respublika.lt

Nykstantis maistas: kokius produktus teks pamiršti?

(0)
Publikuota: 2020 rugsėjo 23 18:41:41, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Nykstantis maistas: kokius produktus teks pamiršti? PRAMOG vakare. EPA-Eltos nuotr.

Dėl globalizacijos tapo prieinami maisto produktai, kurie anksčiau buvo egzotika. Bet ir problemos tampa globalinės - ligos, atšilimas, sausros... Ir iki XXI amžiaus vidurio avokadai, žuvis, bananai, kava vėl gali tapti delikatesais.

 

Per tūkstančius selekcijos metų buvo išvestos produktyvios, prisitaikiusios prie įvairių gyvenimo sąlygų augalų rūšys ir gyvulių veislės. Geriausios paplito planetoje, drauge su žmonėmis, o genetinė įvairovė joms buvo geriausia apsauga. Jei kurį nors augalą užpuldavo infekcija, visada buvo galima rasti kitą jo variantą, atsparų kenkėjui. Tačiau paskui į žemės ūkį atėjo industralizacija. Ūkininkai ėmė daugiausia auginti tuos augalus ir gyvūnus, kurie duodavo didžiausią pelną. Tinkamiausios perdirbti rūšys, daugiausia prieauglio duodančios veislės greitai išstūmė konkurentes. 1903 m. Amerikos sėklų pardavėjų kataloguose buvo 544 kopūstų rūšys, 408 - pomidorų ir 307 kukurūzų. Iki amžiaus pabaigos jų skaičius sumažėjo dešimtis kartų: 1983 m. mokslininkai suskaičiavo tik 28 - kopūstų rūšis, 79 - pomidorų ir 13 - kukurūzų. Vienos rūšies augalai yra vienintelio protėvio palikuonys, iš esmės - klonai. Nepasižymi genetine įvairove ir uoliai saugomos nuo „priemaišų" veislės gyvuliai. Taigi bet koks naujas išbandymas jiems kelia pavojų visiškai išnykti. Koks nors virusas ar parazitinis grybelis gali nušienauti visą didžiulę, bet vienalytę, populiaciją, jai dar nespėjus prisitaikyti.

Pagrindinė grėsmė - atšilimas

Kakava. Prieš porą šimtų metų šokoladas buvo retas ir brangus skanėstas, ir iki mūsų amžiaus vidurio jis gali susigrąžinti šį statusą. Mat aukšti plačialapiai kakavmedžiai, iš kurių vaisių gaminamas šokoladas, geriausiai auga šiltame ir drėgname klimate. Apie 60 proc. pasaulinės kakavos gamybos yra sutelkta Vakarų Afrikos valstybėse - Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad amžiaus viduryje regiono klimatas jiems taps per karštas ir per sausas. Tarpvyriausybinė klimato kaitos ekspertų grupė prognozuoja, kad Dramblio Kaulo Krante vidutinė temperatūra padidės 2,1 laipsnių, ir dėl to gali beveik išnykti kakavai auginti tinkamos teritorijos. Šie medžiai auginami ir kitose planetos vietose, tačiau didelis šokolado gamybos smukimas pasaulyje yra beveik neišvengiamas.

Kava. Gėrimui gaminti daugiausia tinka dviejų artimų rūšių kavos pupelės: arabika (Coffea arabica) ir robusta (Coffea canephora). Ir nors šių rūšių kavamedžiai yra auginami plačiai, nuo Brazilijos iki Vietnamo ir Afrikos, visuose šiuose regionuose ypač sparčiai ir pavojingai keičiasi klimatas. Kai kuriais vertinimais iki 2050 metų kavai auginti tinkamų teritorijų sumažės perpus, o ypač nukentės robusta, blogiau pakelianti karštį.

Vynas. Visiems pagrindiniams pasaulio vyndarystės regionams klimato prognozės nežada nieko gero. Geriausiu atveju iki 2050 m. jų laukia atšilimas 2,5 laipsnių, ir staigus gamybos smukimas. Prancūzijoje ir kitose Viduržemio jūros regiono šalyse jis gali siekti 85 proc., Kalifornijoje ir Australijoje - 70 proc. Vyndariams teks ieškoti atsparesnių karščiui ir sausrai rūšių tarp tūkstančių, kurias išvedė jų pirmtakų kartos.

Pagrindinė grėsmė - sausra

Avokadai. Mūsų dienomis vos ne kasmet pasitaiko baisių sausrų, o medžiai, ant kurių auga avokadai, labai mėgsta drėgmę: norint užauginti kilogramą minkštų vaisių, reikia apie 600 litrų vandens. Be to, apie pusė jų pasaulinės gamybos yra sutelkta Meksikoje, kur vandens kaina nuolatos auga. „Hass" rūšies vaisiai, kurių auginama apie 80 proc., per pastaruosius metus pabrango beveik dvigubai. Meksikos fermeriams grasina ir vietos karteliai, siekiantys kontroliuoti bet kokį didelių pajamų šaltinį šalyje. Dėl avokadų toliau masiškai kertami tropikų miškai ir tai tik didina sausras ir papildomai augina vaisių kainą.

