Lietuvos kino pakilimas

Nacionalinio kino dalis tarp visų kino teatruose rodytų filmų sudarė 27,9 proc. rinkos. 2017 m. šis skaičius siekė 21,42 proc. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia kaimynines Baltijos šalis bei Lenkiją.

Tokį nacionalinio kino populiarumą neabejotinai lėmė ženkliai išaugęs lietuviškų filmų premjerų skaičius - jų įvyko 21 (2017 m. jų buvo 11). Bendrai augo ir nacionalinio kino produktyvumas: pernai buvo sukurti 54 nauji įvairios trukmės ir žanrų kino filmai, 28 jų - vaidybiniai (2017 m. sukurtas 41 filmas, iš jų vaidybinių - 15).

Tarp svarbių netikėtumų - didžiuosiuose ekranuose sėkmingai pasirodę dokumentikos darbai. Kinuose pernai pasirodė 9 premjeros, o Mindaugo Survilos dokumentinė poema „Sengirė“ pasiekė nepriklausomos Lietuvos dokumentinio kino žiūrovų rekordą, nes jį, pritaikytą ir neregiams, pamatė daugiau nei 62 tūkst. lietuvių.

Nacionalinio kino pakilimui neabejotinai įtakos turėjo ir proginiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai, kuriems pažymėti buvo skirtas papildomas valstybinis finansavimas filmų gamybai. Buvo paremta 17 naujų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų.

Pernai augo visų filmų žiūrimumas - per metus parduota daugiau nei 4 mln. bilietų. 2 mln. eurų išaugo ir už parduotus bilietus surinktų pajamų dydis, kuris pasiekė 22,5 mln. eurų. Vidutinė kino teatrų bilietų kaina per metus taip pat didėjo - nuo 5,02 iki 5,26 euro. Šalies kino teatrų žiūrovai labiausiai laukė lietuviško kino premjerų, kurių pirmojo savaitgalio rezultatai lenkė garsiausių užsienio filmų premjerinius rodymus.

Populiariausiu 2018-ųjų filmu Lietuvoje tapo spalį pristatyta drama „Tarp pilkų debesų“ (rež. Marius Markevičius), pastatyta remiantis to paties pavadinimo Rūtos Šepetys romanu. Šį filmą spėjo pamatyti 240 880 žiūrovų.

2019-ieji nacionaliniam kinui taip pat žada įdomius metus, planuojama daugiau nei 20 filmų premjerų.