5 nuotr.Nors parduotuvių lentynos šiuo laikotarpiu nusėtos šokoladiniais advento kalendoriais, vis dažniau žmonės ieško jiems sveikesnių, dvasingesnių ir įdomesnių alternatyvų. Vieni gaminasi juos patys, į nedidelius maišelius ar dėžutes įdėdami riešutų, džiovintų vaisių, užduotėlių ar palinkėjimų, kiti tokius jau nusiperka. „Laisvalaikis“ klausė žinomų žmonių, kaip jie savo šeimoje įprasmina Šventų Kalėdų laukimą.
TV laidų vedėja Živilė Vaškytė-Lubienė - už sveiką alternatyvą
Šiemet advento kalendorių man padovanojo draugės pusseserė. Man labai patiko jo idėja. Tie kalendoriai su šokoladais, kurių dabar pilna prekybos centruose, manęs niekada nedomino. Savo vaikams šokolado neduodu, jie kol kas nežino, kas yra saldainiai, šokoladas. Kol kas saugau, nors suprantu, kad tai tik laiko klausimas. Nenoriu švenčių laukimo susieti su nesveiku įpročiu - neva laukiant švenčių galima valgyti nesveikus dalykus. Šis kalendorius, kuris šiemet papuošė mūsų namus yra tokia sveika alternatyva. Jame yra sudėtos liofilizuotos, tai yra, šaltyje džiovintos, uogos ir vaisiai. Juose išlieka visi vitaminai ir naudingos medžiagos. Be to, viskas sudėta į tokius namukus, papuoštus gyvūnėliais su aprašymais. Kai atidariau dėžutę, vaikai iškart tiesė rankutes.
Turėjau minčių kažką padaryti ir pati, planavau dėti riešutukus, džiovintas uogas, pakabinti sausainius. Kažkada su sese kepėme įvairių formų imbierinius meduolius ir kabinome ant virvelės. Frida (vyresnioji dukrelė) labai laukdavo, kada kokį žvėrelį galima bus suvalgyti. Be to, ir pati padėjo juos kepti. Planavau ir šiemet ką nors panašaus daryti.
Dainininkė Rima Petrauskytė: kalendorių suvalgome dar neprasidėjus adventui
Kai prekyboje pasirodo pirmieji kalendoriai su šokoladais, nusiperkame ir, tiesą pasakius, juos suvalgome dar iki to tikrojo advento pradžios. Kiekvienais metais vis tikiuosi, kad dukrytė paaugs, bus kantresnė, sulauksime, bet va ir šiemet vieną jau baigėme, turime antrą. Tikiuosi užteks dviejų. Pasakysiu atvirai - aš pati neturiu kantrybės ir matau, kad dukrytė yra mano kopija. Pamenu tą savo smalsumą, kaip pati anksčiau žiūrėdavau ir galvodavau: o kas gi yra už tų mažų durelių. Prie to kalendoriaus vaikystėje galėjau numirti tikrąja to žodžio prasme. Aš nenoriu kankinti savo vaiko ir nenoriu reikalauti, kad ji būtų kitokia. Nesuku galvos. Mes sėkmingai nuo lapkričio mėnesio pradedame valgyti tuos kalendorius. Turėjau idėjų, kad gal daryti kalendorių su mažomis dovanėlėmis, gal tada viskas būtų kitaip. Bet šitas šventinis periodas yra labai intensyvus - gimtadieniai, koncertai, šventės - todėl kol kas savęs neužkraunu tokiais dalykais.
Prekės ženko "Female" įkūrėja Sandra Šernė: palauksime, kol vaikai paaugs
Advento kalendorius darėme, bet ne nuosekliai. Pirmam sūnui į mažus maišelius dėjome visokias mielas smulkmenas, norėjome, kad jis kiekvieną dieną ką nors nauja atrastų. Bet jis nepasitenkino vienu maišeliu per dieną, per tris dienas įveikė visą advento kalendorių. Nenorėjau pyktis ir neleisti, nes tai vis dėlto buvo skirta jam. Tada nutarėme padaryti pertrauką. Kadangi dabar, regis, tiktų, nes vyresniajam jau ketveri, tačiau yra dvejų metų brolis, kuriam būtų sunku išlaukti, todėl nutarėme kol kas advento kalendoriaus visiškai atsisakyti. Per sunku dvejų metų vaikui išaiškinti, kad reikia laukti. Nusprendėme nestresuoti, palaukti, kos vaikai suaugs, tada tą tardiciją tikrai tęsime. Bet neperkame tų standartinių šokoladinių kalendorių. Man daug įdomesnė naujovė - šventinė eglutė. Joje paslėpti ne daiktai, ne maistas, o užduotėlės, gražūs posakiai, palinkėjimai. Norisi prasmingiau sulaukti švenčių.
Iš kur atėjo advento kalendoriaus tradicija?
Etnologė Gražina Kadžytė:
Ši tradicija negali būti sena, nes patys kalendoriai nėra seni. Anksčiau metų laikai buvo apytikriai - pagal saulę, pagal kitus gamtos ženklus. Lietuviški kalendoriai apskritai atsirado tik XIX amžiuje. Kol daiktas yra naujas, jis svarbus, todėl į žaidimus dar nebūna pervestas. Vokietijoje pirmieji advento kalendoriai atsirado maždaug XIX amžiuje. Pas mus atėjo per Mažąją Lietuvą kiek vėliau. Kiek žinau, Lietuvoje dar ir iki antrojo pasaulinio karo tų advento kalendorių nebūdavo. Jie mus pasiekė tik su vokiškais saldumynais XX a. pačioje pabaigoje, jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tiesa, ne visada juose slėpdavosi saldumynai, kartais ir kokie nors rašteliai, pvz.: nekišk nagučių iki vakaro Kūčių. Tokius posakius kurdavo akademinis jaunimas. O Vokietijoje šita tradicija labai išrutuliota, ten būna ir namukai, ir komodėlės, tai kiekvienų namų advento dekoracija. Mes tokių dar neturime, turime tą valgomą kalendorių, o patys ne tiek daug pasidarome, o juk galimybių fantazijai čia yra nemažai. Svarbiausia yra tai, ar ši tradicija padeda įprasminti mūsų gyvenimą, ar nepadeda. Žmogus turi suprasti, kad gyvenimo šitoje žemėje mums atseikėta ne tiek jau ir daug. Tą visi turi žinoti ir nuo vaikų nereikia to slėpti. Bet reikia nepamiršti ir to, kad tą gyvavimą tarp pirmos ir paskutinės raidės turime labai gražiai užpildyti prasmingais ir vertingais dalykais.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
