A.Gilytė: Švęskime kiekvieną dieną!

- Tikriausiai po švenčių daugelio spintose liko linksmų megztukų su briedžiais ir nykštukais, taip pat įvairių aksominių, blizgių drabužių. Ar visa tai reikia slėpti lentynose? Kas dabar madinga?

- Visus kalėdinius megztukus veikiausiai ir įsigijome konkrečiai progai, kad sukeltų šypseną ar padėtų dar labiau pajusti šventinę dvasią. Vargu ar kitu laiku šie megztiniai atrodys gerai. Tačiau visa kita: veliūras, aksomas, žvyneliai, blizgučiai, karoliukai ar įvairūs siuvinėjimai -  lieka madingi. Man patinka, kad kasdienė mada tapo tokia ryški ne dėl ryškių spalvų, o dėl pasirenkamų audinių ir įdomių derinių. Galime drąsiai derinti sportinį džemperį ir žvyneliais siuvinėtą sijoną; balti marškiniai puikiai atrodo su aksominėmis kelnėmis; džinsai su klasikiniu švarkeliu ir sportinio stiliaus batais... Dažnai proginiais laikomų audinių pritaikymas kasdienybėje tapo paprastesnis. Smagu. Noriu, kad moterys ir vyrai puoštųsi kasdien. Nesakau, kad kiekvieną dieną reikia avėti aukštakulnius, tačiau jei įsigijai naują drabužį - džiaukis juo ir dėvėk. Drabužiai neturi dulkėti lentynose it krištolo taurės močiučių sekcijose. Švęskime kiekvieną dieną!

- Tikriausiai norint pavyti madą, nebūtina iš pagrindų keisti viso garderobo...

- Pakanka turėti vieną kitą madingą akcentą. Pavyzdžiui, pavasarį bus madingi smulkūs langučiai ir levandų spalva. Ši spalva yra gana sunkiai derinama ir ne visiems tinka. Tačiau norint pažaisti mados žaidimą galima įsigyti levandų spalvos palaidinę, rankinę ar batelius. Pasibaigus sezonui tokius daiktus dažniausia paslepiame spintose ir toliau dėvime savo pamėgtus bazinius drabužius, todėl verta gerai pagalvoti, kiek ir ko įsigyjame tik tam vienam sezonui.

- Mūsų spintose nuolat atsiranda naujų drabužių, kai kurie iš jų būtent dėl siaučiančių mados vėjų. Dažnai juos ir dėvime tik vieną sezoną, o kai kurie taip ir lieka dūlėti su etiketėmis. Ar tokie daiktai neapsunkina rytinių galvosūkių „kuo apsirengti“?

- Atsisveikinus su kai kuriais drabužiais spintoje liks tik tie, kurie tikrai tinka ir patinka, palengvės buitis ir mažiau laiko sugaišite dvejonėms, kuo apsirengti, ar apmąstymams, ką naujo įsigyti. Juk kuo mažiau drabužių turime, tuo mažiau galvos skausmo patiriame dėliodami kasdienius derinius. Tačiau atsikratyti daiktų tik tam, kad spintoje būtų daugiau vietos naujiems - taip pat kvaila. Nemanau, kad labai racionalu mažai dėvėtus drabužius mesti į vieną konteinerį su bananų žievelėmis. Verčiau atiduokite kokybiškus drabužius tiems, kam jų labiau reikia. Galbūt kažkam labai padėsite. Galiausiai geriau parduokite drabužius ir už gautus pinigus įsigykite naują porą batelių ar kuprinę kelionei.

- Kaip spintoje išlaikyti pusiausvyrą tarp greitosios ir lėtosios mados drabužių?

