respublika.lt
 

Šiandieninių superherojų tikslas - pelnasnuotraukos

2014 birželio mėn. 26 d. 18:58:20
Eglė JUOZĖNAITĖ

Didvyriai, karžygiai, herojai lydėjo mus nuo senovės laikų, tik iš epų ir padavimų jie persikėlė į kino, televizijos, kompiuterio ekranus. Kokie superherojai įtakingiausi šiandien, „TV publika“ klausė biologijos mokslų daktaro, žinomo laidų ir straipsnių mokslo temomis bei kino recenzijų autoriaus Rolando Maskoliūno.

×
nuotr. 2 nuotr.
R.Maskoliūnas: „Lietuvai būtina kurti filmus ir TV serialus apie žymias mūsų istorines asmenybes“

 

-Kaip šiais laikais suvokiamas heroizmas? Ką būtų galima pavadinti herojumi?

-Herojai visai laikais buvo būtini, nes tai yra traukos centras ir pavyzdys, iš kurių poelgių ir principų mokomasi. Herojai išryškina, kas yra blogis, o kas - gėris. Jie stebina ir žavi. Man atrodo, kad šiais laikais tikruosius herojus šiek tiek užtemdo pramoginės kultūros intensyvus fonas. Be to, vis daugiau herojų keičia orientaciją. Pavyzdžiui, tokių serialų kaip „Deksteris“ („Dexter“), „Bręstantis blogis“ („Braking Bad“), „Nuodėmingoji Kalifornija“ („Californication“) pagrindiniai veikėjai iš tiesų yra antiherojai, kurių niekas nenorėtų sutikti tamsiame skersgatvyje. Mano manymu, tai tiesiog vienas iš būdų atkreipti publikos dėmesį, o tam ją reikia vis labiau šokiruoti. Kine pastaruoju metu kaip niekad daug komiksinių herojų, įvairaus plauko supermenų, pradedant Betmenu ir baigiant Geležiniu ir Plieno žmonėmis, jau nekalbant apie iksmenų minią. Dauguma jų gan primityvūs psichologiškai, bet labai spalvingi kostiumiškai, kadangi skirti jaunimo pramogai.

-Kodėl vis dar kuriami paauglių mėgstamų herojų, tokių, kaip Betmenas, Žmogus-voras ar Robotas Policininkas, filmų tęsiniai, o juos žiūri ir suaugę?

-Turbūt reikia atsigręžti į mitologiją. Džozefas Kembelas (Joseph Campbell) knygoje „Herojus su tūkstančiu veidų“ („The Hero With a Thousand Faces“, 1949) svarsto heroizmo mitologiją. Virtimas Herojumi, atliekant kokią nors sunkią užduotį, kelionės metu - tai archetipas, kuris išlieka mūsų kolektyvinėje pasąmonėje. Tai nuolat pasikartojanti istorija. Ir senuosiuose mituose, legendose ar pasakose atsiranda žmogus, kuris gauna iš pažiūros neįmanomą užduotį ir turi ją įvykdyti. Pavyzdžiui, Hobitas herojumi tapo per prievartą. Kaip ir filmo „Svetimas“ („Alien“) pagrindinė veikėja Ripli žmonijos gelbėtoja tapo priverstinai. Ir mes gyvenime kartais esame privesti būti herojais arba pasitraukti iš kelio tiems, kurie įsivaizduoja tokie esantys. Ta kelionė tikslo link kiekvienam iš mūsų gerai suprantama ir atpažįstama.

-Kodėl herojai kuo toliau, tuo labiau šokiruoja? Kas atsitiko? Visuomenė pasidarė piktesnė?

- Galbūt ir taip. Per pastaruosius keliasdešimt metų visame vakarų pasaulyje vietoj empatijos, solidarumo, socialumo labiau akcentuojamas pelno troškimas. Sėkmė vertinama turtu ar pareigomis. Taip homo sapiens virto homo economicus. Štai kodėl mes nuolat sulaukiame finansinių krizių. Godumas nebeturi ribų. Ir tie filmų antiherojai, ne visi galbūt vienodai, bet irgi siekia tų pačių dalykų, kurių siekia homo economicus. Tai bendra kultūros dalis, persismelkusi į kiną. Kine ir televizijoje siekiama reitingų ir žiūrovų antplūdžio, tad tikslai pateisina net drastiškas priemones.

-Kokie herojai padarė didžiausią įtaką Lietuvai, pasauliui?

