2 nuotr.Lietuvos nacionalinė televizija praėjusį savaitgalį pradėjo transliuoti 41-ojo Lietuvos vaikų ir moksleivių TV konkurso "Dainų dainelė 2016" finalinius koncertus. Prie jų vairo stojo eterio naujokas Ignas Andriukevičius (25) ir operos solistė, "Dainų dainelės" laureatė Ona Kolobovaitė (30). "Laisvalaikiui" jiedu papasakojo apie pirmuosius iššūkius ir netikėtus kuriozus TV eteryje.
- Ką jums reiškia šis konkursas?
Ona: Tai nuostabi mano gyvenimo dalis. Su džiaugsmu prisimenu jaudinančias pasiruošimo akimirkas, konkurso etapų koncertus, bendravimą su mokytojais ir dainavimo klasės draugais. Man teko didelė laimė vėl prisiliesti prie šio legendinio konkurso, pažvelgti į jį kitu žvilgsniu, prisidėti prie vaikų muzikinio lavinimo sklaidos.
Ignas: Man jis svarbus, nes tai pirmas mano pasirodymas televizijoje kaip vedėjo, tad nesunku nuspėti, kad vertinami ir daugiau ar mažiau analizuojami yra ne tik konkurso nariai, bet ir mes su Onute. Labai tikiuosi, kad visiems mums šis konkursas bus žingsnis pirmyn.
- Televizijoje buvo ir yra daug įvairių talentų šou. Kuo, jūsų nuomone, iš jų išsiskiria "Dainų dainelė"?
Ona: Viskas, kas vyksta šiame konkurse, - gyva, tikra ir nuoširdu. Be jokios abejonės, tai gilias, ilgametes tradicijas puoselėjantis muzikinis renginys, juk pirmoji "Dainų dainelė" įvyko net 1974 metais, o kiek žymių dainininkų, muzikantų, menininkų ji užaugino - nesuskaičiuosi! Šis konkursas ypatingas ir tuo, kad skleidžia klasikinio dainavimo kultūrą.
Ignas: Į "Dainų dainelę" vaikai ateina ne laimės bandyti, o dalyvauja tikrų tikriausiame konkurse. Čia vaikai ateina jau pasiruošę. Dar vienas išskirtinis faktas yra konkurso dalyvių mastas. Matematika paprasta: 15 savaitgalių iš eilės po maždaug 25 dalyvius (solistai ar ansambliai). Tai yra apie 400 konkurso dalyvių. Kuris dar televizinis šou gyvuoja 42 metus ir pritraukia tiek dalyvių?
- Ona, kaip jis pasikeitė nuo to laiko, kai jame dalyvavote jūs?
Ona: "Dainų dainelė" tapo dinamiškesnė, ryškesnė, spalvingesnė! Ji žengia koja kojon su laiku, pasitelkdama naujoves ir originalius sprendimus. Smagu, kad nepasikeitė svarbiausia - šilta ir draugiška konkurso atmosfera, šauni "Dainų dainelės" komanda!
- Kaip vertinate savo, kaip projekto vedėjų, debiutą?
Ona: Manau, į šį klausimą geriausiai atsakytų žiūrovas - pati vertinti nesiryžtu. Visko buvo - ir jaudulio, ir klaidų, ir netikėtai išsprūstančių jaustukų. Tiesiog labai džiaugiuosi, kad, nepaisant šiokios tokios įtampos, pavyko perteikti gerą nuotaiką ir nesugadinti vaikams, jų tėveliams bei mokytojams šventės.
Ignas: Peržiūrėjęs pirmąjį koncerto įrašą manau, kad viskas yra gerai. Be abejo, jaudinomės. Bent man tikrai yra kur tobulėti, bet aš į tai žiūriu pozityviai. Mes dirbame su fantastiškais žmonėmis, visi puikiausiai sutariame, randame bendrą kalbą ir ieškome vis įdomesnių sprendimų. O vertinti save lyginant su kažkuo ar bandyti konkuruoti su kokiu kitu vedėju nėra nei mano, nei tikriausiai Onutės siekis. Stengiamės tai daryti kaip įmanoma geriausiai atsižvelgdami į paties konkurso formatą. Sakoma, kad per pastangas atsiranda ir rezultatas...
- Kas prieš lipant į sceną kelia daugiausiai nerimo?
Ona: Tikriausiai pati sunkiausia yra laidos pradžia - daug teksto, ypač Ignui, todėl baugu nesuvelti žodžių, juolab tempas tikrai greitas - ilgos pauzės nepuošia laidos. Dar vienas, be jokios abejonės, širdį sparčiau priverčiantis plakti momentas - pokalbiai su dalyviais po pasirodymų. Yra žmonių, kurie žodžio kišenėje neieško, išsisuka iš bet kokios situacijos. Aš ne iš tų, tenka save padrąsinti. Ignui tai kuo puikiausiai sekasi - jo pokalbiai su vaikais išties žaismingi ir išradingi, jis tarsi žuvis vandenyje! Džiaugiuosi, kad turiu į ką lygiuotis ir iš ko mokytis.
Ignas: Prieš lipant į sceną kamuoja bendras nerimas, ar viskas bus gerai ir ar pavyks su viskuo susitvarkyti, nes visada atsitinka neplanuotų dalykų, bet visuomet raminu save, kad nėra padėties be išeities, - aš tuo įsitikinęs.
- Ignai, esi naujokas televizijos eteryje - papasakok apie save.
Ignas: Esu Alytiškis, tačiau nuo 15 metų gyvenu Kaune. Muzika man nesvetima, nes keliolika metų siekiau tai daryti profesionaliai. Kiek vėliau pradėjau domėtis muzika iš technologinės pusės, bet dviejų žodžių junginyje "muzikos technologijos" vis dėlto mane labiau domino pirmasis. Šiemet universitete baigiu magistro studijas, tačiau jos su muzika mažai kuo siejasi. Kalbant apie mane kaip apie vedėją: dirbu radijuje, kartais vedu Kauno "Žalgirio" krepšinio rungtynes, vedu renginius. Tad tikiuosi, kad iš eterio naujoko laikui bėgant tapsiu eterio senioku.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
