų kosmose kaina ir sunkumai

Visa, kas neištyrinėta ir nežinoma - daugelio svajonė, nes tai intriguoja ir žavi. Toks yra ir skrydis į kosmosą, kurį jau galima vertinti kaip realią ateities perspektyvą. Bet kol kas turistinės kelionės į kosmosą yra prieinamos tik turtingiems žmonėms, kurie trokšdami neįtikėtinų įspūdžių negaili dešimčių milijonų dolerių.

Gyvenimas kosminiame laive nėra itin patogus, turistui tenka susidurti su įvairiais sunkumais, atsirandančiais nesvarumo būsenoje - skraidančiais trupiniais, miegmaišiais vietoj lovų, jau nekalbant apie higienos procesus ir vėliau laukiančią reabilitaciją.

Kosmoso eksploatacija

Buvo laikai, kai apie kosmosą buvo galima tik pasiskaityti fantastiniuose apsakymuose, bet laikas parodė, kad žmogus gali daug: iš pradžių žmogaus skrydis į kosmosą, paskui Tarptautinės kosminės stoties (TSK) įkūrimas, moksliniai tyrinėjimai kosmose, o dabar permainos pasiekė ir turizmo sritį.

Komercijoje viskas yra paprasta - jei yra paklausa, bus ir pasiūla. Atsirado suinteresuotumas apsilankyti kosmose, pajusti nesvarumą, pamatyti, kaip dirba kosmonautai ir patiems tapti eksperimento dalyviais. Tokie troškimai turi tapti įgyvendinami, nutarė didieji piniguočiai, ir ėmėsi darbo. Taip kompanija „Bigelow Aerospace", 1998 m., įkurta Roberto Bigelou (Robert Bigelow), ėmėsi plėtoti kosmoso turizmą. Iki 2010 metų jis investavo 180 mln. dolerių, bet tuo neketina apsiriboti ir yra pasirengęs išleisti dar 500 mln. dolerių.

Kelionės į kosmosą kaina

Suprantama, kai investicijos yra didžiulės, ir skrydžiai negali būti pigūs, nors iš pradžių buvo įsivaizduojama, kad bilietas kainuos kelis šimtus tūkstančių. Bet už tokius pinigus, kaip paaiškėjo, galima pakilti į 100 ir truputį daugiau kilometrų aukštį. Tai yra riba, už kurios, kaip laikoma, jau prasideda kosmosas. Skrydis į kosmosą su kosmonautais pirmajam turistui Deniui Titui (Dennis Tito) atsiėjo 20 mln. dolerių, o paskui, kaip ir buvo galima tikėtis, kainos išaugo praktiškai dvigubai.

Skrydžio į orbitą kaina 2001 m. buvo 20-23 mln. dolerių, bet nuo 2007-ųjų ji padidėjo iki 30-40 mln., o 2022 m. už tokią kelionę buvo mokama 55 mln. dolerių. Bet, kiek galima spręsti, tokios sumos turtuolių neatbaido, jei tik yra noras paviešėti kosmose. Planuojama, kad taps prieinama dar viena paslauga, praplečianti turisto galimybes - išėjimas į atvirą kosmosą. Už tai reikės papildomai sumokėti 3 mln. dolerių.

Keliautojai milijonieriai: kas ir kiek sumokėjo

Po kosminio turizmo pirmeivio Denio Tito 2002 m. į kosmosą išvyko verslininkas iš Pietų Afrikos Markas Šatlvortas (Mark Shuttleworth). Jis 8 dienas gyveno TKS ir dalyvavo medicininiuose eksperimentuose, susijusiuose su imunodeficito sindromo tyrinėjimu.

2005 m. spalio 1 d. į kosmosą pakilo amerikietis Gregoris Olsenas (Gregory Olsen), o 2006 m. - Anušė Ansari (Anousheh Ansari). Jie stotyje gyveno po 8 dienas. Kosmonautai nelabai palaiko turistų kosminiame laive idėją, manydami, kad tai dar nėra visiškai apgalvota. Pirmieji 4 turistai už „kelialapius" į kosmosą sumokėjo po 20 mln. dolerių. Čarlzas Simonis (Charles Simonyi) 2007 m. paklojo 35 milijonus ir tiek pat 2009 m., kai nusprendė antrą kartą apsilankyti kosmose. Jis yra vienintelis turistas, skridęs dukart. Matyt, jam patinka erdvė, nes savo jachtoje „Skat" jis kasmet praleidžia po pusmetį.

O Ričardą Geriotą (Richard Garriott), matyt, traukia viskas, kas yra susiję su kosmosu. 1993 m. jis aukcione už 68,5 mln. dolerių įsigijo mėnuleigį, kuris tuo metu dar buvo Mėnulyje, o 2008 m. išvyko į kosmosą kaip turistas, už šį malonumą sumokjęs 33 mln. dolerių. - sumą, kuri sudarė didžiąją jo išteklių dalį. 35 milijonus dolerių kelionė atsiėjo verslininkui milijardieriui Gi Lalibertui (Guy Laliberte).

