Ekspertai: išvengti politikos „Eurovizijoje“ neįmanoma

Kitą savaitę Šveicarijos Bazelio mieste prasidėsiančiame šių metų konkurse varžysis artistai iš 37 šalių, didysis finalas vyks gegužės 17 dieną. 

Politika renginyje oficialiai uždrausta, tačiau organizatoriai, kaip ir kiekvienais metais, turės pasiraitoti rankoves, kad šventės netemdytų įtampa dėl kultūros karų ir konfliktų, tokių kaip Izraelio karas Gazos Ruože. Ekspertai sutinka, kad tai didelis iššūkis. 

„Šio renginio neįmanoma depolitizuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė istorikas ir knygos „Pokario Europa ir „Eurovizijos“ dainų konkursas“ autorius Deanas Vuleticas. „Tai visiškai neįmanoma, – jam antrino Australijos Pietų Kvinslando universiteto docentė Jess Carniel. – Kai visi varžosi su savo nacionaline vėliava (...) visada yra povandeninių politikos srovių“. 

Nuo pat konkurso pradžios beveik prieš 70 metų „Euroviziją“ organizuojanti Europos transliuotojų sąjunga (EBU) tvirtina, jog tai nepolitinis konkursas. Tačiau politika visada prasiskverbia – nuo atstovo iš Austrijos protesto prieš Fransisco Franco diktatūrą Ispanijoje 1969 m. iki raginimų Europai būti vieningai, kai praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungai subyrėjus į konkursą buvo pakviestos Rytų Europos šalys.

Masiniai protestai 

Iki 1998 m., kai „Eurovizija“ nustojo reikalauti, kad dalyviai dainuotų savo nacionaline kalba, kai kuriose dainose išreikštos politinės nuotaikos sulaukė mažai dėmesio.

1976 m. Graikija pateikė dainą, kritikavusią Turkijos invaziją į Kiprą, „tačiau ji buvo atlikta graikų kalba, tad nesulaukė daug dėmesio“, AFP sakė Danijos Orhuso universiteto Europos tyrimų docentė Lisanne Wilken. 

Nuo tada padidėjęs žiniasklaidos dėmesys ir galimybė skelbti žinią anglų kalba lėmė, kad „Eurovizija“ tapo labai paranki tiems, kurie nori atkreipti dėmesį, sakė ji. 

Pastaruoju metu politinio pasmerkimo apraiškos tikrai neliko nepastebėtos. Rusijos karas Ukrainoje dominavo per renginį 2022 m., kai konkursą laimėjo Ukraina, o Rusijai buvo uždrausta dalyvauti, ir vėl 2023 metais.

Pernai renginį temdė Izraelio karas Gazos Ruože, tūkstančiai žmonių Švedijos Malmės mieste protestavo prieš Izraelio atstovės Eden Golan dalyvavimą. 

Šiemet taip pat planuojamos demonstracijos prieš Izraelio dalyvavimą, kai šios šalies atstovė Yuval Raphael, išgyvenusi mirtiną „Hamas“ teroristų išpuolį Izraelyje 2023 m. spalio 7 d., sukėlusį karą Gazos Ruože, atliks savo dainą „New Day Will Rise“. 

Naujos taisyklės

Vis dėlto ekspertai nesitiki tokio pačio masto protestų kaip pernai. Viena iš priežasčių, pasak D. Vuletico, yra ta, kad „praėjusių metų kampanija prieš Izraelį nebuvo sėkminga, nė viena šalis neboikotavo „Eurovizijos“ dėl Izraelio“ ir šalis pelnė daug balų. 

Ekspertai taip pat sako, kad įtakos gali turėti ir EBU įvestos naujos taisyklės. Organizatoriai ėmėsi naujos politikos ir uždraudė konkurso dalyviams pasirodyti su bet kokiomis vėliavomis, išskyrus jų atstovaujamos šalies, nors sumažino apribojimus, kokias vėliavas gali turėti žiūrovai. Jie paaiškino taip siekiantys „rasti pusiausvyrą, kad publika ir artistai galėtų išreikšti savo entuziazmą ir tapatybę, kartu suteikiant daugiau aiškumo delegacijoms oficialiose erdvėse“. 

D. Trumpo efektas? 

Vis dėlto naujoji politika gali turėti atvirkštinį poveikį, perspėjo L. Wilken, pavyzdžiui, draudimas dalyviams mojuoti „Pride“ vėliavomis gali būti suprastas kaip karo su „woke“ paskata. 

Pasak J. Carniel, dainų konkurse būta „šiek tiek neigiamos reakcijos į vadinamąją tapatybės politiką, „Eurovizija“ sulaukė kritikos dėl nuokrypio į keistas fantazijas. Neleisdami konkurso dalyviams mojuoti „Pride“ vėliavomis ar rodyti kitus LGBTQ teises palaikančius simbolius, organizatoriai mėgina pritraukti daugiau žmonių, pabrėždami, jog konkursas „nėra vien ekscentrikų renginys“. 

Jungtinės Amerikos Valstijos konkurse nedalyvauja, tačiau ekspertai teigia, kad prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai prieš įvairovę gali pakurstyti Europos konservatyvių jėgų, norinčių, kad „Eurovizija“ atsikratytų LGBTQ draugiškos tapatybės, pastangas.

Antra vertus, D. Trumpo administracijos išpuoliai prieš Europos šalis gali sustiprinti konkurso dėmesį į bendros europietiškos tapatybės kūrimą. J. Carniel manymu, atsižvelgiant į dabartinį politinį klimatą, vieningos Europos grėsmingame pasaulyje idėja skamba stipriai.