Pasak A.Pakėno, prasidėjus lietui retas vairuotojas sumažina greitį arba keičia vairavimo stilių.

„Tai yra pirmoji klaida. Kelias tik atrodo sausas, o iš tikro ant asfalto paviršiaus susiformuoja iš vandens, purvo, tepalų, benzino ir kitų teršalų sudaryta plėvelė. Ji gerokai sumažina padangų sukibimą su kelio paviršiumi, kas, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, gali baigtis avarija. Norint per lietų keliauti saugiai, būtina atminti keletą pagrindinių taisyklių“, - pastebi pašnekovas.

Pirmiausia, tik pradėjus lynoti, būtina sumažinti greitį ir vengti staigių manevrų. Lietus sustiprėjo? Nieko nelaukite ir įsijunkite valytuvus bei, jeigu degė tik gabaritai, papildomas šviesas. Vairuoti reikia ypač dėmesingai ir atsargiai.

Taip pat būtina pasiruošti tam, kad iš po priešais ar šalia važiuojančių automobilių ratų ant jūsų transporto priemonės stiklų tikš vandens ir purvo „fontanai“, mažinantys matomumą. Siekiant to išvengti, galima kitą transporto priemonę aplenkti, arba, priklausomai nuo sąlygų, sumažinti greitį ir nuo jos atsilikti.

Lyjant atsiranda akvaplaniravimo efektas - padanga, judėdama šlapiu paviršiumi ar per balas, iš po savęs išstumia vandenį. Tiesa, kadangi ratas sukasi, gali būti išstumtas ne visas vanduo. Tai lemia, kad tarp padangos ir kelio paviršiaus susiformuoja vandens „tarpinė“. Toje vietoje, kur ji susidarė, padanga su kelio danga sukimba taip pat prastai, kaip ir važiuojant ledu. Automobilis nebe važiuoja, o slysta arba „plaukia“ vandeniu. Toks „plaukimas“ gali baigtis kontaktu su kita transporto priemone arba „prisišvartavimu“ pakelės griovyje.

Kuo didesnis automobilio greitis, tuo daugiau vandens lieka po ratais, tuo stipresnis akvaplaniravimo efektas ir didesnė tikimybė, kad automobilis taps nevaldomas. Jeigu automobilis jau „plaukia“, reikia vengti staigaus stabdymo. Taip pat reiktų nepanikuoti ir nepradėti sukioti vairo. Teisingiausia būtų atleidus akceleratorių švelniai, palengva spausti stabdžių paminą ir pradėti stabdyti varikliu. Pajautus, kad automobilis vėl tapo valdomas, galima nustoti stabdyti, tačiau tolesnę kelionę reiktų tęsti gerokai mažesniu ir, atsižvelgiant į sąlygas, saugesniu greičiu.

Visas balas geriausia būtų apvažiuoti. Jeigu tai neįmanoma, važiuoti per balą reikia lėtai ir atsargiai, nes nežinia, kokio ji gylio ir ką slepia purvinas vanduo. Pasitaiko atvejų, kad taip vairuotojai užtaiko į asfalte atsivėrusią duobę, atvirą kanalizacijos arba šiluminės trasos angą. Dideliu greičiu mėginant įveikti balą galima pažeisti ne tik bamperį, bet ir radiatorių. Jeigu bala labai gili, kyla pavojus užpilti variklį, kuris ims ir užges balos viduryje.

Saugiai įveikus balą, reiktų kelis kartus švelniai spustelti stabdžius - taip apdžius stabdžių diskai. To nepadarius, ant jų patekusi drėgmė turės neigiamos įtakos stabdymo efektyvumui. Reikėtų nepamiršti ir to, kad skirtinga kelio danga užtikriną nevienodą sukibimą. Lyjant lietui tai tampa ypač aktualu. Didžiausią pavojų kelia sušlapę grindinio akmenys ir minkštas, išvažinėtas asfaltas. Saugiausi yra betoniniai ir grubaus asfalto keliai.

Lietus prastina matomumą, tad kelyje reikia būti ypač atidiems. Juolab kad tokiose pačiose sąlygose atsiduria ir kiti eismo dalyviai - vairuotojai, pėstieji, dviratininkai ar paspirtukų vairuotojai. Pėstieji, kiek tenka pastebėti, ir taip vis dar mėgsta gatvę kirsti ne visai leistinose vietose, o lyjant lietui dažnas jų skuba kaip galima greičiau pasislėpti po stogu, pamiršdamas tai, jog automobilio stabdymo kelias gerokai pailgėja. Tai lemia, kad per lietų vairuotojams tenka dirbti už du.

Dar pavojingesnis lietus tampa naktį, nes ant priekinio stiklo susikaupę lašai, veikdami kaip maži, šviesą iškreipiantys lęšiai, akina vairuotoją. Stiprus lietus, apšviestas priešais atvažiuojančio transporto žibintais, prastina matomumą panašiai kaip rūkas - jis prieš automobilį sukuria šviesą atspindinčią sieną. Modernių automobilių apšvietimas paskaičiuotas ir tokioms sąlygoms, tačiau vairuojant 10-15 metų senumo transporto priemonę geriausia išeitis, jei tik sąlygos leidžia, naudoti artimąsias žibintų šviesas.

Visgi geriausia, jeigu tik leidžia aplinkybės, prasidėjus liūčiai sustoti ir ramiai palaukti. Jeigu ne kol ji pasibaigs, tai bent kol aprims. Jei ir taip neišeina, atminkite, kad judėti reikia pamažu, vengti staigių manevrų ir būti ypač atidiems.