- Drauge su Ieva Zasimauskaite išvykstate į Portugaliją, kur gegužės pradžioje vyks „Eurovizijos“ dainų konkursas. Kokia užduotis ten laukia jūsų?

- Kartu su Ieva vyks didelė komanda. Konkurso organizatoriai leidžia dainos autoriams bei prodiuseriams dalyvauti pasiruošime ir viską sudėlioti, kad daina skambėtų taip, kaip mes norime, kad ji suskambėtų. Taigi mano darbas padėti.

- Tai jau antras kartas, kai jūsų sukurta daina skambės „Eurovizijoje“, jūs - 2015 m. Lietuvai atstovavusios dainos „This Time“ autorius. Galbūt šiemet vykdamas į Portugaliją jau žinote, ko tikėtis ir koks pasiruošimo maratonas laukia?

- Nors tai jau antras kartas, kai mano daina skambės Europai, į Vienoje vykusį konkursą drauge su Vaidu Baumila ir Monika Linkyte nevažiavau. Taigi ši patirtis man bus nauja. Kiek žinau, nemažai laiko teks skirti ruošiantis pasirodymui, taip pat dalyvavimui įvairiuose renginiuose, kur susipažįstama su dalyviais, bendraujama su žiniasklaida.

- Su žmona Gintare auginate dvejų metų sūnų Vytautą, o šių metų kovą jums gimė ir dukra Žemyna. Su pirmagimiu mielai leisdavotės į įvairias keliones, galbūt ir dabar į Portugalijos sostinę Lisaboną vyksite su šeima?

- Taip, į Lisaboną važiuosime visi. Visą laisvą laiką, kurio tikiuosi turėsiu daugiau nei Ieva, skirsiu šeimai. Kai vyko nacionalinė atranka, teko paaukoti labai daug laiko, kurį norėjosi skirti šeimai, tad tikiuosi ši kelionė bus būdas bent šiek tiek atsigriebti. Lisabona gražus miestas, tad manau, jog su šeima ten puikiai praleisime laiką.

- Ar sunkūs tie pirmieji mėnesiai antrą kartą tapus tėvu?

- Nuostabūs. Namuose vakarais dvigubai daugiau garso, taip pat meilės ir džiaugsmo.

- Eurovizinėje dainoje „When We’re Old“ kalbama apie meilę, gražius tarpusavio santykius. Galbūt šią dainą įkvėpė jūsų šeima, žmona?

- Manau, taip. Aš visuomet kuriu apie tai, kuo gyvenu. Ir ši daina apie tai, ką girdime kasdien, bet dažnai dėl greito gyvenimo tempo neskiriame jiems laiko. Pats prasmingiausias dalykas, kurį gali patirti žmogus, kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų, yra tikra meilė. Tereikia sustoti, iškvėpti ir ją suvokti. Aš esu laimingas žmogus, gyvenu gerai, man visko užtenka, turiu gražią šeimą ir mylinčią žmoną. Dainoje ir pasakoju apie tuos dalykus, kurie man svarbūs - apie kelionę per gyvenimą su žmogumi, kurį myli ir su kuriuo kartu nori sulaukti savo paskutinės dienos. Nes kai ateis pabaiga, o ji visiems ateis, svarbu žinoti, kad buvai ne vienas. Mokėjai duoti ir dalintis, patirti ir gera, ir bloga kartu.

- Muzika, kūryba panašiai kaip ir meilė, yra menas, o ne sportas. Nors „Eurovizija“ yra konkursas, kaip manote, ar muzika gali varžytis?

- Muzika man nėra varžybos, tačiau, kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi. Galbūt į „Euroviziją“ nereikėtų žiūrėti vien tik kaip į konkursą, sureikšminti gaunamų balų ar užimamos vietos. Į šį renginį reikia žiūrėti paprasčiau - kaip į koncertą, kuriame šalys pristato savo atlikėjus, kūrybą, įvairių žanrų ir stiliaus kūrinius. Galbūt reikėtų tiesiog grožėtis renginiu ir mėgautis muzika. Žinoma, kai koncertas tampa varžybomis, tai prideda susidomėjimo ir azarto žiūrovams - balsuojame, palaikome patikusias dainas, kaimynines valstybes... Mano manymu, „Eurovizija“ galėtų būti tik koncertas, tokiu atveju dingtų atlikėjui tenkantis spaudimas. Kalbu ne tik apie Lietuvos atlikėjus, kalbu apie visos Europos muzikantus. Būtent tas varžybų aspektas veikiausiai neretai kiša koją ir daro nereikalingą įtaką pasirodymui. Nori ar ne, visi atlikėjai jaudinasi, galvoja, ar pateks į finalą, ar užims vietą, tenkinančią gerbėjus ir panašiai.

- Daina „When we’re Old“ turi ir lietuvišką versiją „Kol myliu“. Kuria kalba jums pačiam lengviau perteikti mintį, idėją?

- Dėl visiems suprantamų priežasčių, negimtąja kalba išsakyti mintis sunkiau. Tačiau nesudėtinga rašyti ir angliškai - mes įpratę klausytis vakarietiškos muzikos ir galima pastebėti, kad kuo paprastesne anglų kalba parašytas tekstas, tuo jis skamba smagiau. Lietuvai sukūrėme lietuvišką dainos versiją, konkursui - anglišką, kad užsienio klausytojai suprastų, apie ką yra dainuojama. Man svarbu, kad klausytojai suprastų tekstą. Žinoma, negali visko išversti pažodžiui, tačiau pačią dainos mintį ir žinutę perteikėme.

