Vasario 24 dieną Estija mini Nepriklausomybės dieną. Su Estija mus sieja bendra istorija, panašus klimatas, geografinė padėtis, bendri rūpesčiai ir džiaugsmai. Taip pat lietuvius ir estus vienija pomėgis žiūrėti televiziją. „TV publika“ klausė Estijos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje Jo Ekscelencijos Tomo Kuko (Toomas Kukk), kokį Estijos įvaizdį formuoja lietuviškos televizijos.
- Ar Lietuvos televizijos visada prisimena svarbius Estijos istorijos įvykius? Tokius kaip Estijos nepriklausomybės diena ir kitos svarbios istorinės datos?
- Vasario 24 dieną Estija švenčia Nepriklausomybės dieną. Dar pamatysime, kiek ši data bus atspindėta lietuviškose televizijose ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Žinoma, aš dalyvavau Lietuvos nepriklausomybės dienos minėjime, kuris vyko vasario 16 dieną Lietuvos prezidentūroje. Tai puiki kasmetinė ceremonija, kurios metu visų trijų Baltijos šalių vėliavos iškeliamos priešais Lietuvos prezidentūrą. Estijoje mes turime panašią tradiciją. Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės dienų proga nacionalinės institucijos iškelia šalių vėliavas. Manau, tai yra gražus abipusės pagarbos ženklas.
- Kaip manote, kiek aktuali yra bendra Baltijos šalių istorija? Kas dar vienija Lietuvą ir Estiją?
- Baltijos šalių, įskaitant Latviją, istorija per paskutinius šimtą metų klostėsi labai panašiai. Visos Baltijos šalys 1918 metais paskelbė nepriklausomybę ir apie dvidešimtį metų buvo nepriklausomos. Vėliau, pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Ši okupacija tęsėsi beveik penkiasdešimt metų. Dabar mes - vėl laisvos šalys. Neabejotinai istorija yra svarbi. Ją reikia prisiminti, tačiau svarbu galvoti ir apie ateitį. Visada tarp artimiausių kaimynų ir draugų iškyla klausimų, dėl kurių reikia priimti bendrą sprendimą, rasti kompromisą. Šiandieną svarbūs klausimai yra geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ , elektros rinkos integracija, Europos Sąjungos klausimai. Galbūt per dvidešimties ar penkiasdešimties metų laikotarpį klausimai pasikeis, bet svarbiausia, jog vis vien išliksime kaimynais ir, tikiuosi, toliau bendradarbiausime.
- Ar yra kokių nors stereotipų apie Estiją ir estus? Ar iš tiesų estai yra lėto būdo, melancholiški ir gyvena kiek geriau negu lietuviai?
- Mes turėtume surengti šimto metrų bėgimo varžybas, tada milisekundžių tikslumu pamatytume, kas yra greitesnis, o kas lėtesnis. Dažnai Lietuvos žmonės sako, kad estai yra labiau pragmatiški, apskaičiuojantys, racionalūs. Galbūt estai yra mažiau kalbūs negu lietuviai. Tačiau, jeigu lygintume su marokiečiais, manau, estai ir lietuviai yra gana panašūs.
O kad estai gyvena geriau, nemanau. Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinė mėnesinė alga Estijoje yra šiek tiek didesnė negu Lietuvoje, kiti tyrimai rodo, kad žmonių perkamoji galia Lietuvoje didesnė negu Estijoje. Aš esu pirkėjas, kuris apsiperka ir Lietuvoje, ir Estijoje, tad galiu pasakyti, kad nejaučiu didelio skirtumo. Gyvenimo sąlygos abiejose šalyse panašios.
Visos mūsų problemos yra panašios. Tačiau kai kur tiek estai, tiek lietuviai galėtų patobulėti. Mes esame per daug savikritiški. Estijos žiniasklaidoje skelbiama labai daug neigiamos informacijos. Net Estijos prezidentas susierzinęs dėl to, kad iš Estijos žiniasklaidos gali pamanyti, jog viskas Estijoje labai blogai: visur kitur - Latvijoje, Lietuvoje, Švedijoje, Ispanijoje - žmonės gyvena geriau negu Estijoje. Manau, greičiausiai lietuviai turi panašų mentalitetą.
Aišku, yra daugybė dalykų kuriuos būtų galima patobulinti. Žiūrint iš netolimos istorinės perspektyvos, griuvus Sovietų Sąjungai, mes turėjome tą pačią pradinę padėtį kaip Ukraina ir kitos centrinės Azijos šalys. Kaip matome, Ukraina vis dar tebėra tarp Vakarų ir Rytų, jau nekalbant apie kitus buvusios Sovietų Sąjungos regionus. Mes turėtume būti patenkinti, didžiuotis savo šalių plėtra, turėtume būti didesni optimistai ir patriotai.
- Kalbant apie televiziją, kokias laidas, serialus žiūri estai? Ką renkatės jūs?
- Per estiškas televizijas su šeima žiūrime serialą „Tūkstantis ir viena naktis“, pasakojantį apie Sultoną Nuostabųjį. Kartu taip pat žiūrime kriminalinius serialus, tokius kaip „Midsomerio žmogžudystės“, „CSI. Kriminalistai“, „Kaulai“. Estijoje populiaru žiūrėti „Eurovizijos“ nacionalines atrankas ir pramogines laidas, kuriose žinomi žmonės, aktoriai ir net politikai atlieka popmuzikos kūrinius arba varžosi šokių konkursuose.
- Visi šie serialai yra tarptautiniai, todėl juos galima pažiūrėti tikriausiai bet kur pasaulyje. O ar estai turi savo kūrybos serialų ir filmų? Galbūt galėtumėte rekomenduoti kelis estiškus filmus?
- Baltijos ar Skandinavijos šalių televizijoms daug lengviau ir tikriausiai labiau apsimoka nusipirkti amerikietiškų ar angliškų filmų negu rodyti baltiškus ar skandinaviškus. Manau, užsienio serialai ir realybės šou pritraukia kur kas didesnes žiūrovų auditorijas negu originali produkcija. Deja, nėra itin daug estiškų filmų Lietuvoje ar lietuviškų filmų Estijoje, kurie būtų rodomi televizijose. Tačiau tikrai yra puikių estiškų filmų, kuriuos verta pamatyti. Rekomenduoju pažiūrėti estiškus filmus „Vardai marmure“ („Names in Marble“), „Estiški grybavimo ypatumai“ („Mushrooming“), „Gyvieji paveikslai“ („Living Images“), „Čia mes esame!“ („Here we are!“).
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“
