Trys požymiai, kad susirgsite vos prasidėjus atostogoms!

Psichologai sako: „atostogautojo sindromas" - dažna organizmo reakcija į ilgai lauktą poilsį. Ir esmė visai ne virusai, skersvėjai, aklimatizacija ar kondicionierius, o psichologinės priežastys. Trys ryškiausi požymiai:

Jūsų „darbinis" režimas smarkiai skiriasi nuo „atostoginio"

Dar vakar užsisėdėdavote darbe iki vėlumos, keldavotės paryčiais pagal žadintuvo signalą ir užvalgydavote bėgdami, o šiandien galite sau leisti miegoti iki pietų, vėlai pusryčiauti ir niekur neskubėti. Pažįstamas vaizdas?

Bet tai, kas jus džiugina - aliarmo signalas organizmui. Perėjimą nuo aktyvaus darbo prie atsipalaidavimo organizmas vertina kaip stresą ir dėl to silpnėja imunitetas.

Prieš atostogas dirbote iki išsekimo

Paprastai taip ir būna: prieš atostogas stengiamės užbaigti kuo daugiau darbų ir plušame už du. Ir vos tik nuslūgs adrenalino ir kortizolio, kurie padeda sukaupti jėgas, lygis, imunitetas taip pat staigiai susilpnės.

„Nėra kada sirgti, iki atostogų reikia parengti planą, negaliu nuvilti vadovybės", - galvojame mes. O organizmas tuo metu eikvoja paskutinius resursus. O kai ateina išsiilgtosios atostogos, įvyksta krizė ir prasideda ligos.

Iš tiesų jūs niekur nenorite

Paprastai mes iš anksto planuojame atostogas ir, regis, nekantriai laukiame išvykų ir kelionių. Bet mūsų pasąmonė ne visada nori aktyviai poilsiauti, „maksimaliai naudingos" atostogos ją gąsdina.

Čia įsijungia vaikystės prisiminimai: jei susergi, galima neiti į mokyklą ir visi tavimi rūpinasi. Ilgas kelias, sudėtingas skrydis, aklimatizacija, pramogos, ekskursijos - visa tai stengiamės sutalpinti į 14 ar 7 atostogų dienas. O organizmas iš tiesų nori tiesiog likti namuose ir išsimiegoti.

Kaip užkirsti kelią „atostogautojo sindromui" - 5 svarbūs patarimai:

• Raskite galimybių pailsėti per darbo savaitę. Ištaikykite laiko nervų sistemai leisti pailsėti, kad jai nebūtų pagundos pakrikti per atostogas.

• Nesiplėšykite nei iki atostogų, nei jų metu. Tolygiai paskirstykite darbus ir bent porą dienų prieš atostogas bent kiek atsipūskite.

• Dienos režimą keiskite palaipsniui, kad priprastumėte prie naujų sąlygų.

• Nekelkite sau tikslo pailsėti idealiai. Nepasiteisinę lūkesčiai labai kenkia nuotaikai ir savijautai, net jei situacija nuo jūsų visiškai nepriklauso.

• Pasistenkite nesusiplanuoti svarbių reikalų pirmosiomis dienomis po atostogų. Į darbinį ritmą įeikite palaipsniui.

O kol laukiate atostogų, pasistenkite nepasiduoti būdingam vasaros nerimui, kurį vis dažniau pastebi psichiatrai.

Vasara paprastai asocijuojasi su saule, jūra, poilsiu ir pramogomis, nors daugelis šiuo metų laiku dirba kaip visada. Jūs vėl visą dieną prasėdėjote tvankiame biure ir tik vakarop išsiruošėte pavaikštinėti paupiu. O draugė tuo metu vis siunčia nuotraukas iš Jungtinių Arabų Emyratų, kolegos išsivažinėjo prie jūrų, socialiniai tinklai perkrauti nerūpestingai poilsiaujančiųjų ir pramogaujančiųjų nuotraukų, kadrų iš piknikų ir muzikos festivalių. Pažįstama?

Psichologai sako, kad vasaros depresija ir vasaros vienatvė - įprasti reiškiniai. Viena iš priežasčių - įprastos dienotvarkės pasikeitimas, nes artimieji ir draugai gali išsivažinėti atostogauti, o kolegas darbe vis reikia pavaduoti.

Nepamirškime ir „palyginimų kultūros", kurią mums perša socialiniai tinklai. Pagal statistiką vasarą žmonės publikuoja daug daugiau žinių apie savo gyvenimą ir tai tik apsunkina mūsų jaučiamą „atidėto gyvenimo" jausmą. Visi linksminasi, o aš - ne. Vasara ir gyvenimas praeina pro šalį.

Apskritai iš vasaros dauguma tikisi labai daug, todėl suretėję susitikimai su draugais, išvykos ir vakaronės gali labai skaudinti. Galop pradedame jausti „socialinį nerimą", save smerkdami už nepakankamą komunikabilumą, pinigų ir laiko neturėjimą įvairioms veikloms.

Dar vienas streso vasarą veiksnys - kūnas, kuris mums nepatinka. Karštuoju metų laiku esame priversti vilkėti mažiau drabužių ir todėl labiau jaudinamės dėl to, kaip atrodome.