2 nuotr.Skaistutė Idzelevičienė, šokėja, trenerė, baletmeisterė:
Aš televizijos daug nežiūriu, nes nėra galimybių daug sėdėti ir žiūrėti. Iš darbo grįžtame vėlai, ryte anksti išeiname. Kas pakliūva, kai valgome vakarienę, tą ir pamatome. Žinoma, svarbiausia būna pasižiūrėti žinias. Pasižiūriu ir projektą „Auksinis balsas“. Dainavimo projektus aš vertinu teigiamai, tačiau televizijoje yra nemažai erzinančių programų.
Man labai nepatinka projektas „Šok su manimi“. Ten kalbama labai šiurkščiai, nemandagiai. Labai neetiškai prie šokėjų kabinėjamasi dėl aprangos, kitų dalykų. Seniau iš vieno komentatoriaus būdavo galima išgirsti šiurkštesnių pasisakymų. Dabar ir dalyviai elgiasi nemandagiai. Ir profesionalai tinkamai nepasiruošia, neišmoko savo antrųjų pusių, dalyvaujančių projekte. O ir projektuose neprirenkama šokiui tinkamų žmonių. Žinoma, gal specialiai yra taip daroma. Tokie susitarimai. Bet reikėtų daugiau kultūros. Šokiui reikalinga estetika.
Aš mačiau, kaip atrodo amerikiečių šokių projektai. Draugė atsiųsdavo pasižiūrėti. Ten viskas vyksta labai simpatiškai, kultūringai. Nėra vulgarumo, tiesiog malonu žiūrėti. Ir komentarai būna su humoru, bet kultūringi. Mūsiškiai nemoka juokauti. Jie ne juokauja, o įžeidinėja. Bado pirštu į dalyvių išvaizdą ir panašiai. Žmogui duoti pastabas apie atlikimą taip pat reikia mokėti. Tai turi daryti profesionalai.
Man atrodo, kad televizija formuoja savo žiūrovus ir rodo tai, ką mano esant tinkama, tačiau daugelis žmonių tų laidų nežiūri. Atmeta jas. Deja, retai per televiziją pamatau gerą, įdomų filmą. Aš nenoriu tų muštynių, kur šaudo, gaudo ir žudo. Ne. Norisi tokių filmų kaip „Ana Karenina“, bet tokių televizijos kažkodėl beveik nerodo. Serialai taip pat reikalingi. Mūsų močiutė žiūrėdavo serialus. Yra žmonių, kuriems tai įdomu ir kurie tam turi laiko, tačiau norėtųsi, kad filmai ir serialai būtų kokybiški.
Pažiūrėkite, kokį poveikį televizija daro jaunimui. Nuo pat mažų dienų prisižiūrėję smurtavimo per televiziją, jie tampa mažiau jautrūs. Televizija nemoko užuojautos, gailesčio, suvokimo, kaip elgtis negalima. Juk filmuose nušauna, nužudo ir palieka. Visai nerodoma, kaip po tokių įvykių jaučiasi nusikaltėlis, aplinkiniai. Nekalbama apie tai, kad žmogus, padaręs šiurpius veiksmus, dėl tokio įvykio gailisi. Nužudoma ir toliau rodomi kiti kadrai.
Pokalbių laidos, kur žmonės kalba vienas prieš vieną, man būna įdomios, o dėl laidos, į kurią pati buvau įpinta, gailiuosi. Man dėl jos gėda. Sutikau dalyvauti laidoje „Ginčas“, tačiau jaučiausi nepatogiai, man buvo negerai. Buvau šiek tiek apgauta, nes maniau, kad teks dalyvauti kitoje laidoje.
Man patinka laidos, kuriose kalbama lakoniškai, trumpai drūtai. Man priimtina laida „Dėmesio centre“. Ten lakoniškai kalbama apie tai, apie ką reikia kalbėti. Aišku, aštriai, be nuolaidų, bet žmonės turi atsakyti į jiems užduotus klausimus. Man atrodo, svarbu, kad yra keliami įvairūs klausimai, aptariamos mūsų gyvenimo problemos. Svarbu kalbėti apie verslą, politiką.
Jeigu būčiau televizijos vadovė, tai rodyčiau viską, kas gražu, teigiama. Manau, kad televizijoje per daug neigiamų dalykų. Reikėtų, kad televizija būtų informatyvi, auklėtų žmones. Nesuprantu, kam rodomos tokios laidos kaip „24 valandos“... Ar tokia laida auklėja žmones?
Ar norima parodyti, kokie nelaimingi žmonės yra Lietuvoje? Kam iš žmonių šaipytis, jeigu jie yra nelaimingi, jiems nesiseka? Manau, kad tokių laidų rodyti tikrai nereikėtų. Čia nėra jokios prasmės.
Gerai, kad turime didelį pasirinkimą, ne vieną televiziją ir jeigu nepatinka, galime perjungti kitą kanalą. Apskritai televizijoje reikėtų rodyti įvairių žanrų laidas. Reikia nepamiršti saiko ir neperspausti. Turėti gerą skonį ir tada gims aukštos kultūros kokybiškos laidos. Netgi koviniai filmai nebūtinai yra blogi. Jie juk gali mokyti ir gerų dalykų. Būti su moralu, tinkamu pamokymu.
Dar vienas dalykas, kurio televizijoje nereikia, tai reklama. Po pusę valandos laukti, kai nori pasižiūrėti filmą, tikrai nėra normalu ir gerai nenuteikia.
Parengta pagal priedą „TV publika“