Už 45 mln. dolerių 2021 m. keliavo japonai Jusaku Maedzava (Yusaku Maezawa) ir Jodzo Hiranas (Yozo Hirano). Sumokėję po 55 milijonus 2022 m. kosmose paviešėjo iškart net 4 žmonės - amerikiečiai Laris Konoras (Larry Connor) ir Maiklas Lopesas Alegrija (Michael Lopez Alegria), Markas Patis (Mark Pathy) iš Kanados ir Eitanas Stibė (Eytan Stibbe) iš Izraelio. 2023 m. kosmoso turistu tapo Džonas Šofneris (John Shoffner), kartu užėmęs laivo „Crew Dragon" įgulos piloto vietą. Jam skrydžiai yra įprasta veikla, tiesa, ne į kosmosą. Jo sąskaitoje - 8,5 tūkst. skraidymo valandų ir daugiau kaip 3 tūkstančiai šuolių su parašiutu. Taip pat jis dalyvauja automobilių lenktynėse ir pasirodo aviacijos šou, kai kada su savo lėktuvu. Mėgsta ir kitas sporto šakas ir, matyt, dėl to nesunkiai praėjo medicininį patikrinimą ir pasirengimą skrydžiui į kosmosą. Apie jo kelionės kainą duomenų nėra.

Pasirengimas ir privalomi reikalavimai

Kosmose apsilankę turistai pataria nesusikurti iliuzijų, kad atsidursite fantastiniame pasaulyje kaip kine - erdvios patalpos, stumdomos stiklinės durys ir komfortiškos sąlygos... Patekus į laivą prasideda tikrovė, kuriai ruošiamasi iš anksto.

Turisto pasirengimas trunka trumpiau negu kosmonauto. Jie yra mokomi būti nesvarumo būsenoje ir atlaikyti krūvius. Bet dar svarbiau, kad žmogus pajėgtų įsilieti į įgulos kolektyvą. Juk uždaroje erdvėje būtina bendrauti, o žmogus, turintis žalingų įpročių ar psichikos problemų, gali sukelti sunkumų. Biografija yra tikrinama labai kruopščiai, net skrupulingiau negu medicininiai duomenys. Dabar jiems keliama šiek tiek mažiau reikalavimų. Santykinai galima teigti: jeigu žmogus gavo medicininę pažymą, kad gali vairuoti mašiną, galės nuskristi ir į kosmosą, tik prieš tai teks pasirašyti - savo rizika. Kad galėtų bendrauti, būtina mokėti anglų kalbą, o tiems, kas skrenda su rusų įgula - ir rusiškai, bent jau suprasti. Į kosmosą kategoriškai draudžiama vykti žmonėms, kuriuos kamuoja klaustrofobija.

Kosmoso turisto kasdienybė

Ričardas Geriotas pasidalijo viešnagės kosmose įspūdžiais. Jis papasakojo, kad sunkumai prasideda iškart, nes Žemėje įprastas procedūras nesvarume atlikti nėra lengva. Pavyzdžiui, reikia atsargiai valytis dantis ir spjaudyti į specialų maišelį, kad neapsitaškytum, bet dar sunkiau sekasi žygis į tualetą. Kosmose tenka prisitaikyti, kad išskyros neužterštų aplinkinės erdvės. Kurti patogiems tualetams kosminiams laivams skiriami milijonai dolerių, bet idealaus sprendimo kol kas nėra.

Nenusimanantis žmogus įsivaizduoja, kad kosmose valgoma iš tūbelių, bet tai - jau praeitis. Naudojami hermetiški maišeliai, kuriuose laikomas subalansuotas maistas. Valgiaraštyje - per 100 patiekalų, įskaitant balandėlius, teftelius, kotletus. Skrendant net galima pasiimti savo mėgstamą patiekalą. Jis bus patikrintas, paruoštas ir supakuotas. Problemų kelia trupiniai - jie skraido į visas puses ir gali būti net pavojingi sveikatai - patekti į akis ar kvėpavimo takus.

Miegoti tenka kybant, miegmaišyje, kuris tvirtinamas prie sienos. Jame yra angos rankoms, todėl miegoti tampa patogiau. Reikia būti pasirengusiems tam, kad aiškios dienos ir nakties nebus. Viskas vyksta pagal griežtą grafiką. Keltis reikia 6 val. ryto, o gultis 21:30 val. Paskambinti artimiesiems nebus įmanoma, nes iki artimiausio mobiliojo ryšio bokšto - 400 km.

Taip pat reikia susigalvoti, kuo užsiimti laisvalaikiu, kad neimtų nuobodulys ir neįkyrėtumėte kelionės draugams. Per dvi savaites vargu ar taps nuobodu, bet per ilgesnį laiką gali kilti problemų, jeigu žmogus nėra savarankiškas. Kai kurie turistai pirmosiomis dienomis skundžiasi galvos skausmu, pykinimu, negalavimais, nes atsiduria visiškai kitokioje aplinkoje, ir tuomet jiems nerūpi gėrėtis grožybėmis pro iliuminatorių.

Sunkus grįžimas

Turistai turi turėti omeny, kad po skrydžio teks praeiti reabilitacijos kursą. Tai yra, vėl priprasti prie Žemės traukos. Būnant nesvarume, atprantama nuo įprastų veiksmų, silpnėja raumenys. Todėl į Žemę grįžusius kosmonautus ir matome krėsluose - jiems yra neįtikėtinai sunku vėl pajusti savo kojų, rankų, kūno svorį. Grįžusiems iš kosmoso žmonėms prireikia kelių savaičių atsigauti ir vėl pradėti gyventi įprastai.

Kosmosu vis dažniau naudojamasi kaip papildoma galimybe menui kurti. 2023 m. pasirodė rusų filmas „Iššūkis", kurio pagrindinė herojė išties filmavosi kosminiame laive. Ji ir režisierius svarbiausias scenas nufilmavo „gyvai" - Tarptautinėje kosminėje stotyje. Tai yra pirmasis pasaulyje ilgametražis fantastikos filmas, kurio scenas kosmose nufilmavo profesionalus kino kūrėjas.