Neda MALŪNAVIČIŪTĖ, džiazo vokalistė, fleitininkė:
Dabar yra labai madinga sakyti „nežiūriu televizoriaus“, „žiūriu tik „Discovery“. Labai daug žmonių žiūri televizorių ir tegul nesimaivo, kad nežiūri. Visiškai neslėpsiu, aš kartais mėgstu pasižiūrėti serialus. Visai neseniai praėjo puikus amerikiečių serialas „Kortų namelis“. Jis man labai patiko. Sekmadienio vakarais su mielu noru įsijungdavau. Man patinka ir serialas „Mentalistas“, detektyvas „Puaro“, kartais įsijungiu kokį filmą per „Balticum“ televiziją, tačiau ištisai žiūrėti televizorių nematau prasmės. Jeigu iš eilės žiūrėtum visas lietuviškas programas, tai nublūstum ir nubuktum. Būkim biedni, bet teisingi - lietuviški komerciniai kanalai yra visiška tragedija.
Lietuviškos komercinės televizijos remiasi provincialumu ir pinigais. Ten rodomi visomis prasmėmis labai pigūs projektai. Mano manymu, jeigu rodomas muzikinis projektas, ten turi skambėti tikro garso muzika, groti orkestras, o pas mus komerciniai kanalai muzikinius projektus daro su fonogramomis ir dar parenka klaikų repertuarą. Pavyzdžiui, „Lietuvos balsas“, kur žmonės dainuoja gyvai, turėjo visai neblogą pradžią, bet paskui repertuaras labai suprastėjo, imta pataikauti publikai. Ko gero, prodiuseriai nusprendė, kad žiūrimumas ne toks, kokio norėtųsi, tai reikia supaprastinti repertuarą, groti daugiau „Rondo“, Butkutės nuvalkiotų koverių. Tai yra neskanu, koktu, nebežiūrima. Tas ištisinis pataikavimas publikai man jau lenda per gerklę.
Tas pats ir su lietuvišku humoru. Visiška tragedija. Tos humoristinės laidos su tais visais cololo yra tokio žemo lygio, kad net baisu apie tai diskutuoti. Su humoru yra blogai, bet aš įsivaizduoju, kad reitingai yra dideli. Mano galva, tai yra visiškas tautos bukinimas. Aišku, televizijų vadovai žiūri į reitingus, stengiasi, kad laidos atsipirktų, tačiau visiškai negalvojama apie edukaciją, žiūrovų auklėjimą. Tik kiek galima pataikauti? Jeigu mes tautos neauklėsime, prarasime ją. Gerai, kad vienintelė LRT dar proto ribose išlaiko ambiciją, nors ir tai ten galima pamatyti visokiausių dalykų...
Televizija baigia nubukinti ir nutautinti žmones. Jeigu matai anonsuose, kad kokį nors lietuvių filmą rodo, tai jau lauki tos valandos, kad galėtum pasižiūrėti, nes televizija yra pergrūsta holivudinių filmų ir serialų. Gaila, kad televizijos nerodo savų - lietuvių, skandinavų filmų. Nieko nėra. Tik nutautėjimas, nubukėjimas, nuholivudėjimas. Progų pamatyti gerus filmus ir serialus per televiziją pasitaiko retai. Ji grūste prigrūsta prastos holivudinės produkcijos, aš nekalbu apie serialus namų šeimininkėms. Ir tie serialai turi teisę egzistuoti, tačiau kai visa televizija yra užkišta šituo, tai tada apie ką mes kalbame?
Jeigu aš būčiau televizijos vadovė, kurčiau laidas apie kultūrą. Siųsčiau savo korespondentus ne tik po Lietuvos renginius, bet po visą pasaulį, ten, kur groja, kuria lietuviai. Lietuviai koncertuoja visur. Ir aš pati važiuoju koncertuoti, bet niekas apie tai nežino. Nusiųsčiau žurnalistą iš paskos su kamera nufilmuoti reportažų apie mūsų, lietuvių, pasirodymus svetur. Edvardas Žičkus laidoje „Gyvenimas“ rodo reportažus iš viso pasaulio. Žinoma, tai brangiai kainuoja. Ir laidos, kur vaikštoma po prabangius apartamentus ar rodoma, kas kokį ferarį vairuoja, yra kokčios...
Reikia kultūros laidų. Mūsų parodos, atlikėjai keliauja. Kodėl nepafilmavus ir neparodžius reportažo, kaip Merūnui, kaip Asmik sekasi? Kodėl nenuvažiuojame pas juos į Paryžių ar dar kur nors? Tai ne! Rodoma, kas Liepos Mondeikaitės vestuvėse dalyvavo, kaip Bunkė dar kartą stalą nusidažė ar papus įsidėjo. Taip yra ir dėl to labai gaila...
Mano kanale nebūtų jokių spjaudalų, jokių laidų apie asocialius asmenis, nes tai yra klaiku. Gal kam nors labai patinka, kas nors jaučia pasitenkinimą žiūrėdamas, kaip kaimynai vieni į kitus spjaudo, šaudo, pjausto, mušasi, daužosi. Man ši realija yra klaiki, aš jos tikrai nerodyčiau per televiziją, nes ir taip daug smurto ir purvo aplink. Iš viso pažiūrėkite, kas pas mus darosi, ir dar tai rodyti per televizorių? Nesuprantu, čia gal koks mazochizmas yra?
Tos visos „TV pagalbos“ rodo baisius dalykus. Suprantu, jeigu rodytų, kaip šuniukas nukrito ar susižeidė ir jį išgelbėjo, tai būtų šviesesnis pasakojimas, bet kai rodo tuos konfliktus tarp kaimynų, tai baisu. Tiesiog antžmogiška. Per televiziją rodoma, kaip vyksta nužmogėjimas ir mes visi nuo to kaifuojame. Man tai yra tragedija.
Jeigu žmonės žiūri tokias laidas, kur spjaudomasi, tyčiojamasi, rodomas klaikus humoras apie antrą galą, tai yra labai liūdna. Reikia keisti požiūrį į viską, nes dabar požiūris yra prastas. Televizijos devizas - kuo greičiau, pigiau ir paprasčiau, tačiau tai visiškai nepriverčia žiūrovo mąstyti. Aš žiūrovus skatinčiau mąstyti.
Parengta pagal priedą „TV publika“