A.Haglund: „Kelyje smagiausios netikėtos pažintys“

Rankinių dizainerė Aušra Haglund (49) yra viena tų moterų, kurių gyvenimo ritmas beprotiškai greitas, taigi be automobilio - nė iš vietos. Negana to, prabangų „Lexus“ markės automobilį vairuojanti dizainerė, šios markės įkvėpta, sukūrė ir visą vienetinių rankinių kolekciją. Pasirodo, ratai ir mada gali būti puikus šiuolaikinės ir drąsios moters derinys.

- Ar prisimenate savo pirmąjį kartą prie vairo? Kaip sekėsi?

- O, tai buvo labai juokinga istorija. Kai man buvo penkiolika metų, tėtis įsigijo pirmąjį automobilį, legendinius baltus žigulius. Tais laikais automobilis buvo labai didelė šeimos vertybė. Taigi, šiek tiek vairuoti jau buvau pramokusi mokykloje, man tėtis leido važiuojant į kaimą pavairuoti tą vos mėnesio senumo mašiną. Kai sukau į kiemą, vairą užsukau į vieną pusę, ir kažkodėl jo nebeatsukau atgal, tad rėžėmės į tvorą. Žinoma, automobilį sudaužiau ir prakiuro radiatorius. Man tada buvo taip skaudu, labai graužiausi. Buvo keisčiausia, kad tėtis nepakėlė jokios panikos ir ramino mane, kad nesijaudinčiau. Tėtis sakė: „Miela mano dukra, tai yra tik daiktas.“ Tai toks buvo tas mano pirmasis kartas ir džiaugiuosi, kad turiu tokį nuostabų tėtį. (Šypsosi.)

- Ar turite svajonių automobilį?

- Aš nesu daiktų vergė ir manau, kad visi daiktai pas žmogų ateina patys, ir būtent tokie, kokių tuo metu reikia jo gyvenime. Kai atėjo laikas man rinktis automobilį, svarbiausia buvo visuma. Automobilis man turi būti ir gražus, ir elegantiškas, atlikti tam tikras funkcijas ir pan. Ir seniau, kol dar vairavau „Fiat“ markės automobilį, kur nors važiuodamos su dukra Melani žaisdavome žaidimą „Kuris automobilis gražiausias“: važiuodamos rinkdavome mums labiausiai patinkančias mašinas. Ir pastebėjome, kad dažniausiai pasitaikantis mums gražus automobilis yra „Lexus“ markės. Ir šis automobilis pas mane atsirado visai apie tai nesvajojant ir to specialiai neplanuojant. Jį vairuodama manau, kad tai gali būti ir tikrai yra svajonių automobilis.

- Vairuojate „Lexus“ markės automobilį, šios markės įkvėpta sukūrėte rankinių kolekciją. Ar vieną tų rankinių vežiojatės automobilyje?

- Tikrai turiu vieną išskirtinę rankinę automobilyje. Kadangi vieną rankinę sukūriau specialiai dekoruotą „Lexus“ markės ženklu, ją ir vežiojuosi. Idėja buvo tokia, kad ta rankinė atitiktų šios markės automobilio formas, linijas, talpumą, eleganciją ir viską, kuo puikus yra leksusas. Tai galbūt labiau kelioninis krepšys, į kurį galima susidėti sportinę aprangą ir pan. Mintis buvo sukurti visą aksesuarų liniją pagal „Lexus“ šūkį „Sukurtas stebinti“ („The crating amazing“ - red. past.). Šis šūkis atitiko ir visą mano kūrybos idėją.

- Gal žinote savo greičio rekordą?

- Aš labai mėgstu greitį ir būna, kad net nepajuntu, kaip jis kyla. Tačiau specialiai nesistengiu greitai važinėti ir spausti greičio pedalą. Labiau mėgstu saugų važiavimą, nes kelyje esu ne viena, reikia galvoti apie aplinką. Kai gyvenau Švedijoje, buvo atvejis, kai Švedijos karalių nubaudė už tai, kad jis vairavo 150 km/h greičiu, tai aš savo tikslaus „rekordo“ nežinau, bet esu vairavusi greičiau už minėtą karalių. (Šypsosi.)

- Kur ir kada važiuoti smagiausia?

- Man labai smagu važiuoti į Druskininkus. Be galo mėgstu tą kelią. Tai mano grįžimas į savo jausmus, gimtąjį miestą, praeitį, mintys, kuo aš tapau ir ką pasiekiau. Be galo gera klausyti visus tuos kompaktinius diskus, kuriuos perklausyti namie pritrūksta laiko, o važiuodama galiu pasimėgauti. Beje, labai mėgstu važiuoti viena ir mintimis nuklysti į apmąstymus, kūrybą, nes tas laikas važiuojant yra laikas sau.