- Egzistuoja požiūris, jog kurti lengviau kenčiant, išgyvenant sunkumus, o jūsų atveju, rodos, kitaip - pavyzdžiui, dainą šių metų „Eurovizijai“ sukūrėte išgyvendamas laimingiausius gyvenimo periodus...

- Muzika man teikia daug džiaugsmo. Viskas, ką gyvenime turiu, nekalbu vien tik apie materialius dalykus, gavau iš muzikos, to didelio džiaugsmo ir tos didelės meilės. Negalėčiau kurti būdamas blogos nuotaikos. Mano galva turi būti švari, be blogų emocijų. Taip gimsta gražūs kūriniai. Galbūt kitiems kūrėjams kitaip...

- Kai kurios dainos būna išvargtos, kai kurios gimsta kone savaime, greitai ir lengvai. Dažniausiai tokie kūriniai ir tampa hitais...

- Būna visaip, tačiau nėra teisingo būdo, kaip padaryti geresnį kūrinį. Tikiu, kad pirmiausia reikia geros idėjos, o visa kita yra darbas. O idėja gali gimti bet kur ir bet kada - einant gatve, vairuojant, bendraujant...

- Kaip nutiko, kad šią jūsų dainą atlieka būtent Ieva? Kūrėte šiai atlikėjai, o gal pirma atsirado daina?

- Kai kurios dainos gimsta, nes kažkas paprašo vienam ar kitam atlikėjui ką nors sukurti. Pastaruoju metu dažniausiai taip ir yra, tai palengvina kūrybą, nes nereikia sukūrus dainą ieškoti atlikėjo, kuris norės ją atlikti. Tačiau su daina „When we’re Old“ nutiko kiek kitaip - iš pradžių atsirado daina. Jos idėją nešiojausi jau seniai, tačiau atsirado galimybė ją sudėlioti ir išlieti ant popieriaus. Tuomet paskambinau Ievai, nors tuo metu jos nepažinojau. Pasakiau jai: „Turiu dainą, su kuria galėtum laimėti nacionalinę „Eurovizijos“ atranką. Yra galimybė, jog klystu, tačiau gal norėtum pabandyti?“ Tikrai, labai tikėjau šia daina. Ieva sutiko pabandyti ir štai - šiandien su visa delegacija ruošiamės į Portugaliją.

- Ar visuomet kūrinys tinka atlikėjui, jo balso tembrui, asmenybei?

- Ne visada, labai svarbu sinergija tarp atlikėjo ir dainos. Kirvis turi atitikti kotą. Būna, kad atlikėjas turi puikų balsą ir moka jį meistriškai valdyti, tačiau net ir puikiausias kūrinys jam tiesiog netinka. Pavyzdžiui, daina „When we’re Old“- jautri, o Ieva turi savitą, jautriai skambantį balsą, todėl toji sinergija yra. Jei nori, kad kūrinys būtų populiarius, taptų hitu, reikia kelių ingredientų. Vienas pagrindinių - geras kūrinys ir atlikėjas, kuris sugeba dainą perteikti klausytojui.

- Veikiausiai gero kūrinio formulės nėra, tačiau ką dar turi turėti geras kūrinys?

- Prie paminėtų dalykų pridėčiau tekstą ar mintį ir melodiją. Tai pirmiausia ir girdi klausytojas. Visa kita svarbu, tačiau tai jau - antraeiliai dalykai. Pavyzdžiui, gali ilgai dirbti su aranžuote, sėdėti studijoje ir sukti galvą, kurio būgno skambesys kūriniui tinka labiau, tačiau klausytojas to nepastebi ir jam tai nėra svarbu. Žinoma, būna išimčių, tarkim, šokių muzikai ši taisyklė negalioja, tačiau kalbant apie popmuziką - svarbu melodija, tekstas ir atlikėjas.

- Veikiausiai reikia būti neprastu psichologu, jei kuri konkrečiam atlikėjui. Reikia žinoti ne tik jo muzikinį stilių, skonį, bet ir asmenybę. Tiesa?

- Kaip ir minėjau, dabar dažniausiai kuriu konkretiems atlikėjams. Tačiau niekada nebūna taip, kad sukuriu dainą ir tiesiog išsiunčiu ją atlikėjui. Kai kuriu, susitinku su dainininku, mes diskutuojame, tariamės, klausiu, kokių jis turi lūkesčių, norų, kas jam tinka, kaip nori, kad kūrinys skambėtų, kokių elementų pridėti, kokių - ne... Psichologo darbas dažniausiai prasideda įrašų studijoje prie mikrofono. Tada išsakau savo įžvalgas, mintis, pasiūlau pabandyti dainą atlikti vienaip ar kitaip.

- Ar neapmaudu, kad žmonės dainuoja dainas ir puikiai žino, kas jas atlieka, tačiau ne visuomet žino, kas jas kuria? Juk ir dabar daugelis pirmiausia jūsų kūrinį sieja su Ieva Zasimauskaite?

- Manau, šios dainos autorių galėtų įvardinti vos keletas žmonių. (Šypsosi.) Taip yra visame pasaulyje ir tai visiškai normalu. Garsiausi pasaulio kūrėjai, į kuriuos ir pats bandau lygiuotis, yra nežinomi. Išgarsėja kūrėjai, kurie savo muziką atlieka patys. Man to žinomumo ir nereikia. Daugelis dainininkų turėdami progą pamini, jog sukūriau jiems vieną ar kitą dainą ir man to visiškai pakanka.