respublika.lt

Ištvanas Kvik: tautos stiprybė jos išskirtinume (4)

2021 rugpjūčio 23 09:30:14
GYPSY FEST organizacinis komitetas

Pastarieji metai Lietuvos ir pasaulio atlikėjams buvo itin sudėtingi. Koronaviruso pandemija užvėrė koncertų salių duris, todėl teko ilgam pamiršti apie susitikimus su klausytojais ir žiūrovais. Pasauliui po truputį mokantis gyventi su virusu, į susitikimus renginiuose vėl kviečia žinomi Lietuvos atlikėjai. Ne išimtis - Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas, ansamblio „Sare Roma" vadovas Ištvanas Kvik. Jis su bendraminčiais šiemet Vilniuje rengia tarptautinį festivalį GYPSY FEST 2021. I.Kvik sutiko mūsų skaitytojams papasakoti apie tai, kaip koronavirusas pa-lietė jo šeimą bei tai, ką reiškia organizuoti renginius pandemijos metu.

×
nuotr. 3 nuotr.
Ištvan Kvik, GYPSY FEST. Jurgos Anusauskienės nuotr.

 

 

- Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai jau pripratę, kad balandžio mėnesį sostinę drebina spalvinga GYPSY FEST eisena, kuri tradiciškai rengiama minint Tarptautinę romų dieną. Šiemet įprastos šventės teko atsisakyti?

- Deja, tačiau pasaulinė pandemija padiktavo savo sąlygas. Ir taip jau dvejus metus iš eilės. Pernai taip pat renginį teko atidėti ir šventė buvo surengta rugsėjo mėnesį. Taip pat bus ir šiais metais. Lietuvoje daugėja imunitetą koronavirusui turinčių gyventojų dalis, tad tikimės, kad rugsėjį ren-giniai lauke galės vykti lauke, o tai reiškia, kad romų kultūros festivalis GYPSY FEST taps spal-vinga Vilniuje rengiamos Tautų mugės dalimi.

- Pandemijos laikotarpiu planuoti renginius, ko gero, nėra lengva?

- (juokiasi) „Nėra lengva" - gana švelniai pasakyta. Neslėpsiu, situacija labai sudėtinga. Kartais su kolegomis prisimename laikus, kai dar nežinojome apie naująjį virusą. Tuomet taip pat kildavo įvairių sunkumų, organizuojant renginius nuolat tenka spręsti iškilusias krizes. Tačiau jeigu kas tik atsuktų laiką atgal... Taip, kokiomis sąlygomis tenka dirbti šiandien, yra nepalyginamai sudė-tingiau. Labiausiai stabdo nežinomybė. Ne tik, kaip elgsis virusas, bet ir kokiomis sąlygomis mes gyvensime. Galima suplanuoti renginį, o po mėnesio ar kelių savaičių paaiškėja, kad jam jau tai-komi kitokie ribojimai, taisyklės. Tai iš tiesų apsunkina darbą.

- Pikta dėl to, kad taip ilgai teko gyventi be renginių, o dabar ir vėl neaišku, koks bus jų li-kimas, jeigu dalyvauti galės tik Galimybių pasus turintys gyventojai?

- Visuomet dėl visko galima kaltinti valdžią, tačiau aš manau, kad visų svarbiausia - mūsų sveika-ta. Koronaviruso pandemija mus palietė ne tik per televizijos ekranus. Mano mama sirgo labai sunkia koronaviruso forma. Šį pavasarį, kai pasiskiepijau, virusas aplankė ir mane. Prireikė net medikų pagalbos. Tad šie metai man tik dar kartą priminė, koks yra trapus mūsų gyvenimas. Kiekviena akimirka - aukso vertės. Turime branginti jas ir stengtis kiekvieną dieną išnaudoti gy-vendami ją taip, kad jaustumės, jog esame iš tiesų gyvi. Todėl aš esu pasiruošęs įgyvendinti visus Vyriausybės nurodymus, kurių prireiks užtikrinti, kad mūsų šventės dalyviai ir svečiai jaustųsi ir būtų saugūs. Juk tik taip galėsime vieni kitiems pažadėti, jog susitiksime ir kitais metais.

- Festivalis Vilniuje vyks jau penktąjį kartą. Kuo šiemet stebinsite miesto svečius ir koncerto dalyvius?

- Man atrodo, kad šiemet pats renginys yra didžiulė dovana ne tik klausytojams ir žiūrovams, bet ir mums patiems, atlikėjams. Esame išsiilgę scenos, išvarginti šių sudėtingų metų. Todėl džiau-giamės, kad vėl galėsime pakviesti visus į spalvingą čigonišką festivalį. Su kiekvienais metais jis vis auga. Tai mus labai džiugina.

Šiemet festivalis vyks trimis etapais: rugsėjo 17-ąją surengsime konferenciją Seime, rugsėjo 19-ąją, sekmadienį, 13:00 -16:00 žygiuosime spalvingoje muzikalioje ir linksmoje eisenoje nuo Ro-tušės a. iki Katedros a., prisijungsime prie Tautų mugės, Gedimino pr. ateisime iki Kudirkos a., kur Tautų mugės scenoje pasirodys romų bendruomenės kolektyvai, o vakare A.Mickevičiaus bib-liotekos kiemelyje Trakų g. specialiai pastatytoje scenoje vyks Grand koncertas. Šiemet pažadame dar daugiau čigoniškų ritmų, dar daugiau emocijų ir žinoma, siautulingų šokių. Koncerte turėtų pasirodyti Lietuvos klausytojų mylimi atlikėjai, tokie kaip  Merūnas Vitulskis, Inga Valins-kienė, Rytis Cicinas, Irena Starošaitė, Žvagulis Žvagulis, Vidas Bareikis, Birutė Dambrauskaitė, Katažyna Zvonkuvienė, Aleksandras Ivanauskas-Fara ir kiti. Taip pat pasirodys mūsų svečiai iš Latvijos, Estijos, Slovakijos ir net Moldovos.

