2 nuotr.Daugkartinis Lietuvos čempionas,, čiuožėjas Aidas Reklys (31) visuomet puikiai nusiteikęs ir trykšta optimizmu. Viską, ko imasi, daro mielai, nesvarbu, ar rengia įspūdingus pasirodymus ant ledo, treniruoja kitus, ar užsiima verslu. Pastaruosius 8 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis sportininkas porai mėnesių grįžo į Lietuvą ir projekte „Šokiai ant ledo“ su partnere Katerina Voropaj žiūrovams dovanoja pašėlusius pasirodymus.
- Kaip sekasi projekte „Šokiai ant ledo“? Kokia tai patirtis?
- Tai puiki patirtis. Labai džiaugiuosi, kad gavau labai nuoširdžią ir mielą partnerę Kateriną Voropaj. Su ja mėgaujamės kiekviena akimirka ant ledo. Treniruotėse daug dirbame, bet kartu ir daug juokiamės, čia tvyro daug teigiamų ir gerų emocijų. Su Katerina stengiamės tą pozityvumą perduoti žiūrovams, mūsų artimiesiems, kurie labiausiai mus palaiko.
- Ar Katerinai lengva mokytis? Ar sunku ją mokyti?
- Katerina - labai stropi mokinė, tad ją mokyti lengva. Žiūrovai nemato, kaip vyksta treniruotės, tačiau galiu patikinti, kad su partnere puikiai sutariame, nesipykstame, nesame vienas kitam nė vieno blogo žodžio pasakę. Būna, kad Katerina labai pavargsta, tačiau jei pasiūlau programą atlikti dar kartą, ji nesiginčija ir čiuožia. Kadangi Katerina šokėja, kartu kuriame mūsų pasirodymų choreografiją. Iš mūsų bendradarbiavimo gimsta pašėlę ir smagūs pasirodymai. Mes mėgaujamės būdami ant ledo! (Šypsosi.)
- Jūsų pora laikoma viena iš realiausių kandidatų į nugalėtojų titulą. Ar tikėjotės, kad taip seksis?
- Gera, jei žiūrovai supranta, ką norime pasakyti programa, ir pajaučią tai, ką mes bandome perteikti. Nesvarbu, kokią emociją norime išreikšti - ar tai a istra, kaip mūsų pirmojoje programoje, ar kiek agresyvesnis ir pašėlęs antrasis, ar komedija, kurios metu norėjome, kad žiūrovai juoktųsi ir pasigamintų daug vitamino C. Tiesiog, mums ant ledo gera, norisi, kad ir žiūrovams būtų smagu stebėti mūsų pasirodymus. Mes išreiškiame jausmą ir tuo mėgaujamės.
- Ar sunku buvo jus prikalbinti atvykti dalyvauti projekte?
- Teko kai kuriuos planus atidėti. Mano tėtis šiuo metu Lietuvoje gyvena vienas. Neseniai jis lankėsi JAV, pas mane, tačiau gyventi Amerikoje nenori. Kaip pats sako, čia jo sodas, obelys, bitės, draugai. Tad dalyvavimas projekte – puiki galimybė daugiau laiko praleisti su tėčiu. Kiek sunku buvo palikti savo mokinukus 2 mėnesiams, tačiau džiaugiuosi, kad dvi mano mokinės atvyko į Lietuvą drauge su manimi. Galiu joms parodyti Lietuvą, Vilnių, Kauną, supažindinti su šalies istorija ir paveldu. Mergaitėms čia labai smagu – tai jų pirmas kartas Europoje. Taip pat ir man tai dar viena proga čiuožti Lietuvos publikai. Čia čiuožti maloniausia, juk esu čia gimęs.
- Vos tik grįžote į Lietuvą, jus iškart titulavo svajonių jaunikiu. Malonu?
- Pats sau tokių etikečių nekabinu. Juokauju, kad aš ne svajonių, o košmarų jaunikis. (Juokiasi.) Manau, yra daug puikių, šaunių žmonių, kurie yra nuolat Lietuvoje ir moteriai gali skirti daug laiko ir dėmesio. Aš nuolat keliauju. Vieną mėnesį pabūsiu Lietuvoje, o tuomet susikrausiu lagaminus ir trauksiu į visai kitą pasaulio kraštą. Bet norėčiau padėkoti už tokį malonų ir pozityvų apdovanojimą. (Šypsosi.)
- Kaip apskritai čiuožimas atsirado jūsų gyvenime?
- Tėvai pamatė skelbimą laikraštyje, kad yra dailiojo čiuožimo pamokos, ir mane nuvedė. Tuo metu man tebuvo 4 metai, tad pats nieko nesprendžiau. Išbandžiau ir daugiau būrelių – krepšinio, futbolo, plaukimo, kovos menų, tačiau pasilikau ant ledo. Nuo 8 metų rimtai pradėjau tuo užsiiminėti. Džiaugiuosi savo pasirinkimu – karjera susiklostė neblogai, padėjau antspaudą Lietuvos čiuožimo istorijoje, pasaulio studentų žiemos olimpiadoje buvau apdovanotas „Fair Play“ apdovanojimu už kilnų žaidimą, pakeliavau, daug pamačiau, ėmiau mokyti kitus.