- Spintoje turėtų būti visokių drabužių. Lėtoji mada yra kokybiškenė, neutralesnė, ilgiau išliekanti, ne visada paklūstanti sezonams ar madai. Lėtosios mados drabužiai dažnai brangesni, tačiau tai - baziniai dalykai, amžina klasika, tad jiems verta išleisti daugiau. Tarkim, ar tikrai būtina įsigyti brangius džinsus? Nuolat juos dėvime, sėdime, judame, audinys dėvisi, blunka. Todėl manau, kad geriau nusipirkti kelias poras greitosios mados prekės ženklo džinsų. Tačiau kokybiškam švarkui, batams ar kokiam nors amžinosios klasikos drabužiui geriau nepagailėti ir įsigyti vieną kokybišką, o ne tris prastesnius. Greitojoje madoje nėra nieko blogo, tačiau ji labiau tinka tiems, kurie mėgsta dažnai ir greitai keistis, nori atkreipti dėmesį ir būti pripažinti madistais. Tačiau jei nori kokybiškos klasikos, pavargsi nuolat ieškodamas naujo dalykinio švarko, geriau įsigyti vieną labai kokybišką. Kad visada turėtum kuo apsirengti reikia nedaug, pakanka turėti 3 poras skirtingų džinsų, kelias palaidines, marškinėlius, kokybiškus batelius, brangesnį švarką, megztuką ir esi apsirengusi, o jei dar turėsi raudonus ar tigrinius batus - stileiva. Taip susitvarkiusi savo spintą, įsitikinau - tai veikia.

- Kai kalbėjomės prieš porą metų, žmonėms dar reikėdavo papasakoti ką dirba stilistai, kaip yra dabar?

- Noriu pasidžiaugti, kad stilistas - Lietuvoje jau ne naujiena. Žinoma, kol kas daugiausia stilistai rengia televizijos laidų vedėjus, dirba fotosesijose ar reklamose, o padedančių susitvarkyti asmenines spintas yra vos keli, tačiau stilisto paslaugomis Lietuvoje jau naudojasi ne tik įžymybės. Bičiulė neseniai papasakojo, kad jos draugė brazilė nustebo sužinojusi, kad Lietuvoje stilistai dirba ne tik su garsenybėmis. Ten vis dar įprasta, kad stilistai rengia tik žinomus žmones. Gerai, kad pas mus požiūris keičiasi, juk dantų pats sau netaisai, plaukų nekerpi, tad ir spintą verta patikėti tai išmanančiam žmogui.

- Dirbdama stiliste sutinki daugybę įvairių žmonių, pamatai labai skirtingų spintų. Ar spinta gali daug papasakoti apie žmogų?

- Susitinku su labai skirtingais žmonėmis, pamatau ir labai skirtingų spintų. Vienos primena muziejus, kupinus išskirtinių daiktų, kitos - kuklios, tačiau labai pedantiškos, prižiūrėtos ir mylimos. Vienose daug tamsių, beformių drabužių, sufleruojančių, kad jos savininkas tarsi kažką maskuoja, kitose - daugybė daiktų su etiketėmis, keliančių klausimą, kodėl savininkas turi daug gražių daiktų, tačiau save baudžia - nesipuošia. Būna ir taip, kad pokalbio metu susidarau tam tikrą įspūdį, o atvėrusi spintos duris pamatau visiškai ne tai, ko tikėjausi - savotišką prieštaravimą. Tarkim, moteris sako, kad mėgsta klasiką ir darbui jai reikalingi dalykiniai kostiumėliai, o jos spintoje daugybė trikotažinių suknelių su piešinukais...

- Galbūt žmonės, kurie kreipiasi į tave nori susitvarkyti ne tik spintą...

- Dažniausiai ateinu pas žmonės, kurių gyvenime vyksta tam tikros permainos - paaukštino pareigose, pasiryžo keisti profesiją, numetė svorio, po motinystės atostogų grįžta į darbą, išgyvena skyrybas, kraustosi į naują būstą... Žmonės, kurie tiesiog nori sustyguoti savo spintą kreipiasi rečiau. Man žavu, kad žmonės ryžtasi keisti gyvenimą, ir tvarkant jų spintą norisi paskatinti ir suteikti pasitikėjimo. Tačiau todėl kartais nepakanka vien pamatyti žmogaus figūrą ar jo spintos turinį. Galiu parinkti moteriai gražią suknelę, tačiau jei ji bus susikūprinusi ir nekilstelės nosies aukščiau, suknelė gali gerai ir neatrodyti. Džiaugiuosi, kad žmonės nori man išsipasakoti, tai padeda mano darbe, tačiau neretai suprantu, kad visų jų problemų galbūt neišspręsiu. Dažnai kompleksinis problemų sprendimas - geriausias atsakymas.

