Ar gera gyventi Lietuvoje? Kuo mūsų šalis unikali? Kokios lietuvių savybės gražiausios? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo naujo patriotiško TV3 projekto “Myliu LT” prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, šou vedėja Livija Gradauskienė ir pirmosios laidos dalyvis Jurgis Didžiulis.
Iš niurzgėjimo jokios naudos
“Užtenka lietuviams save žudyti. Kiek mes galime kaišioti adatas sau po nagais? Nuolat verkiam ir verkiam. Manau, reikia atrasti savyje gerų dalykų, nepabijoti pasigirti tuo, ką turime, - “Respublikai” sakė laidos prodiuseris Samas. - Pažiūrėkite, ką kitos tautos iš savęs daro. Kinai atveža ir įkiša visam pasauliui kažkokio prasto maisto, italai pasaulį picomis apkloja. Kas ta pica? Batono gabalas. Laikas pagaliau ir mums pakelti galvą. Mes - ne blogesni už kaimynus ir kitų pasaulio kraštų gyventojus”.
S.Urbonavičiaus manymu, gamta Lietuvoje tokia, kokios pasaulyje seniai nebėra. “Laikas išdidžiai ir drąsiai pasakyti sau, kad irgi turime puikiausių dalykų. Lietuvos gamta - fantastiška. Ir ją reikia saugoti. Manau, kad ir žmonės čia - unikalūs. Apvažinėjau visą pasaulį ir tokios išprususios, išsimokslinusios tautos, kaip lietuviai, nemačiau. Mūsų intelekto lygis yra labai aukštas. Gaila, kad mes nemokame jo panaudoti. Užuot visą savo energiją sutelkę į gerus tikslus, išliejame ją visokiais piktais komentarais”, - apgailestavo naujosios laidos “Myliu LT” prodiuseris.
Anot Samo, lietuviams jau laikas persirgti viena baisia liga - viskas sau, giminėms, artimiesiems. “Turėtume suprasti, kad jei tik niurzgame ir atiminėjame, nieko ir neišeina... Reikia mokytis ką nors duoti ne tik saviems, bet ir savo šaliai”, - mano S.Urbonavičius.
Gyventi reikia dabar!
“Man gera gyventi Lietuvoje! - šypsosi televizijos laidų vedėja L.Gradauskienė. - Sakau tai nejuokaudama ir neironizuodama, nes įvykiai ar situacijos - politinės, ekonominės - ateina ir praeina. O žemė, kurioje mes gimėme, kurioje mūsų šaknys, visada mums yra ta pati ir vienintelė”.
Taip, kartais ji kaip ir daugelis iš mūsų paniurzga, kad čia šalta žiemomis. “Bet tai tik momentinės nuotaikos, kvaili paburbėjimai, kurie neturi prasmės. Gal gyvenantieji kitose šalyse burba, kad jiems per karšta?” - juokėsi L.Gradauskienė.
Ji pastebi - pozityvumo mums, lietuviams, trūksta. “Tiek visos tautos prasme, tiek kiekvieno asmens atskirai. Stiklinė yra pusiau pilna arba pusiau tuščia. Man ji - vienareikšmiškai pusiau pilna. Galbūt tokia mano prigimtis... Ir mane liūdina, kai žmogus mato tą pusę tuščios stiklinės. Aišku, savęs nepakeisi. Ir šio, ir ano požiūrio yra savi pliusai, savi minusai. Vis dėlto geriau matyti ką nors gera negu bloga.
Gyvenimas yra labai trumpas. Prasmingų, gerų, gražių momentų iš tikrųjų yra nedaug. Tie, kurie kasdien bėgame, dirbame, turime šeimą, daug rūpesčių, pabandykime suskaičiuoti, kiek kartų per metus matomės su gerais draugais, su kuriais kasdien nesusitinkame, nes darbai skirtingi. Suskaičiavę gautume niekingą skaičių: “-niolika” daugiausia. 20 sykių per metus - tiek mes skiriame savo draugams?..”
O kada džiaugsimės?
L.Gradauskienė dažnai stengiasi prisiminti posakį “Skink dieną”. “Atrodo, tų dienų milijonas, minučių milijardai, laiko į valias, viską spėsime. Dabar padirbėsime, pakentėsime sukandę dantis, o kai uždirbsime, pasistatysime namą, išeisime į pensiją, va tada ir pasidžiaugsime, pagyvensime. Žiauri klaida taip gyventi, nes viskas taip ir praeis - dirbsime pikti, nepatenkinti, nelaimingi, į minusą, tikėdamiesi, kad kažkas iš to bus. Bet mes į tą minusą ir gyvensime visą laiką...” - “Respublikai” sakė laidos vedėja.
“Reikia imti kiekvieną akimirką ir pasinaudoti jos gėriu. Jeigu yra darbo - gerai. (Šiais laikais ypač tai suprantame.) Jei dūkstantys maži vaikai išeikvoja visą sveikatą, kantrybę, nervus ir laiką, pamąstykime apie tai, kad jie tuoj užaugs. Juk kiekvienas mėnuo ką nors nusineša praeitin. Aišku, sunku taip pozityviai mąstyti. Sutinku, kad daug kas sakys, esą ką ji čia šneka, vaikai neturi ko valgyti, bet viskas tikrai priklauso nuo požiūrio. Jei atsitiko kas nors bloga, praeis - ateis kita, geresnė, diena”, - optimistiškai nusiteikusi L.Gradauskienė.
Visuomeninio dialogo būtinybė
J.Didžiulis mano, kad jei kiekvienas iš mūsų patikėtų, jog Lietuvoje galima gyventi gerai, jei kiekvienas stengtųsi, kad jo kieme, jo mieste būtų geriau, iš to galėtų gimti savotiškas nacionalinis judėjimas.
“Juk žmogus pats formuoja savo ateitį, savo realybę. Lietuviai yra gana užsispyrę ir tai jiems labai padeda, - įsitikinęs grupės “InCulto” lyderis. - Bet jie turi menkavertiškumo kompleksą - kad esame normalūs, ko nors verti žmonės, siekiame įrodinėti medaliais. Bet juk tauta prasideda nuo žmogaus, nuo šeimos, nuo daug mažesnių dalykų. Ne krepšinis, ne tamsi duona turėtų garsinti šalį, o geri, ypatingai jautrūs Lietuvos žmonės!”
Visuomeninė korupcija - kita problema, daranti lietuvius abejingus savo šaliai, mano J.Didžiulis. “Yra žmonių, kurie nesupranta, kaip save realizuoti. Jiems atrodo, kad save išreikšti reikia materialiais dalykais - “krūta” apranga, prabangia mašina ir dideliu butu. Jei žmogus tai turi, vadinasi, šį tą pasiekė gyvenime. Žmonės uždirba daugiau, negu turėtų, politikai irgi per daug skina... Viršų ima godumas, ima klestėti korupcija. Viskas turbūt dėl to, kad mūsų šiuolaikinė valstybė dar neišaugusi iš paauglystės, ji dar labai jauna...” - svarstė dainininkas.
Kaip pataisyti padėtį? “Tu negali tobulėti, kol nepripažįsti savo klaidų. Negalima kaltinti kitų, reikia pradėti nuo individo, nuo savęs. Manau, labai svarbu yra visuomeninis dialogas. Todėl džiaugiuosi, kad naujoji laida “Myliu LT” skatins patriotizmą, meilę savo šaliai. Gal kiek iš kičinės pusės, bet tai jau pradžia, ėjimas ta linkme. Ir tie žingsniai yra gerbtini”, - mano J.Didžiulis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"