Teatro padėtis - apgailėtina

Anot Lietuvos teatro sąjungos pirmininko Ramučio Rimeikio, teatro padėtis televizijoje yra komplikuota. „Anksčiau televizijoje pagal lietuvių klasikinę literatūrą buvo statomi spektakliai. Dabar to nėra. Nuolatos rodomi pigoki serialai. Jeigu atsirastų televizijos teatras, būtų labai šaunu, nes dabar televizija tik kartoja tai, kas buvo padaryta sovietiniais laikais“, - teigia R.Rimeikis.

Atgaivinti televizijos teatrą būtų prasminga. „Galėtų televizijos kurti inscenizacijas. Ir literatūrą mūsų gražią parodytų, ir aktoriams būtų darbo. O ko gali žmogus iš serialų pasimokyti? Nieko. Labai blogai, kad nėra televizijos teatro, nes jis turėjo savo publiką, buvo reikalingas“, - sako Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas.

Teatro spektakliai kuriami visai kitaip negu serialai. „Atsimenu, teatro spektaklį repetuodavome porą mėnesių, atlikdavome analizes prieš filmuojant, tai buvo profesionalus darbas, ne mėgėjiškas. Dabar kuriant serialus tekstas iš vakaro paduodamas ir kitą dieną vyksta filmavimas. Tai koks čia didelis menas gali būti? O televizijos teatro pastatymai turėjo savo prasmę“, - pasakoja R.Rimeikis.

Nuo serialų R.Rimeikiui kartais net bloga. „Žiūrėti serialus man koktu. Kiek galima žmonėms kimšti tą sintetiką, tuos baisius filmus? Jeigu pereisi televizijos kanalus, suskaičiuosi dvidešimt kanalų, kuriuose šaudo, žudo, prievartauja. Nieko pozityvaus nėra, o sujaudinti gali tik gražus dalykas. Gilius išgyvenimus gali suteikti tik tikras grožis“, - tvirtina pašnekovas.

R.Rimeikio teigimu, atgaivinti televizijos teatrą būtina: „Jeigu toks langelis televizijoje būtų padarytas, būtų gerai. Tuo labiau kad nacionalinė televizija turi dideles patalpas, daugybę studijų. Teatras galėtų puikiai kalbėti ir patriotinėmis temomis. Pavyzdžiui, kiekvienais metais prie Kauno pilies lauko salėje vyksta teatras-festivalis. Ten rodomi patriotiniai lietuvių klasikos pastatymai. Suplaukia keli tūkstančiai žmonių. Jiems įdomu. Ta lietuviška dramaturgija, ar geresnė, ar blogesnė, bet jaudina žmones. Juk tai yra mūsų, o ne kažkieno. Lygiai taip pat būtų žiūrimi televizijos spektakliai.“

Televizijos teatras atgimsta

Teatro režisierius Gytis Padegimas teigia, kad jam, kaip režisieriui, neretai kyla klausimas, kodėl nebėra televizijos teatro. „Senais laikais daug spektaklių buvo televizijoje. Ir pats kitados televizijoje esu pastatęs kelis spektaklius. Dabar televizijos teatras miręs, bet reikėtų atsiminti, kad yra daugybė žmonių, kurių teatras nepasiekia“, - sako G.Padegimas.

Vis dėlto režisierius prisipažino nujaučiantis teatro atgimimą: „Neseniai buvo parodytas Juliaus Dautarto televizijos spektaklis „Jaunieji patriotai“. Labai apsidžiaugiau. Gal tai bus televizijos teatro, kaip žanro, atgimimo pradžia? Televizija ne tik rodys jau sukurtą produkciją, bet ir pati kurs spektaklius. Būtų labai gražu, nes kiek galima „LRT Kultūroje“ rodyti tuos pačius spektaklius?“ - sako pašnekovas.

Žmonės yra ištroškę teatro. „Jau trisdešimt antrus metus Rokiškyje vyksta teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Aš esu šio festivalio komisijos pirmininkas. Galiu pasakyti, kad minios žmonių plūsta iš visos Šiaurės Lietuvos pasižiūrėti spektaklių. Neseniai žiūrėjau Kauno lėlių teatro spektaklį, tai ir ten su geltonais autobusiukais buvo privažiavę žiūrovų. Paklausiau, iš kur jie? Tai ir iš Obelių, ir iš Kamajų - iš visur. Žmonės nori teatro. Jie nenori nuolat žiūrėti bukinančių televizijos laidų“, - pasakoja G.Padegimas.

Žinoma, gerai, kad bent jau turime radijo teatrą. „Ačiū Dievui, kad yra išlikęs radijo teatras. Jis kuria spektaklius. Labai džiaugiuosi ir, kai galiu, pats ten ką nors įrašau. Kai galėsiu, ir ateityje tą darysiu. Džiaugiuosi, kad radijo teatras gyvuoja, tačiau televizijoje ši niša neišnaudota. O jeigu tikrai kas nors tuo užsiimtų, tai, tikiu, ir televizijos reitingai pakiltų“, - svarsto teatro režisierius.

Gyvų susitikimų - niekas nepakeis

Režisierius G.Padegimas, paklaustas, ką teatras duoda žmogui, neieškojo žodžių kišenėje: „Ką duoda ekologiškas produktas ir konservantas? Ką duoda gyvas susitikimas ir ką duoda nuotraukų žiūrėjimas kompiuterio ekrane? Teatras yra gyvų žmonių susitikimas su gyvais žmonėmis čia ir dabar. Spektaklis yra vienintelis, nepakartojamas tau ir su tavimi vaidinamas. Joks ekranas šito nepakeis, nes per ekraną matai tik kopiją. Tarp meno kūrinio ir tavęs yra technika.“

Spektaklį geriausia žiūrėti gyvai, nes televizija negali suteikti to paties, ką galima patirti teatre. „Spektaklio įrašas ar jo transliacija per televiziją ir gyvas spektaklio stebėjimas - tai kaip pokalbis per „skaipą“ ir pokalbis sėdint prie puodelio kavos. Aišku, tai ne tas pats. Žiūrint gyvą spektaklį gali pats rinktis regos tašką, žiūrėti į vieną vietą, į kitą vietą, o televizija tau rodo tam tikrą planą, čia neturi pasirinkimo laisvės, matai viską iš operatoriaus perspektyvos. Galiausiai teatre vyksta tiesioginis energijos perdavimas, kuris veikia jausmus, emocijas, intelektą, pasąmonę čia ir dabar, šią akimirką“, - tvirtina pašnekovas.

Parengta pagal priedą „TV publika“