- Kasmet visuomenei siunčiate žinutę, pristatydami festivalio šūkį. Koks jis bus šiemet?

- Festivalio šūkis - labai svarbi jo dalis. Nes tai nėra tik šventė , tai socialinę misiją įgyvendinan-tis renginys. 2019-aisiais sakėme: „Romas- ne džinas!" ir taip kvietėme susipažinti su romų tauta, nevengti, nesibaiminti romų. 2020-aisiais skelbėme - „Be etikečių!", taip kviesdami neklijuoti prie tam tikrų žmonių ar tautos etikečių. Šiemet sakome - „Skirtingos tautybės - vienodos verty-bės!", norėdami parodyti, kad esame vienos valstybės piliečiai, esame vienos žemės gyventojai. Man asmeniškai didžiulė garbė, kad prie šių metų šūkio skleidimo prisideda daug žinomų Lietu-vos žmonių, kuriuos galima pamatyti žvelgiant iš renginio plakato. Kiekvienas jų didžiuojasi savo tautybe ir skelbia, jog net ir būdami skirtingų tautybių, esame vienodų vertybių. Veikdami kartu galime pasiekti daugiausia.

- Tautiškumo tema pastaraisiais metais itin aktuali. Šiuo metu Lietuva išgyvena nelegalių migrantų krizę. Kaip į ją žvelgiate Jūs?

- Manęs daug kas klausia apie nelegalius migrantus ir jų situaciją šalyje. Ir aš, būdamas tėvu, pui-kiai suprantu jų siekį ieškoti saugios vietos sau ir savo vaikams. Manau, svarbiausia, kad nebūtų pažeidžiamos žmonių teisės ir nebūtų pažeidžiami įstatymai. Tačiau nenorėčiau lyginti jų situaci-jos su romų integracijos procesais. Nes tai skirtingi dalykai. Mes, romai, gyvenantys Lietuvoje, kaip ir bet kuri kita tauta, esame Lietuvos Respublikos piliečiai. Todėl labiausiai skauda, kai bū-dami tos pačios šalies pilnaverčiai nariai, susiduriame su atstūmimu, žeminimu, mūsų nenori pri-imti į darbą, į mus kreivai žiūri kaimynai.

Aš Lietuvoje gyvenu visą savo gyvenimą, esu trijų vaikų tėtis ir jau senelis. Turbūt mane supras kiekvienas, turintis vaikų - dėl savo atžalų esame pasiruošę nuversti kalnus, kad tik jie gyventų geresniame pasaulyje. Kiek save atsimenu, visuomet dirbu dėl romų gerovės, stengiuosi, kad mūsų tauta Lietuvoje jaustųsi saugiai, nebūtų atstumta. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad šiandien jau visi šie klausimai išspręsti. Deja, taip nėra. Romų integracijos procesas vis dar vyksta, ir ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tačiau kartu matau, kad visuomenė keičiasi, o kartu su ja keičiamės ir mes. Lietuvoje gyvena daugybė tautų ir kiekvienos jų išskirtinumas yra jos stiprybė. Mano širdis džiaugiasi matydama, kai renginiuose ar privačiame gyvenime skirtingų tautybių žmonės bend-rauja vieni su kitais betarpiškai ir ieško bendrų vertybių, bendrų sąlyčio taškų. Tai reiškia, visų mūsų Lietuvoje laukia graži ir šviesi ateitis, nepaisant to, esame lietuviai, rusai, lenkai, žydai, kazokai ar romai.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARDUOTUVĖS: Praėjusią savaitę, lyginant su praeitų metų analogiška savaite, srautai tose 75 parduotuvėse, kuriose tikrinami „galimybių pasai“, sumažėjo apie 30 proc., teigia Maxima atstovai.
  • SUPIRKIMAS: Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, per metus pakilo 18,2 proc., iki 309,31 euro už toną.
  • PARAMA: Europos Sąjungos (ES) šalys pažadėjo Prancūzijai savo paramą ginče su Australija ir JAV dėl žlugusio povandeninių laivų sandorio.
  • INFLIACIJA: „Eurostat“ duomenimis, liepą metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, siekė 4,3 proc.
  • COVID-19: Australijos krepšinio lygoje žaidžiantis krepšininkas neteko darbo, nes atsisakė pasiskiepyti nuo kovido.
  • NEDARBAS: Latvijoje nedarbas sumažėjo iki 6,9%, tuo tarpu Lietuvoje jis siekia - 12,2%.
  • NARKOTIKAI: Indijoje konfiskuota 2,7 milijardo vertės heroino, kuris atkeliavo iš Afganistano.
  • ATLYGINIMAI: Dėl padidėjusių dujų kainų Achema stabdo vieną iš dviejų amoniako cechų ir tai gali paveikti 400 darbininkų darbo vietas bei pajamas.
  • RENTGENAS: Muitinės departamentas iš kinų perka rentgeno aparato įrengimą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.
  • ŠILDYMAS: Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai (3,26 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (9,01 ct/kWh su PVM).
Daugiau

Dienos klausimas

Ar piniginis atlygis paskatintų skiepytis nuo COVID-19?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+4 +7 C

 

+2 +12 C

+6 +12 C

+6 +13 C

 

+9 +14 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-11 m/s

       

Nuorodos