Humusas. Avokadai - toli gražu ne pagrindiniai vandens gėrėjai. Norint gauti kilogramą avinžirnių, reikia sunaudoti apie toną vandens. Nekeista, kad pastarasiais metais jų pasaulinė gamyba sumažėjo 40-50 proc., o iš avinžirnių gaminamo humuso kainos jau „kandžiojasi". Jų auginimo regionai - Indija, Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, Australija kenčia dėl didelio vandens trūkumo, o vietos fermeriai vis dažniau renkasi kitokias kultūras, ne tokias reiklias drėgmei.

Pagrindinė grėsmė - ligos

Bananai. Mažai kas iš mūsų prisimena „tikrų" bananų skonį: pasakojama, kad legendinės rūšies „Gros Michel" vaisiai buvo saldesni ir ilgiau laikydavosi. Jie buvo populiariausi pasaulyje iki 1950-1960 metų, kai jų didelę, bet nepasižymėjusią genetine įvairove populiaciją sunaikino „Panamos liga", sukelta parazitinio grybelio Fusarium oxysporum. Galop „Gros Michel" pakeitė šiuolaikinė rūšis „Cavendish" - ne tokie skanūs, bet atsparūs infekcijai. Deja, pastaraisiais metais ir jų likimas kelia nerimą specialistams: nuo 1990 metų pasaulyje plinta nauja grybelio fusarium padermė TR4, sukelianti pavojingą ligą, kuriai kavendišai jau yra neatsparūs. Augintojai ir šalių vyriausybės imasi visokiausių priemonių, net taiko karantiną, bet tai mažai padeda.

Apelsinai. „Citrusinių žalioji liga" yra žinoma jau ilgiau kaip šimtą metų, tačiau pastaruoju metu ėmė ypač plisti. Infekcija jau užregistruota dešimtyje šalių, prasiskverbė ir į garsiąsias Floridos apelsinų plantacijas. Ją sukelia bakterijos, kurias perneša smulkūs vabzdžiai, blakutės, ir augalai žūva. Kiek žinoma, mikrobai sėkmingai apipuola visų žinomų rūšių citrusinius, todėl yra sunku išvesti naujas ligai atsparias veisles.

Pagrindinė grėsmė - per intensyvi žvejyba

Tunas. Pirmieji žuvų resursų sumažėjimo požymiai buvo pastebėti jau XIX a. pabaigoje. Bet kada ir ką tai sustabdė? Laukinės gamtos fondo (WWF) duomenimis pradedant nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio žmonės išgaudo 9 iš 10-ies didžiųjų žuvų. Dabar jau net paprastas tunas įgijo saugotinos nykstančios rūšies statusą. Šios galingos žuvys, užaugančios iki 4-5 metrų ilgio ir sveriančios daugiau kaip pusę tonos, yra laikomos idealiomis sušiams ir sašimiams gaminti. Todėl tunai žvejojami visame Atlante, nuo Norvegijos iki Afrikos pietinių pakrančių. Per pastaruosius 50 metų šių žuvų skaičius sumažėjo daugiau kaip perpus, tačiau mėginimams uždrausti jų žvejybą priešinasi daugelis šalių, pirmiausia Japonija. Kol kas „Greenpeace" įtraukė tuną į savo „Raudonąjį produktų sąrašą"; rekomenduojama susilaikyti nuo šių produktų vartojimo, kad nepablogėtų ir taip jau kritinė padėtis.

Ikrai. Neribojamos žvejybos pasekmė - daugybės rūšių išnykimas, tarp kurių galima prisiminti neskraidančius paukščius drontus, sunaikintus vos per pusšimtį metų. Ne lengvesnė ir vandens gyventojų dalia: dėl intensyvios žvejybos europietiško ungurio, didžiojo eršketo ir daugybės kitų žuvų populiacijos balansuoja ties išnykimo riba. Kadaise tos žuvys buvo labai paplitusios, jų buvo daug, o šiandien jas prisieina saugoti ir veisti nelaisvėje. Eršketinių žuvų mėsa ir ikrai, visai įprasti mūsų protėviams, tapo prabangos preke.

Pagrindinė grėsmė - technologijos

Medus. Bitės - ne tik skanaus medaus nešėjos, nuo jų priklauso žmonijos likimas! Šie kosmopolitiniai, praktiškai visur gyvenantys vabzdžiai yra pagrindiniai daugelio laukinių augalų ir daugelio žemės ūkio kultūrų apdulkintojai. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais bičių kolonijos susidūrė su neregėta grėsme. Dėl nevisiškai aiškių priežasčių vabzdžiai palieka avilius ir žūsta: per „bičių šeimų irimo sindromo" piką jų mirtingumas dvigubai viršijo normalų. Tarp problemos priežasčių dažniau už kitas įvardijama varoatozės epidemija, kurią sukėlė parazitinės erkutės, taip pat masinį bitėms nuodingų pesticidų ir kitų chemikalų naudojimą, maisto įvairovės sumažėjimą ir kitus žmogaus veiklos padarinius. Ir nors šiandien ši tendencija šiek tiek sulėtėjo, priežasčių tuo didžiuotis nėra: net plačiausiai naudojamų insekticidų neonikotinoidų naudojimo ribojimai yra priimti toli gražu ne visose šalyse.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s