Kokius filmus žiūri žvaigždės?

Violeta Baublienė, televizijos laidų vedėja, žurnalistė:

Man patiko filmai „Trumanas“, „Klubas“, „Komuna“. Taip pat žiūrėjau filmą „Eva nemiega“. Tai tikram kino gurmanui, kuris vertina kino kalbą, skirtas filmas. Filmo tema yra mums visai tolima, neaktuali, pasakoja apie Evos Peron nemirtingumą ir išliekamumą politinėje Argentinos sistemoje. Visgi filmą verta pamatyti dėl kino kalbos, nes ten maišoma dokumentika su vaidybinio kino elementais.

Žiūrėjau filmą „Noma - mano ideali audra“. Tai dokumentika apie geriausią pasaulio restoraną „Noma“. Nors aš su maistu nesu labai didelė draugė, bet man buvo įdomu pamatyti žmogaus filosofiją, kaip kinta žmogaus mąstymo genezė, ką reiškia būti pirmam pasaulyje.

Dar mačiau filmą „Kai nuvirsta medis“. Jis kalba apie baskų tradicijas, šeimos tradiciškumo išsaugojimą, kartų konfliktą. Mentaliteto prasme tai labai mums artimas filmas. Tai pat man patiko danų filmas „Komuna“. Šio filmo tema labai įdomi. Ten pasakojama apie tai, kaip brandūs žmonės susigalvoja paįvairinti gyvenimą ir gavę didelį palikimą bando gyventi bendrai, kitaip sakant, įsteigia komuną.


Rimantas Bagdzevičius, aktorius:

Žiūrėjau filmą „Klanas“, bet jis man nepatiko, pasirodė ganėtinai plokščias. Tačiau man patiko filmas „Dama furgone“. Tai Jungtinės Karalystės filmas, kuris buvo nominuotas „Auksiniam gaubliui“. Filmas tikrai puikus, jame fantastiškai vaidina aktorė Megi Smit (Maggie Smith). Man tai buvo atradimas. Nors šis filmas priskiriamas komedijos žanrui, aš jį pavadinčiau psichologiniu trileriu. Visada džiaugiuosi atradęs psichologinę dramą, psichologinį filmą.

Žiūrėjau filmą „Komuna“, bet jo žiūrėti nebaigiau. Į socialines problemas nagrinėjančius filmus aš žiūriu kaip į tiriamąją dokumentiką. O man ji nepatinka. Lygiai tą patį galvoju ir apie filmą „Klanas“. Žinau, kad filme yra restauruoti 20 metų senumo Argentinos įvykiai, bet šiuo metu man labiau norisi gilintis į žmogaus vidinį, o ne socialinį gyvenimą. Taip pat verti dėmesio filmai „Tūkstantis ir viena naktis“, „Epitafija“, „Belgika“, „Lyderio vaikystė“ ir „Nuotaka“.


Nijolė Narmontaitė, aktorė:

Mane labai sužavėjo filmas „Nuotaka“. Tai nepaprastai poetiška juosta su itin išraiškingais aktoriais. Aišku, filmas gana nuspėjamas, nes ten yra meilės trikampis, bet tai tikrai poetiškas filmas.

Dar norėčiau išskirti „Omarą“. Tikrai labai keistas, daug vietos fantazijai paliekantis filmas. Jis pasakoja apie viešbutį, kuriame žmonės būtinai turi įsimylėti, antraip jie bus paverčiami į gyvūną. Nežinau, kokios fantazijos turi būti žmogus, nes tokių dalykų tik prisapnuoti gali. Šis filmas kaip iš sapnų pasaulio.

Taip pat patiko juosta „Vyrai ir viščiukai“. Tai juodoji komedija, aktoriai vaidina drąsiai ir pats filmas padarytas su fantazija. Taip pat man gerą įspūdį padarė filmas „Klanas“. Nors nesu mėgėja tokių filmų, kur grobiami žmonės, daug brutalumo, tačiau pagrindinis aktorius vaidino puikiai. Man patiko ir filmas „11 minučių“.


Živilė Vaškytė-Lubienė, televizijos laidų vedėja, žurnalistė:

Man įstrigo filmai „Kerol“ ir „Gyvatės apkabinimas“. Tai skirtingi, bet savaip įtraukiantys filmai. „Kerol“ yra daugiau jausmingas filmas. Jis kalba apie uždraustą meilę ir tai, kaip žmonės bando kovoti su prigimtimi, bet to padaryti nepavyksta ir ką tenka patirti dėl to.

Filme „Gyvatės apkabinimas“ rodoma, kaip baltieji mokslininkai su vietiniais šamanais keliauja po Amazonės džiungles, kaip išsiskiria jų vertybės, nes mokslininkai nori kažką rasti, paimti, išsivežti, o šamanai pasakoja apie pasaulį, jiems duotas žinias, kad viskas susiję su dievais, su siela. Šis filmas turi gilesnę prasmę. Šio filmo peržiūroje salė buvo pilna, vadinasi, žmonės ieško dvasingesnių dalykų, kitokių potyrių, ne tik į komedijas eina. Taip pat verti dėmesio filmai „Omaras“, „Didesni purslai“ su aktore Tilda Svinton (Tilda Swinton), „Kalnai gali pasislinkti“, „Nuotaka“ ir „Komuna“.

Parengta pagal priedą „TV publika“