Režisierius J.Krisiūnas: "Emigracija palies kiekvieną širdį"

Filmas "Emigrantai" - tai jautrus, ambicingas ir drąsus Rokiškio jaunimo debiutas kino pasaulyje.  Tai pirmas ir tikriausiai lemtingas Justino Krisiūno (30) filmas. Pradėjęs nuo "pažiūrėsim, kas čia iš viso to išeis", premjerą su visa komanda jaunas režisierius švęs didžiausiuose šalies kino teatruose.

"Žmonių ar ateis? Ką jūs! Vien iš Rokiškio pilni autobusai atvažiuos! Juk ten jums ne Vilnius, ten visi ne tik labai alkani meno, kultūros, veiklos, susitikimų, bet dar ir labai nepamiršę, ką reiškia draugą paremti ir savo kraštą mylėti", - sako J.Krisiūnas.

Apie šį jo kūrinį jau girdėjo net tik kino profesionalai ir kritikai, bet suklūsta ir Lietuvos Respublikos ministerijų tarnautojai (LR švietimo ministerijai gali būti įdomu, kaip parodyti filmą kiekvienoje šalies klasėje, LR kultūros ministerijai - kaip seansams išeivijai suburti kultūros atašė, LR užsienio reikalų ministerijai - kaip padėti šiam filmui kirsti visas biurokratines sienas, o LR socialinės apsaugos ir darbo ministrei - kaip atsidėkoti jaunam žmogui, kuris už savo (!) pinigus, nebūdamas turtuolis, subūrė savo miesto jaunimą ir neleido jiems ne tik išvažiuoti, bet ir tingėti, rūkyti, gerti).

Drąsi iniciatyva ir netikėtas užmojis tapo politiniu pranešimu: "Emigracija nuleidžia kraują ne tik šalies finansams, o ir palieka randus jaunų žmonių širdyse". Filmo šūkis - "Aš tavęs niekada nepamiršiu". "Emigracija palies kiekvieną širdį", - įsitikinęs J.Krisiūnas.

Pirmieji į J.Krisiūno iššūkį sureagavo... būtent emigrantai. Mūsų žurnalistai užsienyje ne tik laukia išskirtinių Justino ir jo komandos susitikimų Londone, Osle, Kopenhagoje, Berlyne (o visa tai jau planuojama), bet ir pirmieji traukia iš režisieriaus viską, ką gali: kaip, kodėl, kam, dėl ko ir už ką sukurtas filmas "Emigrantai".

Pateikiame kolegų išeivijoje interviu su J.Krisiūnu ištraukas (parengta pagal žurnalo "Lietuvė" ir laikraščio "Anglijos lietuviai" informaciją).

- Kaip kilo idėja kurti filmą apie emigrantus?

- Man pabodo, kad Lietuvoje gvildenama tik finansinis emigracijos problemos aspektas. Į emigraciją nusprendžiau pažiūrėti iš kur kas gilesnio taško, mane sudomino jaunimo jausmai, kai tenka palikti šalį, kurioje buvo svajonių, vilčių, planuojama karjera, kur buvo noro kurti šeimas ir auginti vaikus.

Deja, šiandien daugumai žmonių Lietuva - kaip gilus skausmingas randas širdyje. Mano paties draugai gyvena Vokietijoje, Anglijoje, o tai irgi tą ilgesį gilina. Emigracija turbūt kiekvienam iš mūsų šiandien kvėpuoja į nugarą, tai turbūt didžiausia šiuo metu Tėvynės problema.

- Ar prisimenate tą dieną, kada toptelėjo mintis kurti "Emigrantus"?

- Aš pats netekau draugės, ji turėjo emigruoti, ir, deja, mūsų santykiai nutrūko, tai turbūt ir buvo priežastis apie tai pakalbėti garsiau.

- Kokia pagrindinė "Emigrantų" siužetinė linija?

- Per ironiją ir sveiką humorą atskleidžiama skaudi šeimos tragedija. Jauna, perspektyvi mergina Monika planuoja savo dizainerės karjerą pradėti gimtinėje. Jos svajonėms pildytis padeda jos vaikinas Linas, kuris paliktas gyventi su močiute, nes tėvai emigravę į Angliją. Monikos sesuo Ugnė įsitikinusi, kad tik užsienyje gali susikurti savo išsvajotą tobulą pinigais persmelktą gyvenimą ("Šopingai, pylingai, jachtos, atostogos!"). Tačiau mergaičių tėvas (rašytojas), praradęs darbą ir nusivylęs savo valstybe, gauna gerą pasiūlymą dirbti vieno dienraščio redaktoriumi Londone. Šeima turi kraustytis gyventi į Didžiąją Britaniją, o tai skausmingai nulemia Monikos ir jos vaikino Lino likimus. Ta lemtinga vasara Monikos širdyje palieka randą, su juo jai tenka gyventi visą likusį gyvenimą.

- Filmas bus ironiškas ir kartu liūdnokas. Ar sunku opias problemas kartais perteikti linksmesne gaida?

- Filme tikrai netrūks ironijos ir sveiko humoro, taip pat jis nebus slogus, nors ašara turbūt nuriedės ne vienam žiūrovui. Kokybišką humorą sukurti be galo sudėtinga, tačiau mums, manau, pavyko surasti raktus. Tai padėjo padaryti ir puikus aktorius, komikas Džiugas Siaurusaitis, įkūnijęs svetur gyvenančio tėvo vaidmenį.

- Ar filmas kvies sugrįžti į Lietuvą?

- Filmas nesmerkia išvykusių tautiečių, jis tiesiog turėtų priversti prisiminti gražiąsias Tėvynės vertybes. Galbūt dar šiek tiek susimąstyti prieš smerkiant savo šalį. Nesiekiame filmu sugrąžinti emigrantų į Lietuvą, tačiau tikimės sustiprinti jų ryšį su ja.

- Filme nusifilmavo ir nemažai Lietuvoje žinomų aktorių, kaip pavyko juos prikalbinti?

- Tiesą sakant, labai paprastai. Lietuvos kinas išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad, manau, aktoriams svarbus yra kinas, juolab kad jiems patiko pati filmo idėja, jie mielai prisijungė. Tačiau svarbiausia, kad čia vaidina 16-18 metų paaugliai ir daro tai taip puikiai, kad profesionalai operatoriai (Marius Komičius) ar garso operatorius (Julius Navagrudskas) stebėjosi komandos ryžtu, noru ir užsidegimu aukoti absoliučiai visą laisvalaikį, kad tik būtų "Emigrantuose". Jų begalinis nuoširdumas turėtų patraukti žiūrovą.

- Pagrindinis veiksmas vyksta Rokiškyje, o ne viename iš didžiųjų miestų. Ar sunku filmuoti mažame mieste?

- Kadangi filmavome namuose, tai vien kalbant apie finansus turbūt išlošėme dvigubai, kur kas lengviau susitarti dėl vietos, masinėse scenose lengviau gauti aktorių. Na ir, žinoma, atstumai ir greitis irgi palengvino filmavimą, jau nekalbant apie kasdienę pagalbą, kurios gausiai gavome iš vietos verslo ir savivaldos žmonių.

- Filmavote ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje. Ar lengvai svetima šalis priėmė besifilmuojančius "emigrantus" iš Lietuvos?

- Vos pradėjome filmuoti sceną prie Pikadilio žiedo Londono centre, iškart prisistatė nemažai praeinančių lietuvių, jie labai domėjosi, kas čia vyksta. Jie labai sveikino ir palaikė, sakė su nekantrumu lauksiantys premjeros. Mus pasitiko mano draugai, padėjo nufilmuoti miestą ir pragyventi.

- Ar daug reikia lėšų filmui sukurti? Kas padėjo finansiškai?

- Sukurti kino filmą - labai brangu, teko parduoti visus mažiau reikalingus daiktus, paaukoti ilgai kauptas lėšas. Filme beveik visi dirbom iš idėjos, kainavo tik įrangos nuoma, maitinimas, degalai ir kai kurios įrangos įsigijimas, tačiau net nepastebėjom, kaip perlipom gana nemažą sumą, o dar reikia filmą ir reklamuoti. Tikiuosi, į 200 tūkstančių litų sutilpsim. Penkis tūkstančius gavome iš vietinių verslininkų. O kada pats padengsiu skolas - net neįsivaizduoju.

- Kaip manote, kas labiausiai vilios žiūrovus?

- Aš pats taikausi į tą žiūrovą, kurį jaudina jausmai, kuris ieško prasmės. Mūsų filmas labai paprastai nufilmuotas, be jokių menų, triukų ir efektų, kas juk neįprasta lietuviškame kine? Jis tiesiai šviesiai atskleidžia problemą. Filmas skirtas labai plačiam žiūrovų ratui - nuo paauglio iki senelio. Filme, manau, daug kas ras savo gyvenimo istoriją. O kiti gal ateis pasiklausyti ir mums tokios nuostabios aukštaičių tarmės, kurios ir nepabrėžėme, nors gi jaunimas kitaip ir nemoka, bet ir neslėpėme, nevaidinome kitokių, nei esame. Juk 2013-ieji - dar ir Tarmių metai, tiesa?

Trumpai apie filmą "Emigrantai"

* "Emigrantai" yra tarsi protestas prieš tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, kur emigracijos problema liečia beveik kiekvieną šeimą.

* Vaidina: Larisa Kalpokaitė, Džiugas Siaurusaitis, Aurimas Žvinys, Inga Norkutė-Žvinienė, Giedrius Viduolis. Taip pat Rokiškio teatro aktoriai: Dovilė Butėnaitė, Karolis Leitonas, Simona Vaičiulėnaitė, Mantas Meškuotis, Neringa Sukauskaitė, Kęstutis Čeplinskas, Rokas Turkevičius, Karolina Bimbaitė, Saulius Jasiulevičius, Marytė Vaitkevičiūtė ir kiti.

* Premjera: 2013 m. balandžio 5 d. Lietuvos kino teatruose "Multikino", "Cinamon" ir kt.

Su "Laisvalaikio" kortele premjeros dieną  - 50 proc. nuolaida 2 biliemas visose kino teatruose