Filmo „Baltų gentys“ premjera - lietuvių ir latvių bendrystė

Filmo režisieriaus Raitis Ābele, premjeroje pasakė: „Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. O juk mūsų kalbos kilusios iš tos pačios baltų prokalbės. Gal vertėtų bent metus pasimokyti mūsų kalbų mokykloje? Juks esame broliai. Apie tai ir yra šis filmas – apie mūsų bendrą kilmę – apie mūsų protėvius, baltų gentis. Jau seniai reikėjo, kad kažkas sukurtų šiuolaikinį filmą apie mūsų bendras Baltijos šaknis. Mes visi esame tarpusavyje susiję ir neturėtume to pamiršti. Mūsų tikslas buvo padaryti filmą vizualiai patrauklų, kad taip pat motyvuotume jaunesnes kartas domėtis istorija. Manau, nesvarbu, ar filmą sukūrė latvis, ar lietuvis, rezultatas būtų panašus. Tai istorija, kurią papasakojo vienas iš mūsų, gyvendamas savo laisvoje šalyje.“

„Baltų gentys“ – tai informatyvus, edukacinis filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas lietuvis, kad suprastų, iš kur mes atėjome, kur mūsų šaknys? Dokumentinė drama paneigia baltų žmonių, kaip taikių ūkininkų, mitus ir sukelia diskusiją –  kiek mažai mes žinome apie kraują, kuris teka mūsų venose. Kas iš tikrųjų buvo mūsų protėviai – paskutinieji Europos pagonys? Ir kieno krauju paženklintas krikščionybės kelias į Baltų žemes?
Pasakojimas nukelia į XIII amžių. Danų pirklys-šnipas, krikščionis Larsas, patenka į baltų tautų žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Tai unikali dramatiška kelionė į praeitį – į nežinomas baltų genčių žemes.

Filmas žavi įspūdingais vaizdais, paslaptingais ritualais, susipynusiais su magija, ugningomis kovomis už laisvą žemę ir legendomis apipintu gyvenimo būdu! Kas buvo paskutinieji Europos pagonys ir kuo jie tikėjo?
Filmas susideda iš istorinių rekonstrukcijų, gyvų veiksmo scenų ir kompiuterinės animacijos. Ši istorija pasakojama su aktoriais be jokio dialogo. Vienas iš pasakotojų yra Larsas, kuris pateikia XIII amžiaus krikščionišką pagoniškos gyvensenos požiūrį, o kitas pasakotojas objektyviai perteikia kontekstą kaip mokslo ekspertų informaciją.

Dokumentinė drama „Baltų gentys“ buvo filmuojama dvejus metus. Tai užtruko tiek ilgai, nes filmui reikėjo ir šiltos vasaros, ir auksinio rudens, lietaus, purvo, sniego, rūko, ledo, saulėlydžio, debesų ir t.t.

Šiame filme dauguma rašytinių šaltinių yra iš Skandinavijos sagų ir vokiečių kronikų. Filmo kūrėjai atsakingai stengėsi išlaikyti istorinį tikslumą, bendradarbiaudami su istorijos tyrinėtojais, archeologais, mitologais, savo srities profesionalais iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Filme dalyvavo 500 aktorių iš visų Baltijos šalių.

Filmas sukurtas 2018 metais Latvijoje ir skirtas Latvijos Respublikos 100-mečio paminėjimui.

Filmo režisieriai broliai Raitis Abele ir Lauris Abele.
Kinematografiją kūrė Marcis Abele ir Janis Indriks.
Scenarijaus autoriai: Guntis Berelis, Toms Kencis.
Pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai: Kaspars Aninš, Kristaps Bedritis, Lauma Balode, Toms Skabardis, Francis Hagendrofs ir kt.

Tai buvo žiūrimiausias dokumentinis filmas kino teatruose Latvijoje.
Jį aplankė daugiau nei 22 000 žmonių. Filmo biudžetas 500 000 eurų. Filmo trukmė: 103 min

Premjeroje dalyvavo:
Filmo režisieriai Raitis ir Lauris Albele;
kompanijos „Film Jam“ įkūrėjas, prodiuseris Stasys Baltakis, organizavęs filmo „Baltų gentys“ sklaidą Lietuvoje;
Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ (įkūrėjai Inija ir Jonas Trinkūnai);
Baltų vikingai (vadovas Benas Šimkus) ir kt.

Filmo premjeroje buvo ir siurprizų – žiūrovų tarpe buvo „Laimingos kėdės“, paženklintos 13 eile 13 vieta, nugalėtoja. Jai atiteko „Gamila Beauty“  originalių lietuviškų kvepalų buteliukas, kurio autorė – kvapų kūrėja Živilė Burdaitė.

Filmo rėmėjai: LRT, 15 min, Respublika, Media Traffic, Gubernija, DEPO.