Įvyko filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“ įžanginė peržiūra

Filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“ istorija paremta tikrais įvykiais. Nemažai jų – iš nusikalstamo pasaulio, klestėjusio Laikinojoje sostinėje. Vieni aktoriai žino realius prototipus, kiti tyčia nesigilino ir kūrė savo herojus. Tai jiems pavyko puikiai: charizmatiški jaunosios kartos aktoriai vaidina įtaigiai, neperspausdami, nedarydami dramatiškų pauzių. Jie sukūrė personažus, kuriuos žiūrovai greitai pamėgs.

Kriminalinėje dramoje vaidinančiam Simonui Storpirščiui patinka, kad filmas sukurtas pagal tikrus faktus. „Kai pats esu žiūrovas, paprastas užrašas apie tikrus įvykius filmo pradžioje labai daug duoda. Iškart įdomiau žiūrėti“, – sako jis.

„Tie personažai yra tikri. Jau per pirmą filmavimo pamainą išaiškėjo, kad taip yra buvę Kaune“, – teigia vieną ryškiausių vaidmenų sukūręs Šarūnas Datenis. 

Filmo istorija pasakoja apie vaikystės draugų chebrą, kuri išauga į pavojingą, turtingą, įžūlią, nevaldomą Vartiklių gaują. „Jie yra tokie kiemų muškėtininkai. Vienas už visus, visi už vieną. Nestukalins. Niekada neišduos. Jie kartu nuo vaikystės. Tu gauni draugą ir žinai, kad daugiau tokių nebus“, – apie savo ketveriukę kalba aktoriai.

Artūras Murauskas ir Robertas Lenartavičius vaidina brolius, nors vizualiai yra visiškai nepanašūs. „Bet gal brolis – nuo kito tėvo? Svarbu ne fizinis  panašumas, o dvasinis ryšys“, – sako Robertas.

„Aš esu tų keturių žmonių smegenys ir sąžinė, – pasakoja S. Storpirštis. – Šarūnas – smogikas. Ir smaugikas. O broliai – kaip dvi rankos.“ „Aš gal labiau kairė, ne tokia vykusi“, – šypteli A. Murauskas. „O aš norėčiau būti gaujos bosas, bet esu tik vykdytojas“, – sako Robertas.

Televizijos žiūrovams A. Murausko veidas gerai pažįstamas iš telekomunikacijų bendrovės reklamų. Kino teatro salėje nuskamba juokas, kai scenarijus pakiša Artūrui frazių, susijusių su telefonais. O ir šiaip jis – gana juokingas personažas. Kas dar sugalvotų išsiskalbti nusikaltėlio kaukę? Kita vertus, A. Murausko veikėjui tenka ir žiaurių patirčių, tarkime, pakabėti lifto šachtoje žemyn galva.

„Kai filmavome tą sceną, iš pradžių šiek tiek buvo baimės, bet kai įsitikinau, kad viskas yra saugu, tapo visai nebaisu, teko pridėti vaidybos“, – pasakoja A. Murauskas.

Daug dėmesio filme skiriama fatališkai blondinei, kurią vaidina Agnė Šataitė. „Šis vaidmuo – daugialypis, su tragizmo ženklu. Ta jauna moteris gyvena su kauke. Jai gyvenimas – kaip vaidinimas. Viskas vyksta pagal pačios susikurtas taisykles. Ji bando prisitaikyti, siekia būti su įtakingais, turtingais vyrais. Tačiau ji nėra laisvas žmogus“, – pasakoja A. Šataitė.

Šios veikėjos namais filme tapo vienas Kauno restoranų, kuriame praėjusio šimtmečio pabaigoje iš tiesų rinkdavosi gangsteriai ir kurdavo savo purvinus planus. „Ne viename filmo epizode esu prie milžiniško židinio. Tos scenos turi kažką mistinio. Toks tarsi Twin Peakso miestelis“, – šypsosi Agnė.
Filmo įvykiai vystosi praėjusį šimtmetį, bet jie perkelti į šių dienų atmosferinį lauką. „Tuo metu, kai tai iš tiesų vyko, viskas atrodė gerokai slogiau. Ir tie, kurie ateis į šį filmą, neturėtų pernelyg žavėtis herojais. Istorija parodo, kad likimai jų – tragiški. Už draugystę tenka susimokėti, ir ne tais prisiplėštų pinigų lagaminais“, – pasakoja aktoriai.

Visi jie į šį filmą atėjo iš skirtingų teatrų, serialų. „Bet mes turėjome gerą vadą – režisierių Ramūną Rudoką, kuris subūrė ir davė tokios laisvės, kad dirbti buvo labai gera“, – teigia aktoriai.

Nelieka skolingas ir režisierius. „Didžiuojuosi žmonėmis, su kuriais teko statyti šį filmą. O viską parodys kino teatrų kėdės. Jei filmo pasižiūrėti ateis Andrius Mamontovas, reiškia – pavyko“, – juokiasi R. Rudokas.