1 nuotr.Dažnas pacientas atėjęs su nugaros ar pečių ir kaklo skausmais užduoda man tą patį klausimą: nuo ko man atsirado šios problemos, o pradėjus pirmąjį giliųjų raumenų masažą raitosi kaip sliekai ir aikčioja iš skausmo.
Visiems bandau paaiškinti tą patį, nors ne kiekvienam tai lengva suprasti. Monotoniški darbai, ilgos valandos stovėjimo ar sėdėjimo, dideli fiziniai krūviai ir stresas ilgainiui nuvargina nuolat dirbančius raumenis, jie pervargsta ir neatlaikydami per didelio krūvio sustingsta, sukietėja, įsitempia.
Per daugelį metų ten susidaro didžiulė įtampa, suprastėja kraujo apykaita ir prasideda uždegimo proceso požymiai ar kokios nervinės šaknelės užspaudimas. Būtent šios priežastys ir įtakoja atsiradusius skausmus bei skaudžią masažo procedūrą.
Pagrindinis profilaktinis vaistas nuo minėtų pasekmių yra raumenų tempimo pratimai ir masažas, nors daug kas netiki pastarųjų nauda ir ateina itin skeptiški. Abi šios technikos yra skirtos sukietėjusiems ir pervargusiems raumenims atpalaiduoti, kraujotakos problemoms gerinti. Daugelis trenerių ir kineziterapeutų yra mokomi atstatinėti raumenų disbalansą jėgos ar stabilumo pratimais.
Dažniausiai girdima frazė: „jums būtina stiprinti pilvo preso raumenis" arba „jums reikėtų stiprinti vidinius stabilumo raumenis", nors iš tikrųjų nieko stiprinti jau nebereikia. Pirmiausia reikėtų įsivertinti sąnarių paslankumą, apčiupinėti raumenų būklę.
Privalome žinoti: jeigu raumenys yra neelastingi, o mes juos dar stipriname ir vengiame tempimo pratimų, tai mūsų raumenų ir kaulų sistema, kartu ir visas organizmas, sensta daug sparčiau. Juk metams bėgant, raumenys vis labiau trumpėja ir praranda elastingumą, sumažėja judesiu amplitudės. Ateina ir ta diena, kai pradedame trepsėti mažais žingsniukais lyg praradę koordinaciją, užtenka pažvengti į mūsų senjorus ir tuo įsitikinsime.
Minėtas problemas nesunkiai būtų galima išspręsti tempimo pratimais, tačiau puikiai žinau, kad mažai kas juo panaudos, net ir žinodami jų svarbą. Kartais sunku suprasti kodėl žmonės šiais laikais dar nesugeba susigaudyti tokiose atrodytu paprastuose dalykuose.
Jei ilgai dirbai ir nuvarginai raumenis, skirk jiems laiko ir atpalaiduoti, pailsinti. Tokius elementarius dalykus mes turėtume suprasti ir mokėti nuo pradinių klasių. Šioje vietoje švietimas atsilieka šviesmečiais, dėlto ir turime ką turime, begalės skausmų, traumų, operacijų, pakeistų sąnarių ir t.t. Tik dirbdamas tokį darbą ir kasdien susidurdamas pamatai ir suvoki, kai elementariausių praktinių žinių stoka žaloja likimus. Valstybė turėtų žymai didesnį dėmesį skirti švietimui ir ligų prevencijai, o ne pasekmių šalinimui.
Kineziterapija yra išsigelbėjimas dabartinėje visuomenėje, kur vyrauja nuolatinis sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas, fizinių darbų stoka. Galbūt ateis diena kai valstybė tinkamai rūpinsis žmogaus sveikata ir prižiūrės, kad lietuviai būtų sveiki, stiprūs ir darbingi. Jei ne, atsakomybė kris ant šios srities specialistų ir pačių žmonių pečių. Todėl raginu visus domėtis sveikata, savo kūnų, nuolatos jį prižiūrėti, o po sunkių darbų ir fizinių krūvių nepamiršti pailsėti, pratampyti raumenukus ir apsilankyti masažo kabinete.
