- Jūsų šokį, Merūnui dainuojant dainą „Balta naktis", šventą Kūčių vakarą išvys LNK žiūrovai. Kvietimas šiam pasirodymui buvo netikėtas? Įprastas? - „TV Publika" paklausė Kristinos TARASEVIČIŪTĖS.

- Negalėčiau teigti, jog netikėtas, nes tai bus ne pirmas šv. Kūčių vakaras, kurio metu savo šokiu galėsiu pasidalinti su žiūrovais, tačiau taip greitai dar nesu sutikusi dalyvauti laidoje. Vos išgirdusi iš režisierės lūpų Merūno vardą ir dainos pavadinimą, sutikau nė nemirktelėjusi. Kadaise išgirsta daina paliko labai stiprų ir jausmingą įspūdį. Klausantis jos norisi ne tik šokti, bet ir papasakoti istoriją.

- Koks jausmas būti ypatingo vakaro ir viešnia, ir dalyve?

- Sugrįžti į sceną, į televiziją po 9 mėnesių pertraukos buvo itin džiugu. Net pačiai buvo smalsu, kaip aš į viską reaguosiu: ar nebus dingę emociniai įgūdžiai prieš kameras, kūrybinę komandą, ar nebus atsiradęs koks jauduliukas? Tačiau tik pasitvirtinau faktą, jog tai tikrai yra mano veikla. Veikla, kurioje maudausi, kurioje tikrai turiu neblėstančios patirties ir po pertraukos jaučiuosi tik dar geriau.

- Baleto gerbėjus neseniai žavėjote pagrindiniu vaidmeniu Baltijos baleto teatro spektaklyje „Vaivos juosta". Gaila, kad lietuvišką mitinį baletą žiūrovai galėjo matyti tik nuotoliniu būdu. Koks tolesnis spektaklio likimas?

- Tai tikrai didžiulis įvykis mano kūrybiniame kelyje. Avantiūra parodyti Baltijos baleto teatro baletą „Vaivos juosta" virtualiai, kad ir kaip beskambėjusi beprotiškai, pasiteisino. Spektaklį išvydo daugiau nei 2500 žmonių (maždaug tiek buvo prisijungimų, o kiek sėdėjo savo svetainėse, jau nebenustatysime).

Gyvai šį spektaklį planuojame rodyti balandžio 6 dieną Rusų dramos teatre. O dabar, šiuo neaktyviu periodu, bendraujame su pasaulio lietuvių bendruomenėmis, Lietuvos regionų savivaldybėmis, siekdami susitarti parodyti spektaklį dar ne kartą tiek įprasto sezono metu, tiek Lietuvai svarbiomis progomis.

- Daug metų šokate valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva". Ar ir čia repeticijos sustojusios?

- Nors mūsų tiesioginiai darbai scenoje vykti nebegali, ansamblis „Lietuva" į situaciją žvelgia taip pat inovatyviai. Virtuali publika galėjo gėrėtis tiek sakralinės muzikos koncertais festivalyje „Cantate Domino", tiek birbynių kvintetu. Dar neprasidėjus antrajam karantinui, startavo aktyvių ansamblio narių kuriama edukacinė laidelė „Tada ir dabar", kurioje lyginami praeities ir šių dienų žmonių įpročiai. Nuolat vyksta viktorinos socialiniuose tinkluose. Dar šį mėnesį turėtų pasirodyti keletas koncertų įrašų, muzikinis spektaklis vaikams „Žiemos pasaka".

Kol karantino sąlygos nebuvo sugriežtintos, dirbome su įrašais, na o dabar kasdien dirbame, žinoma, virtualiai, siekdami išlaikyti fizinį pasiruošimą.

- Kiek jums asmeniškai svarbu lietuviškumas, mūsų tradicijos, papročiai? Ar namie turite kokį lietuvišką atributą?

- Neslėpsiu, augau televizijos formuojamame pasaulyje, kuriame lietuviškumo buvo nedaug, o dažnai jis buvo net menkinamas ir aukštinama Vakarų kultūra. Vaikystėje traumuojančiai liūdnos lietuvių liaudies pasakos taip pat nekvietė pažindintis su mūsų kultūra. Tad mano pirmoji, tačiau labai rimta, pažintis įvyko įsidarbinus ansamblyje „Lietuva", kai realiai pirmą kartą pamačiau Lietuvą, kaip šalį, šventes, kaip jos turėtų būti švenčiamos (o ne alaus festivalius ir muštynes), išmokau skirti tikras lietuviškas tradicijas nuo sovietų primestų.

Dabar, kai lietuvių tautinis menas deda pastangas atkurti tikro lietuvio identitetą, man garbė būti lietuve ir švenčių metu dėvėti rekonstruotą tikrą tautinį kostiumą. Nors asmeninio tokio pati ir neturiu.

- Ar dar veikia duetas su iliuzionistu Mantu Wizard? Kiek magijos yra jūsų gyvenime?

- Ši nuostabi tiek sceninė, tiek gyvenimiška draugystė tikrai nenutrūko. Tiesa, pastaraisiais metais mūsų duetą buvo galima išvysti tik ekskliuzyvinėse programose, kuriose Mantas Wizard rodo sudėtingus dėžių, kardų triukus.

Kadangi sceninių iliuzijų kūrime esu nuo vaikystės, nes daugelio akyse baletas dažnai identifikuojamas kaip superlengvas šokis, nors toli gražu taip nėra, magija netikiu. Remiuosi racionalumu, mokslu ir dėsningumu - ne stebuklais.