Baltiškoji kultūra - lietuvių šaknys, pasididžiavimas. Ar ši kultūra tebėra aktuali, kiek ji prisimenama ir kaip rodoma televizijų eteriuose, „TV publika“ kalbėjosi su kalbininku humanitarinių mokslų daktaru Kazimieru Garšva:
Ne tik televizijoje yra mažai žinių apie baltiškąją kultūrą, bet ir mokslininkai jos nėra išsamiai aprašę, apie tai yra išlikę mažai duomenų. Yra ir įvairių ginčytinų dalykų, pavyzdžiui, baltų tikybos pavadinimas. Teigiama, kad baltiškos kultūros išpažinėjus pagonimis praminė priešai. Mes daug ko nežinome apie šią kultūrą, nes ji buvo draudžiama, o ir tradicija nutrūko, kai buvo pereita į katalikų ar kitas tikybas. Šiandien su istorija, įvairiais papročiais galima susipažinti pasižiūrėjus per „LRT kultūros“ kanalą rodomas laidas. O per radiją apie baltišką kultūrą girdžiu pasakojant etnologę Gražiną Kadžytę, nors šiaip, atvirai pasakius, populiarių, aiškių laidų apie baltų kultūrą nėra, bent nežinau, kada buvo per televiziją.
Dabar yra „Romuvos“ bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą, yra kriviai, Lietuvių etninės kultūros draugija. Jie išmano tuos dalykus, bet į televiziją jų turbūt nekviečia. Televizijos laidose dažniausiai kalbama apie įvairias smulkmenas, kiaušinių dažymą ar kaip karves puošdavo vasarą per Šeštines, Devintines ar Sekmines. Dabar ir žirgų, ir karvių jaunimas dažnai net nebūna matęs, tų papročių nesupranta ir jam tai neaktualu. Tiesa, penktadienį per Lietuvos televiziją dainuoja etnografiniai ansambliai, bet tos dainos dažnai būna labai šiuolaikiškos. Dainininkai krypuoja dainuodami rašytines dainas, o ne senąsias. Bet, žinoma, yra senovinių dainų, kurias ansambliai interpretuoja labai kūrybingai. Kartais eteryje parodoma senųjų audimų ar kokių rankdarbių, bet net man į tai žiūrėti yra nuobodoka. Aišku, aš nei audžiu, nei dažau, šiais dalykais neužsiimu.
Pasikeitė ir gyvenimas, ir kultūra, bet liko mūsų kalba ir daugybė tų pačių papročių. Žinoma, tradicijos šiek tiek keičiasi, esant tokiam valstybės sukrėtimui, kai netoli trečdalio tautos yra išvykę į užsienio kraštus. Šiems žmonėms tokie dalykai jau neaktualūs. Jiems rūpi pragyventi ir integruotis kitose valstybėse, o ir Lietuvoje kviečiami studijuoti studentai iš užsienio valstybių, mokymasis vyksta užsienio kalbomis. Populiarinamos mišrios vestuvės su kitų valstybių, kitų rasių gyventojais. Beje, tai populiarina ir televizija. Tokių intensyvių pasikeitimų mūsų valstybėje nėra buvę ir ateityje tai atsilieps kultūrai, valstybės stiprinimui ir istorijai.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“
