respublika.lt

Akis į akį su planeta: vienas aplink pasaulį (3)

2021 balandžio 27 16:00:44
Milda Kunskaitė

Lygiai prieš 60 metų Jurijus Gagarinas leidosi į trumpą, bet epochinės reikšmės kelionę - pakilo į kosmosą ir vieną kartą apskriejo Žemės rutulį. Ir nors ta kelionė buvo tūkstančių žmonių darbo rezultatas, kosminiame laive „Vostok 1" J.Gagarinas 1 valandą ir 48 minutes buvo visiškai vienas. Tiesa, norint vienam apsukti Žemės rutulį, visai nebūtina kilti į kosmosą, tai padaryti galima nepaliekant Žemės atmosferos ribų. Bet kelionė bus ne mažiau pavojinga.

×
nuotr. 3 nuotr.
Turkas Erdenas Eručas 2007 m. vienas išvyko į pirmąją kelionę aplink pasaulį, naudodamas transporto priemones, judančias vien jas traukiant raumenų jėga. Vikipedijos nuotr.

 


Vandeniu

Pirmoji kelionė, kaip vėliau paaiškėjo - aplink pasaulį, - prasidėjo 1519 m. rugpjūčio 10 dieną, kai penki laivai, vadovaujami Fernando Magelano (Ferdinand Magellan), iš Sevilijos išplaukė į Pietų Atlantą. Kai po 3 metų ir vieno mėnesio tik vienas iš penkių laivų grįžo į Ispaniją, F.Magelano jau nebuvo tarp gyvųjų - jis žuvo nuo Maktano salos (Filipinai) gyventojų rankų. Beje, tai įvyko lygiai prieš 500 metų - 1521 m. balandžio 27-ąją.

Nuo tų laikų kelionė pasaulinio vandenyno bangomis ilgai liko vieninteliu būdu apkeliauti Žemės rutulį. Pirmasis, tai padaręs vienas, buvo amerikietis jūrų keliautojas ir rašytojas Džošua Slokamas (Joshua Slocum): burlaiviu „Spray" jis apkeliavo pasaulį 1895-1898 m. Beje, Dž.Slokamas daugybę kartų buvo sustojęs, o pirmoji vieno žmogaus kelionė aplink pasaulį jūromis be sustojimų įvyko praėjus 7 metams po J.Gagarino skrydžio. 1968-aisiais tai pavyko padaryti britui Robinui Noksui Džonstonui (Robin Knox Johnston), dalyvavusiam lenktynėse „The Sunday Times Golden Globe Race", kurių tikslas buvo išaiškinti, kas greičiausiai vienas, niekur nesustodamas, apiplauks planetą rytų kryptimi. Be nugalėtojo, lenktynėse dalyvavo aštuoni jūreiviai, tačiau ne visiems jos baigėsi laimingai. Keturi išėjo iš rikiuotės Atlante, penktasis - vos praplaukė Gerosios Vilties kyšulį, šeštajam pakriko protas ir jis nusižudė. Septintojo dalyvio laivas nuskendo, kai iki kelionės aplink pasaulį pabaigos buvo likę apie 2000 km, jis, beje, buvo lenktynių lyderis. O aštuntasis, taip pat pretendavęs į pergalę, paskutiniame maršruto etape, Pietų Atlante, po Horno kyšulio netikėtai pasuko ne į Europos pusę, o link Afrikos, ir pradėjo antrąjį ratą; galų gale jis atsidūrė Taityje, per vieną plaukimą Žemės rutulį apsukęs 1,5 karto. O R.Noksas Džonstonas - vienintelis nusigavo iki britų uosto Falmuto, iš kurio išplaukė prieš 312 dienų.

R.Noksas Džonstonas plaukė 9,8 m ilgio laivu „Suhaili". Jis 1994 m. (kartu su kitu jūreiviu) pelnė Žiulio Verno taurę už greičiausią kelionę, o 2007 m., būdamas 68-erių, vėl išvyko į kelionę vienas, kaip lenktynių „Velux 5 Oceans Race" dalyvis, ir vėl pasiekė finišą. Tiesa, ne pirmas ir vienintelis, o ketvirtas iš septynių dalyvių, tarp kurių buvo seniausias.

