1 nuotr.

Aldonos Katilienės nuotr.

Ketvirtojoje A.Toliato knygoje sudėtos metaforiškos miniatiūros ragina susimąstyti, kas gi mes esame sau, ką mums reiškia kitas, dėl ko gyvename ir koks tas mūsų gyvenimo kelias. Trys sakiniai dažniausiai pasako daugiau, nei trys ar keturios dešimtys, ir kiekvienam sukelia vis kitokių minčių apie esminius klausimus, į kuriuos atsakymų turime ieškoti ir savyje.

Knygos pristatyme paklaustas, kaip ir kada kilo idėja į mišias kviesti SMS žinutėmis, kunigas atsakė: „Idėja kilo tada, kai 2013 metais perėjome į Šv.Ignoto bažnyčią. Ten pradėjome nuo nulio. Kadangi nedaug kas vaikščiojo į šią bažnyčią, nedaug kas apie ją žinojo, reikėjo sugalvoti, kaip įdomiai pakviesti žmones ateiti ir dalyvauti mišiose. Taip ir prasidėjo SMS-ai. Pirmiausia žinutes siunčiau nedideliam draugų ratui, vėliau žmonės ėmė persiuntinėti jas vieni kitiems, dalintis jomis feisbuke - taip mano žinutės pasiekdavo tūkstančius. Net negalintys ateiti pasiklausyti pamokslo prašydavo neišbraukti iš kviečiamųjų į sekmadienio mišias sąrašų, nes neretai atsiųsta mintis lydėdavo visą savaitę lyg mini pamokslas. Šie kvietimai tapo ir Ramintojos bendruomenės varpais, subūrusiais visus į gyvąją bažnyčią“.

Tiems, kurie nėra gavę nė vienos kunigo SMS žinutės, A.Toliatas pasakoja, ką jie ras knygoje: „Kiekviena žinutė - tai kvietimas į sekmadienio mišias. Pirmas sakinys nusako, apie ką bus evangelija, antras - metaforiška mintis, sentencija, kurią būtų galima išsinešti, apmąstyti. Stengiuosi, kad ji intriguotų, skatintų ateiti ir išgirsti daugiau. Šios žinutės kaip sekmadieniniai varpai, kviečiantys į bažnyčią. Pagrindinis jų principas - užkabinti, paraginti žmogų, pažadinti jo sielą ir protą“.

Pasidalink: