respublika.lt

Giedrės Žickytės prodiusuotas filmas „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ primena: net ir kare gyvenimas tęsiasi

(1)
2022 vasario 14 13:43:51
Laisvė Radzevičienė

Jei tikėsime lemtimi, rodos, filmas laukė būti parodytas dabar, kai Ukrainoje, o ir visoje Europoje, skraido įtampos žiežirbos. Prestižiniame „Sundance" kino festivalyje JAV debiutavęs ir geriausios režisierės prizą dokumentinio kino kategorijoje pelnęs, kelią Europoje pradėjęs Berlyno kino festivaliu, Niujorko publikai pristatytas „MoMa" modernaus meno muziejuje, apsukęs 70 tarptautinių festivalių, pelnęs daugiau nei dvidešimt tarptautinių apdovanojimų Giedrės Žickytės prodiusuotas bendras ukrainiečių ir lietuvių kūrėjų kino dokumentikos darbas - režisierės Irynos Tsilyk „Mėlyna kaip apelsinas žemė" („The Earth is Blue as an Orange") pagaliau pasiekia Lietuvos žiūrovus. Filmas šalies kino teatruose bus pradėtas rodyti nuo kovo 4 dienos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ afiša

 

Ukrainiečių režisierė I. Tsilyk savo filme „Mėlyna kaip apelsinas žemė" pasakoja Donbase, Krasnogorovkoje, gyvenančios šeimos istoriją. Tuo metu, kai aplink tvyro chaosas ir kiekviename žingsnyje juntamas ne vienus metus vykstantis karas, vieniša keturių vaikų mama Anna savo namuose vaikams kuria šviesos, saugumo ir kūrybos zoną.

Aistra kinui, užvaldžiusi visus šeimos narius, įkvepia filmuoti, montuoti ir pristatyti bendrą jų visų kūrinį - filmą. Kinas kine ir varganoje karo nualintoje buityje išsiskleidęs kūrybos procesas atveria, kokią galią ir magiją katastrofos akivaizdoje turi menas. Mamai ir keturiems jos vaikams traumos transformacija į kūrybą yra vienintelis būdas išlikti žmonėmis.

„Pavadinimas „Mėlyna kaip apelsinas žemė" yra citata iš garsaus prancūzų poeto siurrealisto Paulio Eluard'o eilėraščio. Šiame filme kino menas ir karo laikų tikrovė susilieja, tačiau dar praėjusį rudenį suplanavę premjeros Lietuvoje datą net negalėjome įsivaizduoti, kad siurreali riba tarp kino ir gyvenimo taps tokia akivaizdi ir kokiomis aplinkybėmis į kino teatrus filmas rengiasi iškeliauti šiais metais", - sako filmo prodiuserė G. Žickytė.

2020 metais suplanuotą „Mėlyna kaip apelsinas žemė" premjerą Lietuvoje sustabdė pandemija, kino teatrai buvo uždaryti dėl karantino. Tada filmo kūrėjai svarstė, kad filmas pasakoja kiekvienam aktualius dalykus apie tai, kaip kūrybiškumas ir menas padeda išgyventi sunkius laikus.

„O dabar kiekvieną dieną gaudau žinias iš Ukrainos, galvoju apie ten likusią mums brangią filmo kūrėjų grupę, apie pagrindinę heroję Anną ir jos vaikus, visi kasdien kalbamės", - sako G. Žickytė ir prisipažįsta pastarosiomis dienomis išgyvenanti siurrealų jausmą - artėja ilgai laukta premjera, kai filmo kūrybinė grupė lyg ir turėtų progą džiaugtis filmo sėkme ir visais apdovanojimais, bet kartu juos lydi siaubingas nerimas, kaip toliau klostysis saugumo Ukrainoje ir Europoje situacija.

„Tokiame surrealizme gyvename jau aštuonerius metus, - atsako filmo režisierė I. Tsilyk, - planuojame darbus, kuriame, bet niekada nežinome, ar pavyks įgyvendinti sumanymus. Tačiau juk mūsų filmas apie tai, kad gyvenimas tęsiasi. Kad ir kas nutiktų, gyventi reikia."

Šiandien, kai įtampa vis stiprėja, G. Žickytė įkvėpimo, ramybės ir stiprybės semiasi iš filmo herojės Annos. „Anna - įkvėpimas ne tik mums, moterims. Tai, kaip vieniša mama sugeba nepasiduoti, kaip ji kuria gyvenimą sau ir savo vaikams, kokia šviesa, nepaisant negandų, iš jos sklinda, liudija, kad ir kas nutiktų, svarbiausia yra žmogiškumas.

Nors filme pasakojama apie Ukrainoje karo sunkumus išgyvenančią šeimą, lygiai tokių pat traumų gali patirti šeimos ir kitoje pusėje. Labai laukiu, kada Anna su vaikais atvyks į Lietuvą. Tikimės, kad viskas pavyks, kaip buvo planuota, ir Lietuvos kino žiūrovai didžiuosiuose miestuose galės gyvai susipažinti su šia nuostabia, įkvepiančia moterimi", - sako filmo prodiuserė.