Oru

Pirmąsias tolimas keliones jūromis ir F.Magelano kelionę aplink pasaulį skiria apie 4500 metų (jei skaičiuosime nuo Okeanijos salų apgyvendinimo, kuris vyko 3-iame tūkstantmetyje pr. m.e.). O nuo pirmojo žmogaus skrydžio skraidymo aparatu - brolių Mongolfjė oro balionu - 1783 m. iki pirmosios kelionės aplink pasaulį oru praėjo vos 141 metai. 175 dienas trukusi kelionė, kurią 1924 m. įgyvendino keturi amerikiečiai kariškiai specialiai sukonstruotu lėktuvu su atvira kabina „Douglas World Cruiser".

Pirmąją vieno žmogaus kelionę oru aplink pasaulį 1933 m. per 7 dienas 19 valandų ir 49 minutes baigė taip pat amerikietis aviatorius Vailis Postas (Wiley Post). Pirmosios kelionės aplink Žemės rutulį reikėjo laukti ilgiau: 1949 m. 14 amerikiečių karo lakūnų bombonešiu Boeing B-50 Superfortress, pavadintu „Lucky Lady II", per 49 val. ir 1 minutę apkriejo Žemę, nuskridę 37 742 km (Šiaurės pusrutulyje). O štai be nusileidimo vienam žmogui apskrieti planetą pavyko tik XXI a., beje, oro balionu, tiksliau rozjeru, pavadinto išradėjo Ž.Pilatro de Rozjė (J.Pilatre de Rozier) garbei. Tai dviejų kamerų aerostatas, kurio viena kamera yra pripildoma karšto oro, o kita - dujų arba lengvesnių už orą dujų mišinio. 2002 m. tokį skrydį atliko legendinis keliautojas Stivas Fosetas (Steve Fossett): jo 10-ies aukštų namo dydžio aerostatas „Laisvės dvasia" (Spirit of Freedom), pakilęs į 10 580 m aukštį ir išvystęs iki 322 km/val. greitį, ore praleido 14 dienų 19 valandų 50 minučių. Po trejų metų, 2005 m., Stivas Fosetas dar kartą vienas apkeliavo pasaulį unikaliu lėktuvu „Virgin Atlantic Global Flyer", skrydis truko 67 val., nepasipildant degalų. 2016 m. rusas Fiodoras Koniuchovas atliko tokį patį skrydį tokio paties tipo aerostatu, tačiau „įtilpo" į 11 dienų - tai dabartinis pasaulio rekordas.

Sausuma

Apkeliauti aplink pasaulį tik sausuma dėl suprantamų priežasčių yra neįmanoma, o ir kaip keliaujant būti vienam? Toliau kyla klausimas dėl transporto priemonės: ar keliautojas turi eiti, bėgti, važiuoti dviračiu, automobiliu, joti? Pagaliau, ar galima ilgalaikius sustojimus vienoje ar kitoje vietoje laikyti kelionės dalimi? O plaukimas laivais tarp žemynų? Taigi objektyviai įvertinti kelionę „aplink pasaulį" ir „vienišumą" yra sudėtinga. Todėl paminėsime keletą garsesnių kelionių.

Viena iš tokių - Rusijos imperatoriaus pavaldinio Konstantino Rengarteno, kuris 1894 m. rugpjūčio 15-ąją 4 val. ryto išėjo iš savo buto Rygoje ir patraukė
26 877 km ilgio maršrutu, kurį įveikė per 4 metus 1 mėnesį ir 12 dienų. Per tą laiką jis kirto Euraziją ir Šiaurės Ameriką, taip pat Ramųjį ir Atlanto vandenynus - garlaiviais.

1897 m. gegužę iš Niujorko į vakarų pusę išvyko vienarankis amerikietis Džordžas Šilingas (George Schilling) su savo fokshaundų veislės šunimi Kingu. Atgal jis grįžo tik 1904-aisiais. Kingas 1900 m. nugaišo Bombėjuje.

