1 nuotr.
Arūnas Matelis, režisierius, prodiuseris, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas:
Dažniausiai žiūriu LRT „Kultūrą“, „Info TV“, „Eurosport“ kanalus. „Info TV“ yra įdomus kanalas, nes ten yra daug pašnekovų ir ten naujienos transliuojamos nuolatos. Ten žinios, kurias matei kitur žiniasklaidoje, kartais nuskamba kitaip, nes tu matai tuos žmones. Kartais žodžiai ne visuomet pasako teisybę, žmogaus veidas, išraiška pasako daugiau.
Sporto kanaluose pasižiūriu naujienas apie dviračių sportą. Einu iš proto dėl dviračių sporto. Kai tik vyksta varžybos, stebiu jas nuo pradžios iki galo. Man viskas įdomu. O LRT „Kultūros“ kanale kartais surandu labai įdomių laidų. Man televizorius yra daugiau kaip baldas, kuris veikia. Kai jis įjungtas, pasižiūriu tai, ką rodo tuo metu.
Daug žmonių dar priima televizijoje pasirodžiusią informaciją kaip objektyvią tiesą, nevertina net paprastų dalykų, kad žurnalistas galėjo situaciją matyti ne taip arba tai yra jo nuomonė, jo pozicija, bet ne objektyvi tiesa. Čia kaip kinas. Tai, ką jūs matote kine, yra labai toli nuo tiesos. Net ir dokumentiniame kine. Kinas iš tikrųjų net ir nesiekia žmonėms papasakoti tiesos, o stengiasi papasakoti savo įspūdį.
Ne veltui vyksta informaciniai karai. Ne veltui informacijos valdymui skiriama tiek pastangų. Turint televiziją galima turėti labai stiprią poziciją, gal net laimėti karą. Televizija gali daug ką formuoti. Ji gali pasakyti vienaip ar kitaip arba suformuoti nuomonę tik iš vienos pusės...
Vis labiau įsigalint internetui, televizijai žmonės tampa vienišesni. Kai kažkas kalba iš ekrano, tai jis tampa tarsi draugu, todėl nori nenori pradedi juo tikėti, jį vertinti. Būtų įdomu pamatyti socialinį reiškinį, kurio metu televizorius būtų išjungtas savaitei. Kaip žmonės pasikeistų? Manau, tai būtų į naudą...
Bet dabar mes vis tiek turime labai daug alternatyvų. Kiekviena žiniasklaidos priemonė turi informacinį portalą. Pati naujausia informacija yra pateikiama labai paprastai, per kelias sekundes. Bet kuris žurnalistas į savo portalą gali įdėti nuotraukas iš įvykio vietos, gali tiesiogiai transliuoti filmuotą vaizdą. Televizijos žinių rengimas yra ilgas procesas, jeigu tai ne tiesioginė transliacija. Žinios turi būti apdirbtos, vizualiai sumontuotos, o tai užima nemažai laiko.
Jeigu atsisakytume ekranų nors savaitei, nemanau, kad mes grįžtume į tolimą praeitį. Manau, kad nelabai toli ir esame nuėję. Beveik niekas nepasikeitė. Aišku, negyvenau XIX amžiuje, bet kas ten labai pasikeitė? Na taip, atsirado didesni greičiai. Žmonės greičiau pereina iš vienos vietos į kitą, žinia greičiau mus pasiekia, bet ji ne visuomet yra objektyvi, o visa kita taip pat. Žmonės taip pat myli, taip pat pykstasi, kariauja, kuria, nekenčia. Nežinau, ar įvyko labai dideli pasikeitimai. Nustebsime, kad Kopernikas prieš 400 metų pasakė, kad Žemė sukasi aplink Saulę, ir visi tai sužinojo, nors jokio interneto nebuvo...
Pažiūrėkime, kaip žmonės valgė, kokia buvo stalo kultūra, kokias žmonės rašė knygas, kokie buvo romanai, kokie jausmai, kokie matematiniai atradimai, namai, architektūra. Mes dabar einame per Vilnių ir sakome - o, XVI amžiaus pastatas, kaip gražu, XVII - nerealu, palyginti su mūsų namais. Dabar turime didelį informacinį paketą ir žmonėmis galima lengviau manipuliuoti, tačiau daugiau mažai kas pasikeitė.
Svarbu televizijai jausti atsakomybę už žiūrovą. Kartais sakoma, kad televizija populiari dėl to, kad žmonės nori ją tokią matyti, bet aš ginčyčiausi. Gal žmogus nori daug ką matyti, bet neturi pasirinkimo arba jo turi mažai. Tada tas žmogus yra priverstas žiūrėti tiktai tai, kas yra nemokama. Tai, ką nusprendžia operatorius, kad jis turi matyti. Tada gal žiūri rusiškas laidas, kanalus, rusiškus filmus. Čia yra tokia karo dalis. Tai propaganda ir ją vis bandoma įsiūlyti. Tada didesnio pasirinkimo neturintis mato pasaulį tik tuo aspektu.
Televizija nėra tik informacijos priemonė, tik verslas. Tai yra žmogaus išsilavinimo, jo tobulėjimo, savęs pažinimo dalykas. Pavyzdžiui, prancūzų ir vokiečių televizijos kanalas ARTE jaučia atsakomybę už žmogaus tobulėjimą, vystymąsi. Bet mažoje rinkoje, mažoje šalyje gal tą sunku padaryti arba reikalingos didesnės lėšos, gal reikia laiko. Žinoma, televizija vis tiek galėtų turėti atsakomybę už mūsų judėjimą į priekį.
Kartais atrodo gerai valgyti hamburgerius, bet žmogus nori ne tik greitojo maisto. Aišku, jeigu visur bus tik makdonaldai, gal jis tik hamburgerius ir valgys, bet jeigu bus ir kitokio maisto pasirinkimas, tai jis rinksis kitus dalykus. Tada jis rinksis maistą, kuris yra ne tik maistas, bet ir pažinimas, kultūra, malonumas...
Parengta pagal priedą „TV publika“