- Galbūt todėl pradėjai studijuoti psichologiją?

- Baigiau studijas Mados ir dizaino institute Italijoje, nuolat lankau seminarus, skaitau daug knygų ir žurnalų, turiu nemažai darbo patirties, tad puikiai žinau kas su kuo dera, sunkiau atsakyti, kodėl vieni renkasi kuklius, tamsius, kiti ekscentriškus, ryškius drabužius. Mokausi dėl savęs, ir todėl, kad galėčiau plačiau suprasti, ką gali išduoti drabužiai ir kokią įtaką jie gali turėti. Mano studijos ne apie tai, tačiau jos man labai padeda pamatyti tam tikrus dėsningumus, suprasti tam tikrus žmonių mąstymo ir elgesio principus, suvokti ką maskuoja ar sufleruoja spintoje sukabinti drabužiai.

- Kokias įgytas žinias stengiesi pritaikyti savo kasdienybėje?

- Išmokau daugybės įvairių dalykų. Pirmiausia išmokau vertinti ne žmones, o faktus. Juk jei, tavo manymu, žmogus netinkamai pasielgė, tai nereiškia, kad jis yra blogas. Galbūt jis tąsyk suklydo. Atsižvelgiant į kontekstą, kiekvieną poelgį reikia vertinti atskirai ir adekvačiai. Supratau, kad ne visi mokame išsakyti kritiką. Labai svarbu tinkamai parinkti žodžius ir naudoti mažiau negatyvo. Pavyzdžiui, frazė „Man negražu“ turi daugiau pilko atspalvio nei taktiškai pasakyta „Manau, tai nelabai dera“. Arba jei pastebi, kad moteris yra kiek apkūni, nereikia pamiršti, kad ji galbūt turi labai gražius plaukus ar išraiškingas akis ar panašiai. Galiausiai, kaip minėjau, žmonės man linkę papasakoti, kas dedasi ne tik jų spintose, bet ir gyvenime. Todėl anksčiau dirbdama visą informaciją susiurbdavau kaip sugertukas ir namo grįždavau išsekusi. Dabar dirbu ne mažiau įsijautusi ir su dideliu noru padėti, tačiau išmokau suprasti, kad kito žmogaus rūpesčiai nėra mano, savų taip pat turiu užtektinai. Tai tokios gyvenimo paslaptėlės, drauge su teorija, kurios mokausi studijose man yra labai įdomios ir padeda bendraujant su žmonėmis, klientais.

- Kaip manai, kodėl kartais lengviau suprasti ar analizuoti kitus, nei save?

- Studijuodama supratau, kad nereikia analizuoti vyrų, žmonų, vaikų, tėvų ar draugų, reikia analizuoti save. Tai įdomu, tačiau nelengva ir ne visada malonu. Norėdamas nuo to save išgelbėti žmogus dažniau analizuoja kitus. 

- Per Kalėdas šventei ir savo gimtadienį. Tokią dieną apgalvoji nuveiktus darbus, keli sau naujus tikslus? Gal pasidarai asmeninę suvestinę?

- 2017-ieji ir man, ir mano šeimai buvo ganėtinai permainingi. Nemoku sėdėti vietoje, tad gražias permainas labai mėgstu ir kiekvienų metų pabaigoje sau jų linkiu kuo daugiau. Pernai su šeima įsigijome pirmąjį savo būstą, gimė mano projektas „Atradimai su Agne Gilyte“, jaunėlis Teodoras labai styptelėjo, pradėjo kalbėti, vaikščioti ir išmoko daugybės naujų dalykų... Galbūt mano optimizmas ir pozityvumas ima viršų, nes viską susumavus , ir praėję metai, ir visi buvę prieš tai, ir, veikiausiai, ateinantieji - visi jie man atrodo geri, su savais pakilimais ir nuosmukiais. Viena turiu, kito netrūksta, o trečia jau sukasi mintyse - vadinasi, nėra ko skųstis. Man ir pirmadieniai nekelia streso, tai lygiai tokia pati diena kaip ir trečiadieniai ar sekmadieniai...