- Ką laikote bagažinėje ir daiktadėžėje?

- Daiktadėžėje yra mano dokumentai ir minėti kompaktiniai diskai, žinoma, ir visi įmanomi rankų kremai, lūpų dažai, batų valiklis, mano kvepalai, automobilio kvepalai. Visada esu pasiruošusi visiems gyvenimo atvejams. O bagažinėje važinėja pasivaikščiojimo batai, nes savaitgaliais labai mėgstu važiuoti pasivaikščioti į gamtą, miškus. Taip pat ten yra labai daug odos bei medžiagos mano kūrybai.

- Kas jums automobilyje svarbiausia?

- Iki šiol vairavau automobilį, kurio svarba buvo ekonomiškumas, nes labai daug važinėju mieste. Dar vienas dalykas - ekologija. Man tai irgi ne mažiau svarbu, noriu saugoti aplinką, o ne ją naikinti. Tai yra viena priežasčių, kodėl niekada nesvajojau įsigyti džipo. O dabar, vairuodama „Lexus“ markės automobilį, pajutau ir ką reiškia komfortas. Tai yra tiek patogus automobilis, kad  esant reikalui jis gali virsti mano darbo vieta. Jame galiu be baimės kalbėtis telefonu, nes tam čia yra visos sąlygos, laisvų rankų įranga ir t.t. Be to, automobilyje man labai svarbu gera garso sistema: jei jau klausyti muzikos, tai tik kokybiškos. Mano gyvenimas labai intensyvus, tad yra dvi vietos, kuriose galiu ilsėtis: būdama gamtoje ir vairuodama automobilį.

- Ko vairuodama niekuomet nesiryžtumėte daryti?

- Yra buvę, kad automobilių spūstyje skaičiau laikraščius, bet ne veltui sugalvota, kad vienu metu reikia koncentruotis tik į vieną veiklą. Aš turiu loginį, vyrišką mąstymą ir manau, kad jeigu vietoj vieno pagrindinio darbo darai kelis, tai gali liūdnai baigtis. Šiuo atveju svarbiausia yra vairuoti atsakingai, tad manau, kad vairuodama tikrai nebandyčiau lakuoti nagų. Tiesiog niekada nereikia kurti dirbtinų situacijų ir manyti, kad visada viską gali suvaldyti pats. (Šypsosi.)

- Trys rodikliai, pagal kuriuos nusprendžiate, kad prieš jus važiuoja prastas vairuotojas?

- Man juokinga matyti, kai kas nors važiuoja labai arti prisitraukęs sėdynę ir beprotiškai stipriai įsikibęs į vairą. Akivaizdu, kad toks vairuotojas nesijaučia saugiai ir vargsta, dirba tiesiogine šio žodžio prasme, paskui sako, „oi, kaip pavargau, nuvažiavau net iki Vilniaus“. Toks vairuotojas man atrodo prastas. Tiesą sakant, sunku sugalvoti kitų kriterijų. Kai pamatau kur nors įkaušusius ar apsvaigusius žmones, lipančius į automobilį, visuomet stengiuosi pranešti policijai. Manau, tai mano pilietinė pareiga, nes tokie neatsakingi girti vairuotojai keliuose yra didelis pavojus, tad kaip įmanoma to reikia vengti.

- Pagal taisykles automobilyje privalu turėti vaistinėlę, gesintuvą ir trikampį - avarinį ženklą. Ar visa tai rastume jūsų automobilyje?

- Žinoma, visą komplektą turiu. Ir niekaip nesuprantu, ką žmonės bando apgauti, kai eidami techninę apžiūrą visus šiuos dalykus skolinasi iš draugų. Juk taisyklės yra ne šiaip sau sugalvotos, o mūsų pačių saugumui. Kaip galima su tuo žaisti? Aš gyvenau Švedijoje ir galiu pasakyti, kad ten yra taisyklių laikymosi šalis. Gal kitiems tai atrodo kvaila, bet tik dėl to, kad švedai laikosi taisyklių, jie taip puikiai gyvena. Jie nuo pat mažens žino taisyklių svarbą.

- Smagiausias epizodas jūsų vairavimo istorijoje?

- Gyvenant Amerikoje, Niujorke, yra nutikę pačių įvairiausių dalykų, tačiau turbūt linksmiausia, kai viskas vyksta tarsi kine. Turiu galvoje netikėtas pažintis, kurios vėliau virsta ilgamete bičiulyste ir labai smagiais nuotykiais. Man irgi yra taip buvę, kad spūstyje atidariusi langą susipažinau su tikrai įdomiu žmogumi. (Šypsosi.)