Kaip veikia kultūrinės propagandos nuodai?

Kultūrinės laidos veikia subtiliau

Pasak filosofo, poeto Vytauto Rubavičiaus, atsakyti į klausimą, ką daryti tiems žmonėms, kurie yra neabejingi rusiškai kultūrai ir jaučia sentimentus rusiškiems filmams, bet nenori būti paveikti rusiškos propagandos, tikrai sunku. „Su propaganda susiję ir valstybingumo palaikymo dalykai, ir nacionalinio tapatumo tvirtinimas, ir nacionalinės kultūros sklaida. Yra tam tikros propagandos rūšys - agresyvi propaganda, kultūrinė propaganda, demokratijos plėtros propaganda, turinti tam tikras ideologijas, ir kiti dalykai“, - teigia V.Rubavičius.

Anot filosofo, kultūrinės laidos nėra tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti: „Pats subtiliausias propagandos veikimas ir yra tada, kada ji sklinda įvairiais kultūros pavidalais, kada propaganda nėra tiesmukai, tarsi prikišamai diegiama, pilama į ausis ir akis, bet formuojamas santykis su tam tikrais lemtingais pasaulio įvykiais. Pasižiūrėkime, kiek reikšmingų Rusijos kultūros veikėjų staiga ima palaikyti Krymo atplėšimą. Sunku kultūros programose atskirti tuos turinius. Juk mes kultūros veikėjus, kuriuos matome kino filmuose, gerbiame ir pasiduodame jų įtaigai.“

Rusiškus kanalus reikia drausti

Ir kaip čia konkrečiai elgtis? „Mes tokio sieto, kad galėtume pelus nuo grūdų atskirti, neturime, tačiau imtis veiksmų prieš Rusijos vykdomą propagandą, kurią ji aiškiai pripažįsta, būtina. Lietuva neturi užmerkti akių ir turi ieškoti būdų, kaip nuo jos gintis“, - tvirtina V.Rubavičius.

O ką daryti tokiais atvejais, kai lenkiški kanalai rodo laidas apie tai, kad Vilnius priklauso Lenkijai, ar tokias laidas taip pat reikėtų uždrausti? V.Rubavičiaus teigimu, reikėtų perspėti žiūrovus netgi apie Lenkijos transliuojamas antilietuviškas programas, tačiau reikėtų suvokti ir tai, kad į Lenkiją orientuojamės kaip į strateginį partnerį, tačiau suprantame, kad Lenkijoje yra įvairių socialinių grupių, reiškiančių įvairias nuomones.

Anot filosofo, suvokiame ir tai, kad amerikietiškų ar britiškų kanalų pasišaipymai iš Lietuvos nėra tų žiniasklaidos kanalų pozicija: „Tai tam tikrų darbuotojų laisvos humoristinės valios apraiškos. Su lenkais, amerikiečiais ar britais esame vienos sąjungos nariai ir galime susikalbėti. Jeigu turėtume didesnę žiniasklaidos kultūrininkų grupę, galėtume taip pat sėkmingai pasišaipyti. O Rusija yra pareiškusi, kad su mumis ir visais Vakarais kariauja karą.“

V.Rubavičius pritaria nuomonei drausti rusiškas programas: „Manau, kad kai kuriuos kanalus ir tokias atvirai melagingas programas, kokių buvo „1 Baltiskij“ kanale, reikia uždrausti. Jeigu žmonės nesuvokia, kaip bendrauti su kaimyninėmis valstybėmis, vadinasi, kai ką reikia ir uždrausti.“

Rusiją paversti priešu - kvailystė

Politologo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, Kauno technologijos universiteto dėstytojo Algio Krupavičiaus teigimu, visi įvykius ar reiškinius interpretuoja savaip: „Kiekviena šalis pateikia savas vykstančių procesų versijas, žvelgia pro savo interesų prizmę. Interesai nėra neutralus dalykas. Jie visuomet šališki, dėl to reikia atsirinkti, bet egzistuoja tam tikri principai, kas elgiasi demokratiškai, atitinka tarptautinę teisę ar jos neatitinka. Laisvė, demokratija, žiniasklaidos objektyvumas - yra labai svarbios vertybės.“

Kita vertus, šiuolaikiniame pasaulyje, anot A.Krupavičiaus, būti šimtu procentų objektyviam neįmanoma: „Visus veikia interesai. Lygiai taip pat valstybių elgesys yra grindžiamas interesais, baimėmis. Matyt, vienas iš dabartinės Lietuvos laikysenos variklių yra istorinė baimė dėl galimų Rusijos veiksmų Baltijos šalių atžvilgiu. Informacinė propaganda, ypač konfrontacinius elementus, paprastai sustiprina.“

Pasak A.Krupavičiaus, visko, kas rusiška, bijoti neverta: „Rusai, kaip tauta, tikrai yra didelė, įdomi, įnešusi nemenką indėlį į pasaulio ir Europos kultūrą, - tai rusiška literatūra, dailė ir baletas, ir taip toliau. Ir ne tik. Rusija yra pakankamai didelė ir reikšminga valstybė šiuolaikiniame pasaulyje ir ją ignoruoti, paskelbti priešu būtų, švelniai tariant, kvailystė.“

Reikia drausti ne viską

LRT tarybos pirmininko, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto profesoriaus habilituoto daktaro Žyginto Pečiulio teigimu, ne Europos Sąjungos šalyse pagamintos rusiškos produkcijos ribojimas yra susijęs su Lietuvos įstatymų pažeidimu: „Čia dar nėra faktas, vyksta tyrimas. Vadinasi, kalbama, kad bus draudžiama ne visa rusiška produkcija, bet tik jos dalis. Ypač informacinėse laidose skleidžiama propaganda, pažeidžianti Lietuvos įstatymus, dezinformacija, kurstoma neapykanta kitoms tautoms ir netgi karo propaganda.“

Ž.Pečiulio teigimu, žmonės neretai informacijos neatsirenka ir į ją kritiškai nežiūri: „Iki šiol buvau gana optimistiškai nusiteikęs manydamas, kad nereikia riboti, kad demokratinėje visuomenėje pats žmogus gali atsirinkti, bet, kaip matome, kartais taip ir neįvyksta. Dalis visuomenės nepasirenka įvairių informacijos šaltinių. Lietuvoje mūsų piliečiai gyvena užsienio propagandos veikiami ir nežino, nesidomi, kas vyksta Lietuvoje, ir visuomenė pradeda nesusišnekėti.“

LRT tarybos pirmininko teigimu, reikia kovoti su dalykais, peržengiančiais ribas: „Galime diskutuoti apie nacizmą, kuris nebuvo labai geras, sukėlė karus, išžudė ištisas tautas, bet galbūt jis davė kažko gero ir naujo, tačiau kas kita yra skleisti melą. Prisiminkime Sausio 13-osios įvykius. Mes žinome, kas tada vyko, o kai vėl yra pateikiama šlykščiausia propaganda, demagogija ir šmeižtas, ar mes tai turėtume pateikti kaip žodžio laisvę, kaip demokratinę diskusiją? Manau, kad ne.“ 

Parengta pagal priedą „TV publika“