- Papasakok apie naujausią savo projektą „Atradimai su Agne Gilyte“.

- Atradimų dėžutės idėja gimė kai laukiausi jaunėlio Teodoro, kuris netrukus švęs antrąjį gimtadienį. Ilgai dirbau su šiuo projektu, kūriau estetinį vaizdą, turinį... Norėjau, kad dėžutėje būtų daiktai, padedantys moteriai rasti laiko sau ir trumpam pabėgti iš kasdienybės. Viduje - kokybiški lino marškiniai, kurie nesunkiai papildo įvairius derinius, blakstienų tušas ir priemonė odos ar plaukų puoselėjimui, užrašinė mintims, šokoladas, žurnalo prenumerata... Visa tai vadinu laimingo gyvenimo smulkmenomis. Mane džiugina, kad dėžutes savo moterims dovanoja vyrai, lepina jas. Smagu, kad ir pačios moterys savęs nepamiršta. Juk mylėti save- labai svarbu. Ar galima mylėti žmogų, kuris pats savęs nemyli?

- Ar tokių dėžučių bus ir daugiau?

- Ši dėžutė buvo skirta šaltajam sezonui, o šylant orams atsiras ir dar viena... Meilė sau neturi baigtis viena dovana per metus. (Šypsosi)

- Drauge su šiuo projektu pasikeitė ir tavo tinklaraštis...

- Tinklaraštį pradėjau rašyti todėl, kad norėjau pasidalinti savo patirtimi. Anksčiau jis vadinosi taip pat kaip ir mano knygos - „Spintologija“. Jame daugiausiai kalbėjau apie stilių, tačiau laikui bėgant atsirado daugiau temų - grožio, geros savijautos, maisto, sporto... Tai tapo savotišku laimingos moters kampeliu. Dabar viskas telpa po mano tinklaraščiu www.gilyte.lt.

- Kai pradėjai rašyti - buvai viena pirmųjų tinklaraštininkių, šiandien atsiranda daugybė naujų autorių...

- Man žavu, kad tinklaraščiai populiarėja ir visi turi erdvę pasireikšti. Tačiau man patinka, kai tinklaraščio autorius gali patarti, pasidalinti savo įžvalgomis, ne tik save parodyti. Esu ir norėčiau likti eksperto pozicijoje ir kurti kokybišką bei naudingą turinį. Norisi kažką duoti žmonėms, o ne rašyti tik tam, kad rašyčiau...

- Tam, kad tinklaraštyje būtų tik kokybiškas turinys reikia daug laiko...

- Labai! Galima telefonu kažką nufotografuoti, kažką paskubomis parašyti, bet jei nori kurti kokybišką turinį, to nepakanka. Šiuo metu bendradarbiauju su fotografe Agata. Drauge stengiamės sugalvoti fotosesijos idėją, reikia parinkti nenuobodžius drabužius, susitarti su grožio specialistais, rasti vietą, vėliau reikia parašyti ir redaguoti tekstus... Viską susumuoji ir supranti, kad vienam įrašui parengti prireikė poros dienų. Galiausiai, visada turi būti įdomus ir karštas - tai kas nutiko vakar – neįdomu. Kad tavo įrašus skaitytų, turi rašyti apie tai, kas aktualu šiandien, ar netgi tai, kas bus aktualu rytoj.

- Atrodo, kad nenusėdi vietoje ir vos tik išeini motinystės atostogų, atsiranda naujas projektas. Kai laukeisi Huberto parašei „Spintologijos“ knygas, laukdamasi Teodoro sukūrei dėžutę...

