Anksti pavasarį atsigauna, sužaliuoja ir puola žydėti šliaužiančioji tramažolė. Šį gajų, dažną ir įkyrų augalą vadiname piktžole, kuri kai kuriems daržininkams nervus gadina. Tačiau tramažolė priskiriama vaistingiems augalams. Tad nėra reikalo labai ant jos pykti, jeigu ja galima pasigydyti.
Vaistams naudojama tramažolės žolė, kuri pjaunama augalui žydint. Tramažolėje yra eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, cholino, cukraus, acto, vyno ir askorbo rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų. Šios medžiagos organizmą tonizuoja. Kadangi yra įvairių medžiagų, tad ne stebuklai, kad padeda įveikti kai kurias ligas.
Tramažolė liaudies medicinoje vartojama sergant bronchitu, plaučių uždegimu. Nuoviru galima skalauti gerklę sergant angina. Tramažolės sultys naudojamos kepenų sutrikimams gydyti. Tramažolių sultimis galima vilgyti smulkias žaizdas. Tačiau su tramažole, kaip ir su bet kuriuo vaistiniu augalu, juokauti negalima. Vartojant didesnius iš tramažolės paruoštų preparatų kiekius gali pradėti pilti prakaitas, sutrikti širdies ritmas. Visada dėl vienos ar kitos vaistažolės vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kai tramažolė žydi, tad ne pro šalį jos, prisirinkus švarioje vietoje, bent kiek susidžiovinti. Vaistažolininkai džiovintą tramažolę nepigai pardavinėja.
Daržą ravint galima jaunų tramažolės lapelių ar žiedelių prisiskinti ir šia žole pagardinti salotas, sriubas, troškinius. Kaip prieskonį galima vartoti ir maltą džiovintą tramažolę. Tik nei vaistams, nei prieskoniams tramažolės nereikia padauginti. Juk tramažolė - vaistažolė.