K.Rengartenas ir Dž.Šilingas dažniau už kitus yra vadinami pirmaisiais keliautojais, pėsčiomis apėjusiais Žemės rutulį, nors daug kas su tuo nesutinka. 1955 m., pradėjus leisti Gineso rekordų knygą, atsirado autoritetingas šaltinis, kuriuo galima remtis kaip vienokių ar kitokių rekordų rinkiniu. Laikui bėgant, leidinyje buvo apibūdinti ir kelionės aplink pasaulį kriterijai: ji turi prasidėti ir baigtis tame pačiame taške, vykti viena kryptimi, pavyzdžiui, iš rytų į vakarus, jos maršrutas turi būti nepertraukiamas ir trumpesnis kaip 24 900 mylių (arba 40 077 km ) - apytiksliai toks yra pusiaujo ilgis, kirsti ne mažiau kaip du diametraliai priešingus Žemės paviršiaus taškus. 2014 m. buvo įkurta Bėgimo aplink pasaulį asociacija - World Runner Association - jos taisyklės yra gerokai išsamesnės, jas sudaro 10 punktų. Remiantis Gineso rekordų knygos kriterijais, negalima nepaminėti Roberto Garsaido (Robert Garside), britų sportininko, kuris nuo 1997 m. spalio 20-osios iki 2003 m. birželio 13-osios vienas nubėgo 48 tūkst. kilometrų ir net kirto negyvą Nalarboro lygumą Australijoje. Gineso rekordų knygą leidžianti bendrovė net keletą metų tikrino bėgiko žygdarbį ir galų gale 2007 m. pripažino jį rekordininku.

Bet dar įspūdingesnis žygdarbis yra Erdeno Eručo (Erden Eruc) kelionė iš Turkijos. 2007 m. liepos 10 d. jis vienas išvyko į pirmąją kelionę aplink pasaulį, naudodamas transporto priemones, judančias vien jas traukiant raumenų jėga. Jo kelionė prasidėjo Kalifornijos uoste Bodega Bei plaukimu per Ramųjį vandenyną į Aziją irkline valtimi. Keliaudamas E.Eručas taip pat naudojo dviratį ir kanoją. E.Eručo atkaklumo galima tik pavydėti, štai tik vienas pavyzdys: 2008 m. gegužę taifūnai, vėtros ir srovės užkirto jam kelią į Rytus. Kadangi laivelyje išseko maisto atsargos, jis kreipėsi pagalbos - filipiniečiai žvejai jį priglaudė ir nugabeno į Papua-Naująją Gvinėją. Ten jis sulaukė, kol baigsis taifūnų sezonas, ir po 8 mėnesių su tais pačiais žvejais grįžo į tą pačią vietą, kurioje jie jį paėmė, bei tęsė kelionę valtimi. Jo kelionė truko 5 metus 11 dienų 12 valandų 22 minutes ir baigėsi 2012 m. liepos 21-ąją toje pačioje Bodega Bei prieplaukoje, kur ir prasidėjo. E.Eručas įveikė 66 299 km, kirto visus meridianus ir dukart - pusiaują ir 12 porų diametraliai priešingų Žemės paviršiaus taškų, kopė į Kosciuškos ir Kilimandžaro kalnus - aukščiausias Australijos ir Afrikos viršukalnes.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADARINIAI: pietinėje Belgijos dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – prasidėjo šiukšlių krizė - po smarkių potvynių, kilusių liepos 14-16 dienomis, regione perpildyti visi sąvartynai, ir statybinių šiukšlių kalnai ėmė dygti nenaudojamoje automobilių magistralėje A601.

  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
  • SUKČIAI: „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
  • MEDŽIAI: valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar migrantai nelegalai dar ilgai plūs į Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jeigu Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už kurią partiją balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+12 +18 C

 

+11 +17 C

+17 +20 C

+18 +21 C

 

+18 +21 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos