respublika.lt

Priklausyti laisvųjų genčiai svarbiau nei laimėti

(0)
Publikuota: 2018 vasario 09 13:30:07, Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 4 nuotr.
Arūnas Matelis, režisierius: Aš klausiau filmo herojaus: štai tu griuvai, visas kruvinas važiuoji, kitą rytą vėl kelsiesi, vėl važiuosi, - kodėl tu tą darai? Stasio Žumbio nuotr.

Šiandien Lietuvoje pradedamas rodyti vienas labiausiai lauktų dokumentinių filmų - režisieriaus Arūno Matelio „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Nuo priešpaskutinio jo filmo bus prabėgę dvylika metų. Filmo kameros (net dvylika operatorių!) fiksuoja vienų garsiausių prestižinių dviračių lenktynių „Giro d’Italia“ epizodus bei veidus, susikoncentruodamos ties profesionaliais sportininkais (vadinamaisiais gregoriais), kurie, neturėdami teisės laimėti, atiduoda pergales kitiems. Iki tol keturis dešimtmečius nė vienai kino kompanijai nepavyko prisibrauti iki „Giro d’Italia“ užkulisių.

 

Ir ne tik.

Ši vieno geriausių lietuvių dokumentinio kino režisierių juosta, sukta net aštuonerius metus, tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje buvo pripažinta geriausia (savaime pateko į Europos kino apdovanojimų atranką), tokio pat vertinimo susilaukė ir tarptautiniuose Minsko bei Triesto kino forumuose. Lietuvos kinematografininkų sąjunga jį išrinko geriausiu 2017 metų filmu. Filmo projektą įgyvendino net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Belgija, Latvija ir kt. Kažkas iš sportininkų „Nuostabiuosius lūzerius“ jau pavadino dviratininkų biblija. Italijoje gyvenanti režisieriaus konsultantė ir scenarijaus bendraautorė, „Giro d’Italia“ ir „Tour de France“ nugalėtoja Edita Pučinskaitė sako, jog šis filmas buvo beprotiškai reikalingas dviratininkams, pasauliniam dviračių sportui, kurio reputacija dėl įvairiausių skandalų pastaruoju metu smarkiai kritusi...

Ir ne tik tai.

Anot režisieriaus A.Matelio, dviračių sporte visuomet egzistavo gregoriai, tik čia nebuvo kalbama apie tuos žmones, kurie lyderiams atveža vandens, t.y. tuos, kurie jiems padeda nugalėti. Paprastai juk kalbama apie tuos, kurie atsistoja ant pjedestalo, apie laimėtojus ir nekalbama apie tuos, kurie lieka jų šešėlyje. Šlovinamas vienas šeimos žmogus, bet neužsimenama, kiek dėl jo aukojasi kiti. Režisierius pamena kartą E.Pučinskaitei uždavęs klausimą, ar teisinga, kad trasoje dėl jos aukojosi ir kentėjo kitos dviratininkės, o čempione tapo ji pati. Edita jam atsakiusi: galbūt ji todėl ir esanti lyderė, nes sugeba iškęsti daug daugiau. „Man didžiausia paslaptis, - sako A.Matelis, - buvo matyti herojų akyse, kad jie jaučiasi laimingi, kad kitas laimingas. Tokia man yra didžioji sporto žinia: pasiaukoti labai lengva, jei peržengi tam tikrą ribą“. A.Matelis vieno filmo herojaus sako klausęs būtent apie pasirinkimo būti gregoriu prasmę, nors neretai dviratininkų vaidmenis paskirsto komandos vadovas, kartais nulemia atsitiktinumas ar patirta trauma. „Aš klausiau filmo herojaus: štai tu griuvai, visas kruvinas važiuoji, kitą rytą vėl kelsiesi, vėl važiuosi, - kodėl tu tą darai? Jis man atsakė: „Kai aš važiuoju dviračiu, jaučiuosi laisvas žmogus, tada aš priklausau laisvų žmonių genčiai“. Priklausyti laisvų žmonių genčiai jam reiškia daugiau negu traumos. Gyvenimas visa koja ir visa siela jam yra daugiau nei skausmas ar praradimai. Ne pinigai, ne geri kontraktai juos verčia kentėti, - nėra tokių pinigų, kuriais galėtum įvertinti kasdienes treniruotes nuo dvylikos metų per lietų, per šaltį, atisakymą diskotekų, pasimatymų, pramogų, - galimybė skristi nesulyginama su nieku, kaip ir galimybė aukotis, galimybė išbandyti save. Pamatę nugriuvusius dviratininkus, nežinojome nė ką daryti, jie kriokė iš skausmo, bet netrukus mes pamatėme, kad juose esama labai gražaus ir stipraus gebėjimo pakilti, nes buvimas ant dviračio suteikia kažkokią papildomą jėgą“.

Filme matyti, kaip jie, suriesti iš skausmo, nepastovi ant kojų, negali žengti nė žingsnelio, bet kai jiems padeda užsėsti ant dviračio, jie... skrenda.

Vienas pagrindinių filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ herojų, italas Danielis Kolis (Daniele Colli) buvo atvykęs į premjerinį seansą Vilniuje. Pasirašęs sutartį su „Giro d’Italia“ komanda, jis pasakojo įsitraukęs į lenktynes nepaisydamas dubens skausmo, neišsiaiškinęs jo priežasties ir tik paskui jam daktarai pasakė, jog visas penkias dienas jis mynė dviratį įskilusiu dubens kaulu. Danielis aiškino, kad dėl skausmo, įtampų, dėl suspausto grafiko dviratininkai nenoriai prisileidžia naujų žmonių arti savęs, ne išimtis buvo ir lietuvis A.Matelis, ieškojęs herojų, kurie būtų paprasti ir drauge nepaprasti. Gregoriui padarė įspūdį, kai režisierius, sužinojęs apie pirmą jo treniruotę po operacijos, paprašė ją atidėti, kol jis neatvažiuos su kamera - režisieriui reikėjo nesuvaidintos emocijos, jo tikro džiaugsmo, kurį patiria kiekvienas sportininkas po traumos grįžtąs į treniruočių salę. Tai būna susitikimas su tuo, ką jis myli. „Tas momentas mane galutinai įtikino, kad truputį keistas režisierius, yra tas žmogus, su kuriuo įdomu dirbti ir įdomu pažinti, - sakė Danielis. - Jis ne tik atvažiavo pažiūrėti, kaip jaučiuosi po operacijos, bet atsivežė ir dviratį, nes norėjo važiuoti šalia ir stebėti mano emocijas“.

Ne tik.

„Arūnui reikėjo akių spindesio, - sako E.Pučinskaitė, - to atsargaus prisilietimo prie dviratininko sielos, kam paprastai reikia beprotiškai daug laiko. Arūnas pasirinko patį nuoširdžiausią ir patį sunkiausią kelią. Pažintis su juo, be mano pergalių, buvo vienas gražiausių dalykų, ką man suteikė dviračių sportas. Per tuos metus supratau, kad jis daro tą filmą nuoširdžiai, jame nėra nė vienos suvaidintos scenos, nors būtų buvę kur kas paprasčiau, jei režisierius būtų vieną kitą sceną surežisavęs. Arūnui to nereikėjo ir aš kartais turėdavau net pajusti, kokius klausimus užduoti filmo herojui, kad atsakymą jis išskaitytų jo akyse, kad padarytų filmą, kokio pasaulyje niekas nebuvo padaręs“.

A.Matelis sutinka, kad tokio sunkaus uždavinio, kaip šis filmas, jis lig tol nebuvo sau iškėlęs, gerai, kad bent iš pradžių nė nenumanė, kas tyko jo šitame kelyje, pradedant tuo, kad retai kam tepavyksta prasibrauti arti „Giro d’Italia“ lenktynių organizatorių. E.Pučinskaitė iš pradžių ketinusi jį atkalbėti nuo šitos idėjos, pasirinkti žemesnio lygio dviratininkų lenktynes, tačiau režisierius buvęs nepalenkiamas, - jis norėjęs kurti filmą apie pačius geriausius. „Gerai, kad nežinojau, kad nieko nebus galima daryti, kad bus sunkumų dėl leidimų, - juokauja A.Matelis, - bet turėjau pakankamai kvailo užsispyrimo siekti savo, nors esu patyręs, kad daug dalykų kine priklauso nuo to, kas yra Aukščiau. Be tokios globos, be Angelo dokumentinis filmas negalėtų rastis“.

Kadangi A.Matelis vaikystėje buvo pamėgęs dviračių sportą, anot jo, pats buvęs lūzeris, norėjęs papasakoti savo istoriją, E.Pučinskaitė Italijoje jam parengė išbandymą - pasiūlė užvažiuoti į vieną, ne patį aukščiausią, kalną. Režisierius iškart sutiko.

Sako, sunkus ir ilgas jam pasirodė tasai kalnas. O jo filmas pagriebia ir nusineša žiūrovą nuo pirmųjų kadrų. Ir tik paskui nepatiki savo akimis - pralėkė valanda ir vienuolika minučių? Negali būti!

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s