-Kalbant apie fantastikos sritį, kuria domiuosi senokai, manau, kad didelę meninę įtaką iki šiol turi legendinė knyga ir filmas „Hobitas“ bei jos tęsinys „Žiedų valdovas“. Tą liudija pasaulyje egzistuojantys šio rašytojo kūrybos gerbėjų klubai. Ir, be abejo, amerikietiški komiksai. Kita vertus, patriotiniai filmai, kurių herojai kovoja dėl tautos ar valstybės laisvės, yra itin reikšmingi ir efektyviai formuoja tautos mentalitetą. Prisiminkime filmus „Herkus Mantas“ arba „Skrydis per Atlantą“, jų populiarumą. Tai pavyzdžiai, kurie veikia žmonių sąmonę, sukelia patriotiškumo jausmą, formuoja atminties kultūras, vienija visuomenę, skatina pasididžiavimą praeitimi. Tokius metodus ir būdus naudoja ir amerikiečiai, ir rusai, daugelis kitų tautų, populiarindamos savo istoriją. Kai kur netgi tvirtinama, kad V. Šekspyro veikalai padėjo suformuoti britų tautą.

Tačiau kartais pateikiamos nebūtinai teisingos istorijos interpretacijos. Pavyzdžiui, pastaruoju metu pastebimas Rusijos bandymas populiarinti carizmo laikotarpį kaip labai reikšmingą ir teigiamą. Kuriamas naujas mitas apie gerą carą. Dėl to atsiranda tokie šią kintančią ideologiją formuojantys filmai kaip „Admirolas“. Itin aktyviai šioje srityje reiškiasi F. Bondarčiukas, šlovindamas kai kuriuos Sovietų Sąjungos epizodus filme „Kandaharas“. Sovietų Sąjungos laikais buvę antiherojai dabar Rusijoje tampa herojais. Taip skatinamas nacionalizmas arba šovinizmas.

Manau, Lietuvai būtina kurti filmus ir TV serialus apie žymias mūsų istorines asmenybes, nes tai yra geras būdas ne tik jaunajai kartai patraukliai priminti Lietuvos praeitį. Tai kova už mūsų istoriją ir jos gyvybingumą. Man labai gaila, kad per dvidešimt metų niekas nesugebėjo sukurti nieko tokio epinio, pavyzdžiui, apie Lietuvos suvienytoją Mindaugą, Žalgirio mūšį, Vytautą Didįjį. Būtų galima sukurti istorines dramas ir apie Jono Basanavičiaus, Vincą Kudirkos, Kazimiero Simonavičiaus gyvenimo istorijas. Lietuvai daug nusipelniusių istorinių asmenybių yra daug, tačiau jos kažkaip nesulaukia nei kinematografų, nei televizijos serialų kūrėjų dėmesio. Tai brangu, bet tai būtų labai atsiperkanti investicija.

-Kiek įtakos turi teigiami arba neigiami herojų pavyzdžiai realiame gyvenime?

-Manyčiau, kad kažkiek įtakos turi. Pavyzdžiui, pažiūrėję filmą „Greiti ir įsiutę“, įsijautę ir gavę adrenalino, nemažai žmonių sėdusių į automobilius, stipriau paspaudžia akceleratoriaus pedalą. Viskas priklausomo nuo filmo arba meno kūrinio įtaigumo. Tas poveikis yra, bet jeigu žmogaus asmenybė yra susiformavusi, jis tai priims kaip filmą, o ne tikrovę. Jeigu žmogus emociškai ar psichiškai nestabilus, tokie filmai kaip „Tamsos riteris“ jam gali padaryti didelę įtaką. Turbūt girdėjote, jog šio filmo seanso metu Amerikoje vienas žmogus kino salėje pradėjo šaudyti. Deja, tokių klinikinių atvejų pasitaiko. Laimė, kad jie nėra masiniai. Bet neabejotinai masinė kultūra veikia ir neigiamai.

Parengta pagal priedą „TV publika“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠRINKO: Oksfordo anglų kalbos žodynas frazę „klimato nepaprastoji padėtis“ (angl. climate emergency) išrinko 2019 m. žodžiu.
  • POSĖDIS: kitą savaitę, pirmadienį, rengiamas nenumatytas Seimo plenarinis posėdis; jis bus skirtas kitų metų biudžeto projekto pirmajam svarstymui.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikia kiekvienus metus dedikuoti įžymiems žmonėms, įvykiams?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

-1 -3 C

 

-3  -5 C

+2 +3 C

-1 -2 C

 

-1 C

6-7 m/s

6 m/s

 

5 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1059 PLN - 4.2932
RUB - 70.7748 CHF - 1.0977
GBP - 0.8572 NOK - 10.1455