Su šventėm, Velykų Bobutės!

Sveikos, švenčių užVERBuotosios. Tai jau pasiruošėte acto-šmacto, dažų, parafino vonelių? Nusipirkote pigesnių baltų kiaušinių? Atsidėsite menams? Mes, Velykų belaukdamos, rengiame mergaičių plenerą: bursime - kursime visokius D&G menus ant lukšto. Galvos pailsės. Pirštai pavargs. Linksma bus.

Bobutė ir 300 arklių

Pleneras pavadintas "Ką Velykų Bobutė gali pakišti į šliurę artimui savo". Šiek tiek užkrėstos feminizmu ir suintriguotos senų papročių, mes nusprendėme priminti, kad ne vienas Kalėdų Senis yra šiame pasaulyje.
Dar gyva ir Velykų Bobutė. Aleliuja!

Ne, bet rimtai - visi dievina žieminius barzdočius raudonais chalatais. Laukia jų savo kiemuose, kaminuose, kojinėse ir smagiuose firmų "tūsuose". O jau pavasarinei bobutei tai viso labo palikta būda kažkur alksnynuose. Gyvenk su savo zuikeliu iš pensijos, margink pakrūmiuose putpelių kiaušinius ir nepretenduok į šventinį monopolio šurmulį.

Galas Kalėdų Senio vienvaldystei. Ateina Velykų Bobutė. 41 dydžio "konversiukais" mina Molėtų plentą. O gal "tranzuoja"? Ar "rauna" iš sodybos su savo 300 arklių, 5 cilindrais ir "head-up display"?

Kaip išvis ta Velykų Bobutė atrodo? Ką ji vilki? Pirma, padarau trumpą apklausą - iškvočiu drauges. Antra, pagilinu žinias, prabėgdama interneto puslapiais.

Auksiniai dantys

Aš asmeniškai Velykų Bobutę įsivaizduočiau lygiai tokią, kaip garsioji Rožė, Vilniaus centre galantiškai kaulijanti pinigėlių. Ilgas "dioriškas" sijonas, ryški "pomada", ružas, blizgučiai, šiek tiek lapės kailio ar gėlėta "vintažinė" skara ant pečių, skrybėlė plačiais bryliais (gal net su kaspinu) ir talpi šiaudinė rankinė su spalvotais siuvinėjimais.

Kai pafantazuoti šia tema paprašau Evelinos, ji man papasakoja jau vakar mūsų mieste mačiusi "iš akies trauktą Velykę".

"Tai buvo vienas iš tų retų momentų, kai aš, prasilenkusi su moterimi gatvėje, į ją dar ir atsisukau, - intrigavo draugė. Priminiau, kad kalbame ne apie įspūdingo grožio manekenę, atveriančią visas pavydo liaukas. Evelina patikino tiksliai supratusi, ko iš jos noriu. - Aš tau sakau: ten buvo tikrų tikriausia Velykų boba! Įsivaizduok į tave ateinantį KŪNĄ, - kokių metro devyniasdešimties ūgio ir panašiai tiek per liemenį. Balti smailianosiai aulinukai ant plonyčio kulniuko. Į juos sukištos nenusakomos spalvos kelnės, saulėje blizga. Tada - balta baloninė striukė, dengianti užpakalį, ryškiai raudonos lūpos ir trumpai kirpti, garbanoti, ryškiai violetiniai plaukai. Tikėjausi pamatyti dar ir auksinius dantis, bet ji nesišypsojo..."

Liesa ir mažutė

Kleo, paprašyta suformuluoti šiuolaikinės Velykų Bobutės tipažą, buvo greita, lakoniška ir šmaikšti: "Eglės Mickevičienės ir Moisejevo simbiotas".

Laurai reikėjo daugiau laiko. Po valandėlės ji perskambino: "Ką aš tau galiu pasakyti? Šiaip jau pas mus tėtis būdavo Velykų Bobutė... Ta prasme, prisiimdavo šitą vaidmenį. O kaip Velykė turėtų atrodyti iš tikrųjų? Hm. Hmm... Galbūt tradiciškai: su tautiniais rūbais, kaip iš Rumšiškių ekspozicijos. Tokia gera, viso jaunimo draugė. Bet šiaip nesvarbu, kokia ji, svarbiau, kad dovanas neštų. Krizė gi... Beje, va prieš mane kaip tik ateina tavo Rožytė. Atrodo kaip Šapokliak. Raudona skrybėlė, žali puskailiniai. Rudas, ilgas, raštuotas, čigoniškas sijonas ir geltona skarutė po kaklu. Labai gražu."

Atsisveikinusi su Laura, atsisukau į Kolegę. Ši buvo tyra, kaip Kupiškio rajono šaltinis: "Aš tai Velykų Bobutę įsivaizduoju taip: su marga skarele, gražia pintine. Mažutė, liesutė ateina per saulės nušviestą pievą..."

Atrieda, atidunda

Internetas. Ką jis pasakys apie Velykų Bobutę? Iš skirtingų šalies galų surinkti ir surikiuoti šios mistinės būtybės "apibrėžimai" kiek skyrėsi. Todėl sudaryti Bobutės "fotorobotą" buvo sunkoka, užtat jos pareigos buvo aiškut aiškutėlės.

Velykės užduotys yra gerokai paprastesnės nei Kalėdų Senio. Ji viso labo turi atnešti margučių, juos sudėti į vaikų specialiai paruoštas gūžteles po lauko baldais (anksčiau - tiesiog suolais) arba palikti kiaušinių prie lovos, ant pagalvės, prikišti į šlepetes.

Beje, nurodoma, kad Velykų Bobutė vaikus lankė tik iki 16 metų. Paskui, suprask, nebėr prasmės, nes labiau nei margučiai bernams parūpsta mergaitės ir jų stringai...

Jei grįžtume prie tautosakos, tai pati Velykų Bobutė buvusi kokia tik nori: nuo aukštaičių karalienės, atriedančios "aukso karieta su širmais žirgais, riestais kaklais" iki suvalkiečių raganos, "pasikinkiusios vaško kumelaites, kanapių uodegaitėmis ir snarglių vadelėmis" (čia ne aš sugalvojau).

Kitos bobutės tiesiog ateidavo pėsčios, pasipuošusios balta skarele ir balta prijuoste. Arba tautine karūna, per nugara nutįsusiais spalvotais kaspinais.

Kristalai paruošti

Apie Velykų Bobutės amžių nedaug žinių, bet jeigu jau ji - bobutė, tai, reikia manyti, galėtų būti vos perkopusi 40, atmenant, kad anuomet moterys susilaukdavo vaikų, paskui ir vaikaičių gana anksti.

Štai čia mano ratelis vėl nepraleistų progos pasigraudinti, kad metai bėga greit. Betgi Velykų išvakarėse ne laikas ašaromis drėkinti skarutės kampus.

Dabar mes turime kitų reikalų. Planas A - kiaušinių "tiuningavimas". Reikės išsitraukti chirurgines pirštines ir pasinerti į dažus, svogūnų lukštus, parafiną, Svarovskio kristalus, žvirblio plunksneles ar dar ką. Kūrybinės sėkmės mums ir jums! Gražaus, margo Sekmadienio. Mielų, šiltų Švenčių!

Bučkis! Arina.