Pasak aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus, jo ir televizoriaus santykiai atšalę: „Apskritai televizorius negali būti draugas. Gal patarėjas, akis. Bet televizorius man draugas tikrai nebėra. Aš daugiau su kitu ekranu draugauju. Dabar man kompiuterio ekranas ir artimesnis, ir reikalingesnis. Jau kaip draugą, turiu prisipažinti, renkuosi kompiuterio ekraną. Televizorius, vargšelis, tolsta...“

Visai kitos nuomonės apie televiziją laikosi aktorė Vaiva Mainelytė. „Man televizorius - draugas. Aš pasižiūriu gerus filmus, žinias. Įsijungiu politines laidas. Dabar Seimo transliaciją žiūriu. Labai patinka LRT „Kultūros“ kanalas, ten rodomos retrospektyvos, seni spektakliai ir filmai. Mielai pasižiūriu“, - teigia aktorė.

Su televizoriumi V.Mainelytė leidžia ir naktis. „Aš net negaliu užmigti be televizoriaus. Čia man kaip „Labanakt, vaikučiai“. Kartais net be garso palieku televizorių arba labai tyliai, o užmigusi vėl atsibundu su dar vis veikiančiu televizoriumi. Kartais jis pats išsijungia, tai priklauso nuo to, kaip jį užprogramuoji. Aš tiesiog pripratau taip. Buvo toks laikas, kai televizorius man atjungdavo kitas mintis. Aš prie jo pripratau ir jis yra mano draugas. Pasižiūriu filmus per užsienio, Lietuvos kanalus, seku gyvenimo pulsą, kad turėčiau bendrą suvokimą. Pereinu per visus kanalus“, - prisipažįsta aktorė.

Nors ir leidžia naktis su televizoriumi, aktorė Eglė Gabrėnaitė jo draugu nevadina: „Draugu televizoriaus nepavadinčiau. Labiau gera migdoma priemone. Aš įsijungiu televizorių po darbų, garsą išjungiu ir užmiegu daug geriau, bet pasakyti, kad televizija - draugas, tikrai negalėčiau. Jokiu būdu.“

O gal kompiuteris ar telefonas yra geresnis draugas? „Oi, ne. Telefonu aš tik žinutę moku išsiųsti. Ne, ne. Aš prieš techniką. Man skalbimo mašina per daug dreba, šaldytuvai mane purto elektra. Man technika nepatinka. Aš, matyt, esu XIX amžiaus pradžios žmogus. Pabandžiau truputėlį padirbti kompiuteriu. Anūkas išmokė. Tai ką jūs... Penkias valandas ten prasėdėjau ir net nepastebėjau, kur dingo mano penkios valandos. Aš galėčiau greit pasidaryti priklausoma nuo kompiuterio. Bet man buvo taip gaila, kad aš nieko nepaskaičiau. Turėjau pasiruošti paskaitoms, o penkias valandas buvau įlindusi į kažką. Supratau, kad man tas netinka, todėl nesinaudoju“, - tvirtina E.Gabrėnaitė.

Televizija, anot aktorės, tokia, kokia yra dabar, jai nepriimtina. „Nenoriu peikti, bet kuo man labiau sako, kad yra rodoma tai, ko pageidauja žmonės, tuo man baisiau darosi. Atvirai kalbant, man gėda dėl mūsų televizijos. Kažkurią laisvą dieną dėl įdomumo įsijungiau „X Faktorių“ pasižiūrėti, tai baisu pasidarė. Taip viskas neprotinga, tokia provincija. Kad ir kiek man aiškintų, kad tai yra žiūrovų pageidavimu, tuo netikiu“, - sako aktorė.

Geriau už televizorių, E.Gabrėnaitės tvirtinimu, yra radijas: „Į gastroles, į kurias daug važinėjame, radiją nusivežu ir man tai šimtą kartų geriau negu televizija.“

O aktorė Monika Bičiūnaitė apskritai neįsivaizduoja, kaip technikos priemonės gali atstoti tikrą bendravimą. „Tikrai televizorius nėra draugas, nes draugas ir yra draugas. Jeigu žmogui televizija tampa draugu, tai reiškia, kad jis turi daug vidinių problemų. Aš televiziją žiūriu tik retkarčiais. Stebiu programas, kuriose dalyvauja mano kolegos. Labai tikslingai įsijungiu, pasižiūriu ir išjungiu. Stebėjau rinkimus, nes buvo smalsu, kuo viskas baigsis, bet tikrai neturiu įpročio tik grįžusi namo įsijungti televizorių. Tikrai aš draugo sąvoką suprantu kitaip“, - teigia aktorė M.Bičiūnaitė.

Nei kompiuteris, nei telefonas, pasak aktorės, negali tapti draugu. „Aš labai minimaliai naudoju kompiuterį, tiek, kiek reikia darbui, o telefoną naudoju dažniau, bet šiaip esu labai užsiėmęs žmogus, turiu nemažai veiklos gyvenime, tad kai tik turiu laisvo laiko, geriau susitinku su tikrais draugais, paskaitau knygą ar paklausau muzikos“, - tvirtina aktorė.

Parengta pagal priedą „TV publika“