(2)Nuo vasario 21 dienos Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ susilaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Filmas kotiruojamas rodomų filmų šalies kino teatruose TOP penketuke.
4 nuotr.
Pasak prodiuserio, kompanijos „Film Jam“ įkūrėjo, Stasio Baltakio, organizavusio filmo „Baltų gentys“ sklaidą Lietuvoje, „tai bene pirmas kartas, kai latvių filmas susilaukė tokio išskirtinio dėmesio Lietuvoje. Tai, be abejonės, lėmė filmo tematika ir pastatymo kokybė – tai edukacinis, vizualiai intriguojantis dokumentinis šedevras. Tai, kad filmas per keletą dienų tapo vienu iš žiūrimiausių filmų šalies kino teatruose rodo, kaip mums, lietuviams, yra svarbu mūsų istorija ir noras pažinti protėvių dvasią.“
Filmas „Baltų gentys“ sukėlė įdomių diskusijų, vertinimų tarp Lietuvos istorikų, etnologų, tautosakininkų, kultūros darbuotojų ir, žinoma, tarp žiūrovų.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, habil. dr. Nijolė Laurinkienė pažymėjo: „Filmo kūrėjai susidūrė su didžiule ir daugialype užduotimi – rekonstruoti baltų genčių būtį įvairiais atžvilgiais – sąmonę, religiją, socialinius santykius, gyvenvietes, papročius, šventes, buitį, mitybą, liaudies mediciną, prekybą. Tikslai be galo dideli ir sudėtingi, turint omenyje, kad apie daugelį minėtų dalykų duomenys istoriniuose šaltiniuose negausūs. Turbūt atsakingiausias siekis – atkurti ir apibūdinti tuometinių baltų sąmonę, ypač svetimšalio kito tikėjimo asmens akimis. Teisingai akcentuotas baltų glaudus santykis su gamta, įsivaizdavimas, kad dievai apsireiškia per gamtą. Remiantis Publijaus Kornelijaus Tacito liudijimu ryškintas jų darbštumas. Taip pat pabrėžta narsa ir neturėjimas mirties baimės kovojant su priešu.“
Socialiniuose tinkluose žiūrovai dalijosi mintimis apie filmą ir paraleles su dabartimi: „Garbindami gamtą, protėviai ją gerbė ir saugojo. Neniokojo beatodairiškai kaip tai dabar daroma „išsivysčiusiame pasaulyje“. Visko buvo, ir kraujo praliejimo, ir pykčių bei vaidų, bet nebuvo visiško susvetimėjimo, kas dabar vyksta..“
Poetas, buvęs kultūros ministras Juozas Nekrošius iškėlė iniciatyvą Vilniuje pastatyti monumentą baltų gentims ir baltų kalbai: „Tai mūsų – lietuvių pareiga ir atsakomybė!”
Tikėtina, kad filmas „Baltų gentys“ sukvies į kino sales ir moksleivius, kadangi tai informatyvus, edukacinis filmas, kuris padės jaunajai kartai atsakyti į klausimą: „Kas iš tikrųjų buvo mūsų protėviai – paskutinieji Europos pagonys? Ir kieno krauju paženklintas krikščionybės kelias į Baltų žemes?“ Filmas žavi įspūdingais vaizdais, paslaptingais ritualais, susipynusiais su magija, ugningomis kovomis už laisvą žemę ir legendomis apipintu gyvenimo būdu!
Pasakojimas nukelia į XIII amžių. Danų pirklys-šnipas, krikščionis Larsas, patenka į baltų tautų žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Tai unikali dramatiška kelionė į praeitį – į nežinomas baltų genčių žemes.
Filmas sukurtas 2018 metais Latvijoje ir skirtas Latvijos Respublikos 100-mečio paminėjimui.
Filmo režisieriai broliai Raitis Abele ir Lauris Abele.
Kinematografiją kūrė Marcis Abele ir Janis Indriks.
Scenarijaus autoriai: Guntis Berelis, Toms Kencis.
Pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai: Kaspars Aninš, Kristaps Bedritis, Lauma Balode, Toms Skabardis, Francis Hagendrofs ir kt.
Tai buvo žiūrimiausias dokumentinis filmas kino teatruose Latvijoje.
Jį aplankė daugiau nei 22 000 žmonių. Filmo biudžetas 500 000 eurų. Filmo trukmė: 103 min
Filmo rėmėjai: LRT, 15 min, Respublika, Media Traffic, Gubernija, DEPO
Filmo treileris https://www.youtube.com/watch?v=A5cWpp7ig2Y