- Jau 7 metus gyvenate už Atlanto. Kaip jūsų kelias pasuko į JAV?
- Po 2006 metų olimpiados gavau bakalauro diplomą. Supratau, kad noriu nerti į platesnius vandenis, daugiau pamatyti. Galėjau dar čiuožti, bet domėjausi ir verslu, ir trenerio darbu. Tą kartą Lilija Vanagienė, mano trenerė, pasakė, kad JAV manęs laukia galimybė tęsti čiuožėjo karjerą ledo šokiuose. Iki tol čiuožiau vienas, tad kiek skeptiškai žiūrėjau į tokį pasiūlymą. Tačiau galiausiai sutikau. Su partnere gana gerai susišokome, dalyvavome Europos ir pasaulio čempionatuose. Tačiau po pusantrų metų mano partnerė dėl sveikatos problemų turėjo nutraukti karjerą. Man siūlė čiuožti su partnerėmis iš kitų šalių, tačiau nutariau, kad gana. Tiesiog norėjau bandyti, ieškoti ir džiaugtis gyvenimu. Toks buvo mano pasirinkimas ir manau, kad nesuklydau. Pastarieji 5 metai man tarsi atostogos. Mėgstu savo darbą ir kasdien mielai einu į ledo areną.
- Ką šiuo metu veikiate JAV?
- Darau viską, kas susiję su ledu. Pirmiausia dalyvauju ledo šou. Kovo 15 dieną numatytas pasirodymas Čikagoje. Lietuvių bendruomenei rengsime labdaringą koncertą, kuriame surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos vaikams, sergantiems vėžiu. Taip pat rengiu seminarus čiuožėjams ir treneriams. Dažniausiai seminarai vyksta Amerikoje, Meksikoje, Kanadoje, kartais Europoje. Kai atvykau į projektą, vieną seminarą surengiau Latvijoje, jei lieka laiko, stengiuosi padėti ir Lietuvos čiuožėjams. Ne tik rengiu seminarus, bet ir treniruoju sportininkus. Kaip minėjau, pora mergaičių atvyko su manimi į Lietuvą, tačiau Čikagoje treniruojasi dar keliolika mano mokinių, šiuo metu su jais dirba mano padėjėjai. Mano mokiniai – mano vitaminai, tad juokauju, kad turiu visą multivitaminų komandą. (Juokiasi.)
- Esate verslininkas?
- Taip, padariau šiokį tokį išradimą. Sukūriau čiuožėjams specialias liemenes, kurios labai praverčia atliekant elementus, ypač šuolius. Neseniai ėmiausi ir drabužių dizaino. Kuriu drabužius sportininkams, jie siuvami iš medžiagos, sulaikančios šilumą ir nepraleidžiančios šalčio. Čiuožyklų yra įvairių: vienose galima treniruotis tik su marškinėliais, kitose, kaip Lietuvoje, labai šalta. Tad keletą kartų sušalęs supratau, kad reikia galvoti, kaip padėti sportininkams nesušalti ir kartu sumažinti traumų riziką. Netinkamai apšilęs sportininkas rizikuoja susižeisti. Tad netrukus pasirodysianti drabužių linija bus iš medžiagos, šildančios raumenis ir sąnarius. Drabužiai ne tik praktiški, bet ir labai gražūs, tinkantys laisvalaikiui. Ši linija jau netrukus pasirodys rinkoje.
- Esate daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis. Ar varžybų nepasiilgstate?
- Nutraukęs profesionalo karjerą apie tai pasvarstydavau, pasiilgdavau tos varžybų ugnelės. Kai pradėjau čiuožti pasirodymuose, atlikti sportinius ir akrobatinius triukus, supratau, kad malonumas čiuožti tas pats, o dalyvauti pasirodymuose psichologiškai yra dukart lengviau nei varžybose. Be to, varžybose yra ir ne visuomet malonių dalykų, su kuriais susiduri atstovaudamas mažai šaliai. Pirmiausia reikia džiaugtis tuo, ką darai. Kai širdis šoka su čiuožėju, kojos juda pačios.
- Ar labai pasikeitė Lietuva nuo tada, kai čia gyvenote?
- Pastaruosius 7 metus Lietuvoje lankausi porą kartų per metus. Visuomet malonu grįžti, nes šalis man asocijuojasi tik su pačiais gražiausiais prisiminimais. Pats gyvenau Kaune, kuris iš tiesų gali didžiuotis nuostabiu senamiesčiu, ten pažįstu kiekvieną kampą. Labai mielas man Vilnius, žavi savo siauromis gatvelėmis ir galimybe atrasti vieną kitą nematytą vietą: kavinukę, kartais bažnytėlę. Pastebiu, kad Lietuvos didmiesčiai labai gražūs, atsinaujinę. Tikrai galima jausti, kad esame Europos dalis.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“