Atvykstant į Lietuvą laukiama ir režisierė I. Tsilyk. Iryna labai myli Lietuvą, o Vilnius, sako, yra vienas mėgstamiausių jos pasaulio miestų. Anksčiau su savo poezijos kūriniais ji yra apsilankiusi ir Vilniaus knygų mugėje.

G. Žickytė prisimena filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė" premjerą Jungtinėse Amerikos Valstijose, prestižiniame „Sundance" kino festivalyje. „Tai buvo tikra šventė, - sako, - žiūrovai aiškiai suprato svarbiausią filmo mintį apie meno galią katastrofos akivaizdoje. Šiandien filmo tema mums patiems tampa itin aktuali."

Filmo kūrybos istorija prasidėjo nuo bendro Ukrainos ir Lietuvos projekto „Geltonas autobusas". Jo tikslas buvo įveikti karo sukeltą traumą, įtraukiant vaikus į kūrybos procesą. Kino kūrėjai juos ėmėsi mokyti, kaip kurti kiną.

Idėja dokumentiniame filme papasakoti apie kino stovykloje vasaras leidusius vaikus netikėtai transformavosi į vienos šeimos, gyvenančios karo zonoje, istoriją. „Man šis filmas asmeniškai labai svarbus ne tik tuo, kad parodo kino meno magiją ir galią, bet ir tuo, kad jis pasakoja apie svajonių poreikį ir tai, kaip per kūrybą galima pažinti save ir susikurti alternatyvų gyvenimą, kitokį, nei siūlo žiauri karo tikrovė", - sako G. Žickytė.

Filmu „Mėlyna kaip apelsinas žemė" ši Lietuvos kino režisierė kartu su savo įkurta „Moonmakers" studija pradėjo savo prodiuserės karjerą. Prie filmo dirbo didelė lietuvių komanda: garso režisierius Jonas Maksvytis, koloristas Jonas Sunklodas ir studija „Madstone", montažo režisierius Danielius Kokanauskis, asocijuota prodiuserė Andrėja Čebatavičiūtė ir kiti.

„Mėlyna kaip apelsinas žemė" filmo gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, Ukrainos valstybinė filmų agentūra, „IDFA Bertha" fondas kartu su „Kūrybiška Europa" - MEDIA programa. Filmo sklaidos kino teatruose rėmėjai - „IDFA Bertha Fund Europe" fondas, Lietuvos kino centras, „JCDecaux".

Laikraščių prenumerata internetu

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LIFOSA: Kėdainių trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“, kuriai pritaikius sankcijas buvo paskirtas laikinasis administratorius, abejoja ir jo skyrimo pagrįstumu, ir kompetencija.
  • KAINA: Statybos kainos gegužę per metus padidėjo 19,7%, per mėnesį – 0,9%, skelbia Statistikos departamentas.
  • ETIKA: Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kreipimusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl nepagarbių „darbiečio“ Aido Gedvilo klausimų premjerei Ingridai Šimonytei, teigia komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
  • ELEKTRA: Šalyje iki metų pabaigos įrengus keturis bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų elektros kaupiklius Lietuva galės apsirūpinti elektra, jei šalis būtų anksčiau nei 2025 metais atjungta nuo bendro su Rusija ir Baltarusija energetikos žiedo (BRELL), o šalies energetikos sistema taps visiškai nepriklausoma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
  • LĖŠOS: Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių pasieks beveik 15 mln. eurų, skirtų paskatinti kurti konkurencingus kultūros produktus ir gerinti sektoriaus įmonių infrastruktūrą.
  • SKOLOS: Nuo liepos 1 d. visiems fiziniams asmenims, kuriems taikomos priverstinio vykdymo priemonės, bus nustatytas vienodas neišieškomos sumos dydis - jis atitinka Vyriausybės patvirtinto minimalaus vartojimo poreikio dydį ir šiuo metu siekia 267 eurus.
  • DIALOGAS: Liepos 1 d., penktadienį, 10 val. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvaus Seimo „Facebook“ paskyros rubrikoje „Klausk politiko“ ir atsakys į piliečių klausimus.
  • FINANSAVIMAS: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia dar vieną kvietimą šalies sporto šakų federacijoms, neįgaliųjų sporto organizacijoms teikti paraiškas jų organizuojamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimui gauti - tam numatyta apie 150 tūkst. eurų.
  • KAITRA: Kretingos meteorologijos stotyje antradienį pagerintas 82 metų senumo karščio rekordas, pranešė Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba: remiantis preliminariais 15–16 val. duomenimis, meteorologijos stotyje oras įkaito iki 33,6 laipsnių karščio.
  • PIROTECHNIKA: Sostinės politikai trečiadienį svarstys, ar riboti fejerverkų naudojimą mieste, o galingesnę pirotechniką apskritai uždrausti.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuva turėtų kaip nors riboti Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos (Partnerystės) įstatymą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +25 C

+20 +26 C

 

+20 +25 C

+24 +30 C

+28 +33 C

 

+19 +29 C

0-3 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s