- Idėjos sukasi nuolat, tačiau, kai galva užimta įvairiais reikalais, jos dūzgia, sklando ore, bet nenusileidžia. Kai išeini motinystės atostogų (jei tai galima vadinti atostogomis) tas dūzgimas galvoje sumažėja, o įtemptus apmąstymus keičia veikla susijusi su mažylio priežiūra, atsiranda tam tikras režimas, rutina, tam tikra tvarka ir mintyse lieka daugiau vietos naujoms idėjoms išgryninti. Neretai mintys tvarkingai susidėlioja ir per atostogas. Netrukus su šeima keliausime, galbūt ir tada ką nors naujo sumąstysiu...

- Kur keliausite?

- Nenoriu būti Grinčas, kuris skundžiasi prastais orais, tačiau žiemos šalčius noriu trumpam iškeisti į saulę ir šilumą. Kiekvieną žiemą su šeima stengiamės trumpam pabėgti. Šiemet vyksime į Tailandą. Ši kelionė mūsų šeimai ypatinga todėl, kad tai pirmas kartas, kai atostogų vyksime su dviem sūnumis. Šildysimės, maudysimės, deginsimės, buriuosime, valgysime... Vyresnėlis jau nekantriai laukia, kada galės visą dieną vaikštinėti tik su šortais. (Juokiasi). Atostogų labai laukiu ir aš - matau, kaip mano vyrus džiugina smėlis, vanduo, o saulė padeda ir nuotaikai, ir sveikatai, ir santykiams.

- Ne visi ryžtasi keliauti su 2 nedidukais vaikais...

- Manau, kad tai priklauso nuo požiūrio. Kai Hubertui buvo metukai - mėnesį atostogavome Havajuose, kai jam sukako dveji – atradome Indoneziją, o kai laukiausi Teodoro, skridome į Japoniją. Vaikams geriausia su tėvais. Be to, mūsų šeima moka gyventi su mažai daiktų, keliauti taip pat. Veikiausiai net ir keliaudami keturiese pasiimsime tik vieną lagaminą. Pamenu, kai su nediduku Hubertu skridome į JAV, pamatę mūsų lagaminą oro uosto darbuotojai kelis kartus pasiteiravo ar nepametėme savo bagažo. (Juokiasi)

- Anksčiau minėjai, kad su vyru turite susitarimą - vakarai ir savaitgaliai - jūsų šeimos laikas...

- Gimus antrajam vaikeliui ši taisyklė kiek pasikeitė. Be to, kas antrą savaitgalį užpildė studijos. Dabar su vyru vieną vakarą per savaitę stengiamės praleisti tik dviese, o visą likusį laisvalaikį leidžiame su vaikais. Savaitgaliais stengiamės nuvažiuoti į sodybą, kur galime pailsėti nuo skubėjimo, bėgimo, telefonų... Darbo dienomis visur lekiu, o savaitgaliais noriu ramybės. Mano vyrams patinka laiką leisti aktyviai, todėl kai sodyboje jie drauge užsiima kokia nors mėgstama veikla, aš turiu laiko ramiai paskaityti knygą ar žurnalą...

- Ar nesinori kartais bent porai dienų kur nors ištrūkti vienai?

- Pernai pirmą kartą išdrįsau keliauti viena. Kelias dienas praleidau Londone, lankiau galerijas, muziejus, susitikau su pažįstamais. Vėliau dešimčiai dienų išvykau į Italiją, aplankiau studijų laikų draugę. Grįžau išsimiegojusi, pailsėjusi ir labai pasiilgusi šeimos. Vyras netgi sakė, kad dažniau turėčiau ištrūkti.(Juokiasi). Nemeluosiu, nelengva priimti tokį sprendimą, tačiau trumpos atostogos išeina į naudą.

DOSJE:

Gimė: 1983 m. gruodžio 25 d.

Studijos: Vilniaus universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį, vėliau studijavo Tarptautiniame mados ir dizaino institute Italijoje.

Veikla: 2014 m. išleido knygą „Spintologija“, 2015 metais „Spintologija.Teen“.

Nuo 2014 m. rašo savo tinklaraštį (gilyte.lt).

2017 m. įkūrė projektą „Atradimai su Agne Gilyte“.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“