1 nuotr.
Neda Malūnavičiūtė, džiazo vokalistė, fleitininkė:
Dabar labai madinga sakyti, kad neturi televizoriaus, bet mano namuose televizorius yra. Negalėčiau teigti, kad televizorius mano gyvenime užima labai svarbią vietą, tačiau aš ten tikrai atrandu dalykų, kurie man įdomūs. Kitas klausimas, kokio apskritai lygio yra televizinė produkcija.
Aš esu LRT, LRT Kultūros kanalų gerbėja. Labai mėgstu pasižiūrėti detektyvinius serialus. Žiūriu danų detektyvą per TV1, taip pat man patiko ir amerikiečių serialas „Kortų namelis“. Serialo „Kortų namelis“ labai laukdavau. Man buvo įdomu. Bet tai nereiškia, kad aš nuolat sėdžiu prie televizoriaus ir žiūriu viską iš eilės.
Žiūriu muzikinį kanalą „Mezzo“, nes ten yra ir klasikinės muzikos, ir džiazo. Džiaugiuosi, kad LRT yra daug laidų apie kultūrą, meną, apie dalykus, kurie mane labiausiai domina. Man patinka istorinės laidos, pavyzdžiui „Istorijos detektyvai“. Neseniai pradėjo rodyti E.Mildažytės laidą „Lietuvos kolumbai“. Tai puiki, tiesiog nuostabi žurnalistinė laida. Pasižiūriu „7 Kauno dienas“ apie tai, kas vyksta Kaune. Seku laidą apie architektūrą „Stop juosta“. Yra tikrai labai daug laidų, iš kurių sužinau daug įdomaus apie tai, kas vyksta šalia.
O komerciniai kanalai rodo labai senus, matytus, lengvus, pigius holivudinius filmus, kuriuose nėra nei prasmės, nei esmės. Man geras filmas yra tas, kuris turi mintį, yra filosofinis, turintis gerą siužetą, kuriame vaidina geri aktoriai. Tokių filmų komercinėse televizijose labai reikia paieškoti.
Nesuprantu, kodėl televizijos rodo socialines laidas, kur žmonės vieni kitus muša, spjaudosi vieni ant kitų. Kam pakartotinai transliuoti, kaip žmonės užvožia vienas kitam? Kam tokius momentus kartoti? Nepagaunu šitos filosofijos, nes mane tokie vaizdai šiurpina. Labai daug agresijos, muštynių, karų. Ištisai rodomi kriminalai. Net ir žinios aptaria beveik vien kriminalinius įvykius. Ten nėra nė vienos teigiamos naujienos, nė vienos. Tik pasakojama, kaip valdžioje kažkas apsivogė, kaip kas ką nužudė, apvogė. Žiūrovai bombarduojami blogomis žiniomis. Ar taip daroma, kad žmonės būtų kuo piktesni, agresyvesni?
Nesuprantu ir šou programų. Aišku, ir aš pati dalyvavau laidoje „Gero vakaro šou“, bet ten būdama pasijutau labai nejaukiai. Manau, dažniausiai šou programos yra labai žemo humoro lygio, jose daug tyčiojimosi, kičo, vidutinybių demonstravimo, pseudožvaigždžių aukštinimo. Neva tai tiesos ieškojimas šmaikščiu būdu, bet iš tikrųjų tai tik prastų dalykų viešinimas. Aš beveik visada, kai įkišu koją į televiziją, po to jaučiuosi praradusi energiją, tarsi vampyrai būtų išgėrę mano kraują... Nes ten viskas yra netikra, padaryta, sugalvota, kad tik būtų kuo didesnis tempas, kuo daugiau mirgėtų, blizgėtų...
Specialiai pažiūrėjau naują realybės šou, nes tam, kad galėtum kritikuoti, reikia matyti. Tai tas šou irgi yra eilinis beprasmis reikalas. Realybės šou mane liūdina. Juose nėra nieko meniško, kokybiško, prasmingo. Visi žvaigždžių duetai, anekdotų laidos yra visiškai kvailos, žeminančios. Ar manoma, kad žiūrovas yra toks kvailas? Aš užkabinu kartais akį eidama per kanalus ir pažiūriu įvairias laidas, bet neprasmingų laidų žiūrėti man neleidžia ambicija.
Aišku, „X Faktorius“ dar yra gana įdomus projektas. Ir man įdomu jį pasižiūrėti, nes aš esu dainininkė, bet visi kiti muzikiniai projektai yra labai prasti. Pagrindinis akcentas yra visai ne ten, kur reikia. Visos komisijos ir jų šabloniniai pasisakymai nusibodę. Galų gale komisijose sėdi absoliučiai kompetencijos neturintys žmonės. Graudu.
Aš esu labai nusivylusi visais komerciniais kanalais, nes jiems rūpi ne intelektas, ne žmogaus lavinimas, o pinigai. Televizijos stengiasi pritraukti kuo daugiau žiūrovų, kad reitingai būtų didesni. Orientuojasi į mases. Mano, kad, jeigu laida yra tokia, kur reikia pasukti galvą, ir ji nežiūrima, tai neįdomi laida. Bet su šitokiu šūkiu tauta bus nubukinta ir paversta visiškai nemąstančia.
Reikia edukuoti žmones, leisti patiems mąstyti. Komerciniai kanalai tik kiša pigų kaulą žiūrovams, o šie kaip šuniukai jį vis apgraužia. Tuo visu televiziniu blizgesiu, netikrumu, falšu ir patosu aš nebetikiu. Tas netikrumas laidose, režisūra plika akimi matosi.
Matosi, kad tai nesąmonė. Baisus dalykas yra dirbtinumas. Ir dar labai liūdna dėl to, kad lietuviai tikrai yra kūrybingi, bet tos kūrybos nematyti.
Lietuviai sukurtų tų laidų, bet tos laidos gali būti ne tokios lengvos ir paprastos. Pavyzdžiui, LRT Kultūros kanale atsirado A.Rožicko laida „Stambiu planu“. Tas pats Rožickas, kuris visą laiką buvo juokingas šoumenas, sugalvojo laidą, kurioje stovi du foteliai ir žmonės šnekasi. Aš visas laidas žiūriu. Tas pusvalandis su pašnekovu, kurį jis pasikviečia, labai greit prabėga. Ir jo pašnekovai labai įdomūs. Ir jie ne tai, kad pletkina, koks Karbauskis š... gabalas, o kalbasi apie viską, filosofuoja. Ir tai yra taip įdomu paliesti žmogaus vidų, ką jis galvoja iš tikrųjų... Ten daugiau tikrumo.
Bet nusipirkti kokį nors laidos formatą iš užsienio yra daug paprasčiau. Nereikia daug galvoti. Čia susiduriame su nemąstymu. Tuo ir vadovaujasi komerciniai televizijos kanalai. Daro viską pigiai, greitai, nemąstydami. Visa mūsų televizija yra vienas didelis „McDonald’s“. Tai yra konvejerinis produktas nemąstantiems žmonėms. Norėtųsi, kad būtų atvirkščiai...
Parengta pagal priedą „TV publika“
