Karštu oru organizmas bando atsivėsinti greitindamas kraujo apykaitą, kas apsunkina širdies darbą, todėl karštis itin pavojingas sergantiems širdies ligomis ar priklausantiems rizikos grupei, bei turintiems aukštą cholesterolio kiekį kraujyje.

Tam, kad apsaugotumėte save nuo galimų karščio padarinių, laikytis atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir gerti vandenį nepakaks. PSO ir gydytojai pateikia rekomendacijas:
  
• Namų erdvės vėsinimas. Gyvenamosios patalpos oras neturėtų įkaisti daugiau nei 32 laipsniai dienos ir 24 laipsniai nakties metu, kitaip būtina imtis priemonių namams atvėsinti. Langus atidaryti rekomenduojama naktį ir palikti iki ankstaus ryto, kol termometro stulpelis dar nespėjo aukštai šoktelti. Dienos metu nuo tiesioginių saulės spindulių gelbėja užuolaidos ar žaliuzės. Tai pat patariama naudoti kuo mažiau elektros prietaisų, lempų, vengti maistą gaminti orkaitėje. Jei namuose įrengtas kondicionierius, jį įjungus langai turėtų būti uždaryti, kad vėsus oras cirkuliuotų viduje. Elektriniai ventiliatoriai gali būti naudojami, jei namuose ne daugiau nei 35 laipsniai karščio, kitaip jie neatneš jokios naudos.

• Kūno vėsinimas. Gerti pakankamą kiekį vandens – privaloma, tačiau to kūnui atvėsinti gali nepakakti. Rekomenduojama kelis kartus per dieną palįsti po vėsiu dušu, mirkyti kojas vandens vonelėse, taip pat galima veidą apšlakstyti vandeniu ar specialiais drėkinamaisiais purškikliais. Patariama dėvėti laisvus, neaptemptus ir šviesių spalvų drabužius, lauke – dėvėti galvos apdangalą. Namuose ar iškylaujant gamtoje pečius galima apgaubti šaltame vandenyje suvilgyta skara. Jei sportuojate lauke, tai geriausia daryti nuo 19 val. iki 7 val. ryto. Turintiems problemų su širdimi patartina pasikonsultuoti su gydytoju dėl krūvio ir skysčių kiekio.

• Pagalba širdžiai. Be jau įvardytų rekomendacijų, turintieji padidėjusius cholesterolį ir kraujo spaudimą, ar širdies problemų, turėtų nepamiršti pasirūpinti šiuo gyvybiškai svarbiu organu. Tokiems žmonėms rekomenduojama didesnį dėmesį skirti mitybai – rinktis lengvą ir neriebų maistą, vengti mėsos, kavos, alkoholinių gėrimų. Vartojantiems cholesterolį mažinančius (statinus) ar kitus gydytojo skirtus vaistus reikėtų ir toliau reguliariai tą daryti. Jeigu jaučiate, kad širdies ritmas ar spaudimas pasikeitė – būtina kreiptis į prižiūrintį gydytoją, o jei atsirado nemalonus jausmas krūtinės srityje – skubiai skambinti telefonu numeriu 033.

Rizikos grupei priklausantys asmenys turėtų atkreipti dėmesį, kad PSO rekomendacijos – bendros visiems. Jei kyla abejonių dėl sveikatos būklės reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, atsižvelgęs į asmeninė ligos istoriją, patars kokių papildomų priemonių reikėtų imtis siekiant apsaugoti širdį. Vartojantiems antihipertenzinius vaistus ir statinus taip pat gali kilti klausimų dėl jų vartojimo, jei vyraujant karščiams sveikata suprastėjo, todėl gydytojai įspėja savavališkai nenutraukti gydymo ir pasikonsultuoti su gydytoju. Savavališkai nutraukus vaistų vartojimą padidėja širdies smūgio ir kitų ligų rizika.